Dronų ataka Maskvoje karą priartino ir prie Rusijos piliečių kasdienybės
Antradienio rytas Rusijos sostinės gyventojams prasidėjo netikėta dronų ataka, labiausiai palietusia turtingiausius Maskvos rajonus. Socialiniuose tinkluose greitai pradėjo plisti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti dūmų pėdsakai danguje, patys rusai dalijosi filmuota medžiaga iš savo namų, kur matomi išdaužti langai, girdimos kaukiančios sirenos[1].
Tai jau antrasis kartas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, kai pati agresorė savo kailiu pajaučia karo kasdienybę. Anksčiau gegužės mėnesį bepiločiais orlaiviais buvo atakuotas pats Kremlius. Tuomet Maskva apkaltino Ukrainą siekiant nužudyti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną. Vėliau kaltinimai skriejo ir JAV: esą ši koordinuoja ukrainiečių atakas prieš Rusiją.
Reaguojant į naujausią ataką, Rusija pripažino, kad dronai iš tiesų skriejo virš sostinės. Maskvos meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad bepiločių ataka padarė menką žalą keliems pastatams, teigė, kad civiliai rimtai nenukentėjo, pranešta, kad menkai sužeisti buvo du žmonės[2].
Maskvoje Gynybos ministerija vėliau pranešė, kad 8 Ukrainos dronai buvo numušti arba nukreipti elektroniniais trukdžiais. Tiesa, „Telegram“ kanale „Baza“, kaip manoma, susijusiame su Rusijos saugumo tarnybomis, paskelbta, kad dronų buvo gerokai daugiau: net 25.
Nors Ukraina oficialiai pareiškė, jog nėra susijusi su šia ataka, vėliau Ukrainos prezidento padėjėjas Michailas Podoliakas teigė, kad „su malonumu stebi šiuos įvykius“ Maskvoje ir pateikė prognozę, kad netolimoje ateityje tokių smūgių Rusija gali tikėtis ir daugiau.
Rusija dėl atakų kaltina Ukrainą, J. Prigožinas – pačios Rusijos karininkus
Pats Kremlius, reaguodamas į įžūlias atakas elitiniuose sostinėse rajonuose teigė, kad tai yra „precedento neturintis įvykis“. Rusijos pareigūnų teigimu, tai yra tiesioginis Kijevo atsakas į neseniai Ukrainoje įvykdytą Rusijos smūgį.
„Visiškai aišku, kad kalbame apie Kijevo režimo atsakomuosius veiksmus į labai veiksmingus smūgius valdymo centrui Ukrainoje“, – sako Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas[3].
Anot jo, Rusijos prezidentas V. Putinas apie dronų ataką Maskvoje buvo informuotas nedelsiant. Vėliau pats Rusijos prezidentas, bendraudamas su žiniasklaida teigė, kad tai buvo didžiausias Ukrainos dronų smūgis Maskvai.
V. Putino nuomone, tai buvo bandymas įbauginti ir išprovokuoti Rusiją. Jis pažadėjo, kad atsižvelgiant į šiuos įvykius, dabar bus sustiprinta priešlėktuvinė gynyba aplink sostinę[4].
O Rusijos įstatymų leidėjas Maksimas Ivanovas dronų ataką net pavadino rimčiausiu išpuoliu prieš Maskvą nuo pat nacistinės Vokietijos invazijos Antrojo pasaulinio karo metais. Rusų politikas taip pat teigė, kad nė vienas rusas dabar negali išvengti „naujos realybės“.
Po šios bepiločių atakos Rusijos sostinėje, reakciją į ją pateikė ir privačios rusų karių grupuotės „Vagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas. Kaip jau tapo įprasta jam, jis negailėjo kritikos Rusijos kariuomenei ir gynybos ministerijai bei neslėpė nesuprantantis, kaip dronai galėjo nepastebėti pasiekti pačią Rusijos sostinę[5].
JAV sako, kad Ukrainos puolimui Rusijoje nepritaria, Jungtinė Karalystė aiškina, kad Ukraina gali gintis kaip nori
Iš karto po atakos Maskvoje Baltieji rūmai išplatino pareiškimą, kuriame kritiškai įvertino galimai Ukrainos pajėgų suplanuotus bepiločių smūgius Maskvai.
„Mes nepritariame išpuoliams Rusijos teritorijoje. Tai viskas. Taškas“, – per spaudos konferenciją sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
Vašingtonas jau anksčiau pareiškė, kad Ukrainai tiekiama ginkluotė ir visa karinė parama turi būti naudojama gynybai ir Rusijos pajėgų okupuotų Ukrainos teritorijų susigrąžinimui, tačiau ne atakoms pačioje Rusijoje.
Tačiau šiuo klausimu kitos pozicijos laikosi dar viena svarbi Ukrainos partnerė Jungtinė Karalystė. Šios šalies užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly antradienį pareiškė, kad Ukraina „turi teisę gintis ir už savo sienų“[6].
„Ukraina tikrai turi suprantamą teisę gintis. Ji, žinoma, turi teisėtą galimybę tai daryti savo sienų ribose, tačiau ji taip pat turi teisę panaudoti jėgą už savo sienų, kad pakenktų Rusijos galimybėms panaudoti jėgą pačioje Ukrainoje. Tarptautiniu mastu pripažįstama, kad teisėti kariniai taikiniai už valstybės sienų yra jos savigynos dalis. Turėtume tai pripažinti“, – teigė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius J. Cleverly.
Rusija intensyvina atakas Ukrainoje, tačiau kalba apie taikos derybas
Šią savaitę Rusijos dronų atakos Ukrainoje taip pat suintensyvėjo. Pirmadienį Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė net 11 balistinių ir sparnuotųjų raketų, nukreiptų į Kijevo sritį. Tai buvo jau antrasis Rusijos išpuolis prieš sostinę per mažiau nei 24 valandas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Ukrainos priešlėktuvinė gynyba per naktį į gegužės 29 d. taip pat sėkmingai perėmė 30 dronų ir 36 sparnuotąsias raketas[7].
Tačiau toliau taip aktyviai puldama Ukrainą, Rusija tuo pat metu kalba ir apie galimas taikos derybas. Rusijos užsienio reikalų ministerija teigiamai įvertino Vatikano inicijuojamą taikos misiją.
„Pripažįstame Šventojo Sosto nuoširdų norą skatinti taikos procesą“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime[8].
Praėjusią savaitę popiežius Pranciškus oficialiai paskyrė kardinolą Matteo Zuppi, Bolonijos arkivyskupą, oficialiu Šventojo Sosto pasiuntiniu Ukrainoje. M. Zuppi yra patyręs Vatikano diplomatas veteranas, turintis patirties derantis dėl taikos susitarimų pilietinio karo Mozambike metu.
Šiuo metu yra žinoma tik tai, kad M. Zuppi siekia suplanuoti privačius susitikimus tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tiek su Rusijos prezidentu V. Putinu.
Vis dėlto, didelės naudos iš šios taikos misijos gali ir nebūti. Dar praėjusią savaitę pats Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Kinijos specialiajam pasiuntiniui Li Hui sakė, kad šiuo metu vis dar yra „rimtų kliūčių” taikos deryboms atnaujinti“[9].
Rusija dėl šių kliūčių kaltina tiek pačią Ukrainos valdžią, tiek ir Vakarų poziciją. Savo ruožtu taikos misijos iniciatyvą pradėjusi Kinija, nors oficialiai ir teigia esanti neutrali šalis Ukrainos konflikte, Vakaruose yra kritikuojama už tai, kad atsisako pasmerkti Maskvą dėl jos agresijos.
Kosove kylančias įtampas Rusija ir Kinija naudoja savo politiniam naratyvui prieš NATO stiprinti
Iš tiesų, karas Ukrainoje Rusiją ir Kiniją tik suartino. Pastaroji savo artimos sąjungininkės pusėn dabar stoja ir dėl įtampos Kosove, kur etniniai serbai protestuoja prieš regioninius rinkimus. Kinija, kaip ir Rusija, niekada nepripažino 2008 m. paskelbtos Kosovo nepriklausomybės nuo Serbijos, o dabar teigia, kad remia Serbijos „pastangas apsaugoti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą“[10].
Pastarosiomis dienomis Kosove vykstančių aršių susirėmimų metu buvo sužeista dešimtys NATO taikos palaikymo pajėgų karių. Antradienį paskelbtame NATO pareiškime teigiama, kad buvo sužeista mažiausiai 30 tarptautinių taikos palaikymo pajėgų karių iš Italijos ir Vengrijos.
NATO kariai į neramumus įsikišo po to, kai praėjusią savaitę etniniai serbai bandė perimti valdžios įstaigas vienoje iš šiaurinės Kosovo dalies savivaldybių. Tačiau ir anksčiau šiaurinėje Kosovo dalyje tvyrojo įtampa, o etniniai serbai ragino įkurti serbų daugumos savivaldybių asociaciją ir suteikti jai didesnę autonomiją. Savo ruožtu Kosovo sostinės Prištinos vyriausybė šį žingsnį kategoriškai atmetė, nes taip iš esmės būtų atkurta Serbijos valdžia.
Dėl to Serbija padidino savo pasienyje dislokuotų savo karių kovinę parengtį ir pareiškė, kad netoleruos smurto prieš etninius serbus.
JAV ir Europos Sąjunga (ES) jau paragino abi puses kuo skubiau užkirsti kelią tolesniam įtampos eskalavimui, tačiau Kinija galimai siekia konfliktą eskaluoti ir pareiškė, kad griežtai nepritaria „vienašališkiems Prištinos laikinųjų institucijų žingsniams“ ir paragino įsteigti serbų daugumos savivaldybių asociaciją.
Kai 1992 m. subyrėjo Jugoslavija, Kosove, kaip ir kitose kaimyninėse šalyse, vyko žiaurus karas, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, milijonai buvo priversti palikti savo namus, mūšiuose buvo fiksuoti siaubingi karo nusikaltimai, dažnai siejami būtent su pačiais serbais.
Į konfliktą galiausiai įsikišus NATO, tiek Rusija, tiek ir Kinija teigia, kad Aljansas peržengė ribas, o Pekinas ant NATO dantį griežia ir dėl to, kad 1999 m. per oro kampaniją, NATO pajėgos smogė Pekino ambasadai Belgrade. Tuomet žuvo keletas Kinijos žurnalistų ir darbuotojų, o JAV dėl šios nelaimės kaltino savo prastą žvalgybinę informaciją.
Dabar Rusijos politikos ekspertė ir buvusi amerikiečių žvalgybininkė Rebeka Koffler sako, kad įtampa Kosove yra itin palanki įvykių eskalacija ne tik NATO įkasti nuolat bandančiai Kinijai, bet ir Rusijai.
„Jau daugiau nei dešimtmetį V. Putinas siekia pakeisti Kosovo atsiskyrimą nuo Serbijos, visai tikėtina, kad už dabartinių smurtinių susirėmimų tarp vietos serbų ir NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų stovi Rusijos ir Serbijos žvalgyba“, – sako ekspertė.
