Rusijoje kaupiamas prisodrintas uranas gali būti grąžintas Iranui
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) neseniai atskleidė, kad Iranas netrukus užsitikrins tokį prisodrinto urano kiekį, kuris leis pasigaminti šiai šaliai branduolinį ginklą. Remiantis paskutiniais duomenimis, tarptautinį nerimą sustiprinti gali ir slapti branduoliniai susitarimai tarp Rusijos ir Irano, pagal kuriuos Rusija savo partnerei sugrąžintų saugomas sodrinto urano atsargas[1]. Tokiu atveju Iranas neabejotinai viršytų turimo urano ribą, kurios reikia branduolinės ginkluotės gamybai.
Užsienio žvalgybos šaltiniai, susipažinę su Maskvos ir Teherano derybomis teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau sutiko grąžinti iš Irano gautą prisodrintą uraną. Tai įvyks, jei derybos dėl atominio susitarimo galutinai žlugs.
Pagal JAV ir kitų pasaulio valstybių planuojamą atgaivinti Bendrąjį visapusišką veiksmų planą (JCPOA), Rusija turi sandėliuoti Irano sodrintą uraną tam, kad neleistų režimui panaudoti šios medžiagos atominei bombai sukurti.
Vis dėlto Rusijos patikimumu imta abejoti, kai abi šios šalys pastaruoju metu ėmė akivaizdžiai stiprinti bendradarbiavimą.
JAV Valstybės departamentas pranešimų apie galimus Rusijos ir Irano susitarimus dėl urano nei patvirtino, nei paneigė, o JAV Nacionalinės saugumo tarybos atstovai spaudai taip pat atsisakė pateikti komentarų šia tema.
Tiesa, dar praėjusią savaitę CŽV direktorius Williamas Burnsas sakė, kad Rusija siūlo padėti Iranui įgyvendinti savo branduolinę programą.
Interviu laidai „Face the Nation“ W. Burnsas sakė, kad Irano ryšiai su Rusija šiuo metu „sparčiai juda labai pavojinga kryptimi“.
„Rusija siūlo padėti iraniečiams įgyvendinti jų raketų programą ir jau svarsto galimybę tiekti Iranui naikintuvus“, – sakė CŽV direktorius[2].
Rusija žaidžia su savo konkurentais
Buvusi JAV gynybos žvalgybos agentūros analitikė Rebekah Koffler teigia, jog visiškai logiška, kad Iranas bei Rusija galėtų svarstyti sudaryti atitinkamus susitarimus dėl urano grąžinimo.
„Manau, būtų logiška, kad jie sutiktų sudaryti tokį papildomą susitarimą. Remdamasi savo žiniomis apie Rusijos doktriną ir valstybinę prekybą, manau, kad rusai bando žaisti abiem pusėms. Viena vertus, jie nenori, kad Iranas turėtų branduolinį ginklą. Kita vertus, jie nori, kad Iranas padėtų Rusijai kare Ukrainoje“, – sako ekspertė.
Vis dėlto, R. Koffler pažymi, kad Rusijai būtų naudinga išlikti ir JCPOA šalimi.
„Rusijos taktika – vilkinti reikalus ir žaisti su abiem pusėmis. Tai suteikia Putinui įtakos, bet taip pat leidžia jam būti įsivaizduojamu sandorių iniciatoriumi. Taip Rusija tarsi signalizuoja, kad JAV yra priklausomos nuo Rusijos. Kita vertus, jie gali norėti daryti spaudimą JAV, kad jos sudarytų susitarimą. Tai tik dalis standartinio Putino žaidimo vadovo, kuriuo jis bando žaisti su savo priešininkais“, – sako R. Koffler.
Tarptautiniai partneriai Iraną laiko globalia grėsme
JAV ir kitos Vakarų valstybės vis atidžiau stebi tai, kas dedasi Irane ir yra linkusios šią nenuspėjamą valstybę laikyti grėsme viso pasaulio saugumui. Vakarų ekspertams nerimą kelia ne tik nenumaldomos Irano branduolinės ambicijos, bet ir ryšiai su Rusija, įtampos kurstymas Artimuosiuose Rytuose[3].
„Dabar Irano keliama grėsmė nebėra būdinga tik Artimiesiems Rytams; tai yra pasaulinio masto iššūkis“, – teigia JAV gynybos sekretoriaus padėjėjo pavaduotoja Dana Stroul[4].
D. Stroul atkreipia dėmesį į sustiprėjusį Teherano ir Maskvos karinį bendradarbiavimą, į Irano teikiamus dronus, kuriuos Rusijos kariuomenė naudoja kare Ukrainoje. Pareigūnės teigimu, „pasaulinė koalicija“ turi duoti stiprų atsaką „piktybiniam Irano ir Rusijos bendradarbiavimui“.
„Galima pagrįstai tikėtis, kad taktika, metodai ir procedūros, kurių iraniečiai mokosi ir tobulina Ukrainoje, vieną dieną grįš pas mūsų partnerius Artimuosiuose Rytuose, todėl dabar stipriname bendradarbiavimą, dalijamės žvalgybos informacija, suprantame šiuos tinklus ir didiname savo kolektyvinius gynybinius pajėgumus, kad būtume pasirengę atremti šias grėsmes regione“, – teigia JAV gynybos sekretoriaus padėjėjo pavaduotoja D. Stroul.
Vakarai iš tiesų yra linkę manyti, kad Iranas yra pasirengęs tolesniam kariniam bendradarbiavimui su Maskva. Remiantis NATO šalių vertinimais, egzistuoja galimybė, kad Iranas Maskvai gali tiekti net balistines raketas, tačiau kol kas pati Rusijos valdžia vengia tokių įsipareigojimų.
Manoma, kad tokiu atveju JAV aprūpins Kijevą ypač pavojinga raketų sistema „Atacms“, kurios 300 km veikimo nuotolis gali pasiekti pačios Rusijos miestus.
Tiesa, Vakarų pareigūnai pripažįsta, kad Maskva gali pakeisti savo poziciją dėl Irano balistinių raketų. Manoma, kad Rusija jau netrukus susidurs su dideliu ginkluotės trūkumu, o pačios šalies karinė pramonė negali užtikrinti poreikių, kurių reikalauja ilgas ir klampus karas Ukrainoje.
Irano analitinio centro „Crisis Group“ direktorius Ali Vaezas teigia, kad dėl dėl balistinių raketų iš tiesų buvo diskutuojama, tačiau jokio realaus proveržio pasiekta nebuvo.
„Europiečiai Iranui pasakė, kad pasekmės būtų labai sunkios. JAV taip pat nubrėžė raudoną liniją“, – teigia ekspertas.
Kita vertus, dalis karo analitikų pabrėžia, kad Vakarų perspėjimai Teheranui neturi didelės įtakos, nes šaliai jau ir taip yra taikomos gausios sankcijos.
Serbija ginasi, jog ginklų Ukrainai neteikia
Viena artimiausių Rusijos partnerių Europoje Serbija neseniai užsitraukė Maskvos nemalonę. Rusija kaltina Serbiją tuo, jog šalis neva teikia karinę paramą Ukrainai. Penktadienį Serbijos valdžios atstovai viešai paneigė tokius kaltinimus, tačiau Maskva vis tiek siekia detaliau išsiaiškinti situaciją.
Serbijos užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius sakė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Serbija neeksportavo ginklų nė vienai iš konflikte dalyvaujančių šalių.
„Galiu tai pasakyti, nes mano ministerija duoda leidimą ginklų eksportui. Serbija netiekia karinės įrangos jokiai šaliai, kuri, mūsų nuomone, kokiu nors būdu keltų problemų“, – sakė užsienio reikalų ministras I. Dačičius[5].
Serbijos gynybos ministras Milošas Vučevičius taip pat paneigė gandus, kad jo šalis neva eksportavo raketas į Ukrainą. Vis dėlto, ministro teigimu, ginkluotę perduoti gali privatus verslas.
„Jei privačios bendrovės perka ginklus trečiųjų šalių rinkose ir vėliau juos parduoda kitoms bendrovėms kitose šalyse, tai nėra Serbijos klausimas, tai yra tarptautinė prekyba“, – sakė Serbijos gynybos ministras.
Tuo tarpu pati Rusija pareikalavo, kad jos sąjungininkė pateiktų oficialų paaiškinimą dėl pranešimų, kad šalis tariamai pristatė Ukrainai tūkstančius raketų.
„Mes sekame šią istoriją. Galimas Ukrainos ginklavimasis yra rimtas klausimas Serbijos ir Rusijos santykiams“, – teigia Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Rusijai įtarimus sukėlusiuose pranešimuose kalbama apie tai, kad Serbijos valstybinė ginklų gamykla neseniai pristatė Ukrainai apie 3 500 raketų, skirtų daugkartiniams raketų paleidimo įrenginiams „Grad“. Teigiama, kad raketos į Ukrainą buvo gabenamos per Turkiją ir Slovakiją.
Kinija didina savo karinį biudžetą
Tuo tarpu Kinija skelbia, kad šiais metais didins savo gynybos biudžetą net 7,2 proc. iki 224 mlrd. JAV dolerių[6].
„Kinijos ekonomika stabiliai atsigauna ir demonstruoja didžiulį potencialą bei tolesnio augimo pagreitį“, – sprendimą didinti karinį biudžetą aiškina premjeras Li Keqiangas.
Kinija šiuo metu jau turi didžiausią pasaulyje pagal dydį karinį jūrų laivyną ir plečia savo branduolinių povandeninių laivų ir naikintuvų pajėgas.
Pranešimai apie augantį Kinijos dėmesį gynybai pasirodo būtent tuo metu, kai JAV pareigūnai reiškia susirūpinimą dėl to, kad Pekinas gali pradėti tiekti ginklus Rusijai.
Tiesa, Vakarų politikai jau ne kartą perspėjo Kinija vengti įsitraukimo į konfliktą, o Vokietijos kancleris Olafas Scholzas neseniai pareiškė, kad iš Kinijos sulaukė patikinimo, jog šalis Rusijai ginklų netieks.
„Visi sutinkame, kad ginklai neturėtų būti tiekiami. Kinijos vyriausybė pareiškė, kad jų netiekia. Mes primygtinai to reikalaujame ir tai stebime“, – teigia Vokietijos kancleris[7].
