Referendumas: Turkijos lietuviai pilietybę galės „išsaugoti”, Japonijos lietuviams „špyga”

Kartu rinksime ir prezidentą, ir balsuosime dėl dvigubos pilietybės

Diskusijos dėl galimybės Lietuvoje turėti dvi pilietybes tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį, o jau tuoj pat – gegužės 12 dieną – kartu su naujojo šalies vadovo pirmuoju rinkimų turu pagaliau įvyks ir taip ilgai lauktas referendumas, duosiantis ne vieną atsakymą pasaulio lietuvių bendruomenei.

Nors 2019 metais taipogi kartu su prezidento rinkimais įvykęs referendumas dėl balsų stokos neišsprendė dvigubos pilietybės klausimo, šįkart į referendumą atėję gyventojai spręs, ar suteikti galimybę lietuviams išsaugoti Lietuvos pilietybę, jei šie įgyja kitos, mums draugiškos šalies pilietybę.

Kaip ir prieš penkerius metus, taip ir dabar viena nepasikeitė – vienos nuomonės iki šiol šiuo klausimu nėra ir, neaišku, ar konsensusas tarp visuomenės narių bus pasiektas. Kai kurie emigravę tautiečiai jau dabar atsiliepia nesuprantantys dvigubos pilietybės esmės, mat gimei ir augai vis tiek Lietuvoje, tad jos pilietis ir esi. O jei pragyvenai Jungtinėje Karalystėje ar kur kitur kelis ar keliolika metų, tos šalies pasas taip pat tavęs neprivers tapti labiau anglu.

Turkijos lietuviai gaus pilietybę, o gyvenantiems Japonijoje – niuksas

Tačiau įdomesnė detalė sprendžiant šį svarbų klausimą slypi visai kitur. Jau gegužės 12-ąją balsuosime, AR suteikti galimybę turėti dvigubą pilietybę asmenims, kurie yra šalių, priklausančių Europos Sąjungai, NATO, Europos ekonominei erdvei ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai, piliečiai.

Ir, iš tiesų, visai nesvarbu, ar tai Turkija, ar Japonija, esmė ta pati – jei šalis oficialiai nėra pripažinta kaip „draugiška Lietuvai” (nors ir neteko girdėti apie tokios kaip Japonijos priešiškumą Lietuvos atžvilgiu), joje gyvenantis asmuo dvigubos pilietybės neįgis.

Taigi, kol kas šis klausimas viešai nėra keliamas, o balsavimo dieną atėję prie balsadėžių iš tikrųjų ne padarys gerą darbą svetur gyvenantiems tautiečiams, bet juos išskirs į labiau ir mažiau lietuvius.

Apie dvigubą pilietybę tektų pamiršti Rusijos, Baltarusijos, Kinijos, Japonijos, Pietų Amerikos ir kt. nedraugiškomis deklaruojamų valstybių lietuviams.

Dar prieš penkerius metus siūlyta alternatyva – Lietuvio pasas

Tam, kad pasaulio lietuviai nebūtų skaldomi į gerus ir blogus, dar 2019-aisiais Seime nugulė kita alternatyva – Lietuvio pasas. Nors ir šis dokumentas nesuteiktų teisės pasaulio lietuviams balsuoti tėvynėje, jis parodytų, kad nei žmogus Tėvynės, nei Tėvynė jo neišsižadėjo^[1].

Taigi, kuo Lietuvio pasas būtų naudingas kitos valstybės pilietybę įgijusiam lietuviui? Kaip aiškino filosofas, visuomenininkas Arvydas Juozaitis, grįžtant namo į Lietuvą, tai būtų kartu ir viza gyventi Lietuvoje, nes Lietuvio pasas esą būtų išduodamas tiems, kurie jau turėjo Lietuvos pilietybę.

Nusprendę su visam grįžti į Tėvynę ir norintys atgauti balsavimo teisę Lietuvoje, gali atsiimti Lietuvos pilietybės dokumentą, kuris leidžia balsuoti, kadangi turint Lietuvio pasą, to daryti negalima.

Tokia idėja jau įgyvendinama Lenkijoje, kur svetur gyvenantiems lenkams suteikiama Lenko kortelė

Jau nuo 2008 metų tokia idėja sėkmingai įgyvendinama kaimyninėje Lenkijoje, nusprendusioje išeivijai suteikti Lenko kortelę (lenk. „Karta Polaka”). Šis dokumentas gali būti išduodamas asmeniui, kuris nėra Lenkijos pilietis ir neturi anksčiau išduoto leidimo gyventi, tačiau pareiškia priklausantis lenkų tautai^[2].

Turintys šį dokumentą lenkai gauna ir privilegijų: jiems netaikomi mokesčiai už ilgalaikę vizą, jiems suteikiama teisė dirbti Lenkijoje net ir neturint oficialaus leidimo, jie turi teisę steigti įmones, teisę į nemokamą mokslą valstybinėse mokslo įstaigose, gali gauti naudotis viešosiomis sveikatos apsaugos paslaugomis, kai reikalinga skubi pagalba, ir netgi gali pateikti Lenkijos Vyriausybės teikiamos finansinės paramos prašymą.

Dviguba pilietybė suskaldytų ir vietos lietuvius

Tuo tarpu, artėjant referendumui, keliami ir kitokio pobūdžio klausimai. Pavyzdžiui, kas būtų, jei Lietuvoje kiltų karas – taigi kokiu būdu, svetur gyvenantys ir dvigubą pilietybę turintys asmenys, vykdytų privalomą karo tarnybą ir kitas pareigas Tėvynei?

Kad valstybė nėra tik teritorija, ir kaip abejoms valstybėms reiktų atlikti vienu metu pareigą, klausimą dar 2019 metais iškėlė žurnalistas Edmundas Jakilaitis^[3].

Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius taip pat atkreipė dėmesį į kitą medalio pusę, kurioje – bent trys Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos. Pasak jo, šiuo metu Konstitucija nurodo, kad seimo nariu bei Prezidentu gali būti renkamas asmuo, nesusijęs priesaika kitai valstybei. O štai įteisinus dvigubą pilietybę, tektų spręsti klausimus, kai gali būti dviejų valstybių piliečiu, bet negali būti renkamas į ne gimtosios valstybės parlamentą. Tokiu atveju esą sudaroma prezumpcija kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą ir, pralošti bylą, kaip tai nutiko Moldovai.

Kitas svarbus klausimas – kaip Lietuvos pilietybę turintys, bet Lietuvoje negyvenantys asmenys rinks seimo narius, Prezidentą, valdžią, kai šalyje negyvena ir nežino, ko reikia jos žmonėms?