Referendumas dėl grynųjų pinigų žlugo: surinkta 19 765 parašų iš 300 000 – ką tai reiškia

2026 m. rugpjūčio 11 d. baigėsi terminas, per kurį piliečių iniciatyvinė grupė turėjo surinkti 300 000 parašų už privalomąjį referendumą dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais įtvirtinimo Konstitucijoje. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) konstatavo: surinkta 19 765 parašai – maždaug 6,6 % reikiamo skaičiaus. Iniciatyva žlugo. Ką tai reiškia žmogui, kuris moka grynaisiais, laiko santaupas namuose ar nerimauja dėl skaitmeninio euro? Ar dabar grynųjų pinigų mažiau saugo įstatymai? Ar galima bandyti iš naujo? Šiame straipsnyje apžvelgiame visą iniciatyvos kelią, rezultatus ir tai, kas iš tiesų galioja Lietuvoje 2026 m. rudenį.

Ką siūlė iniciatyva

Iniciatoriai siekė pakeisti Konstitucijos 23 straipsnio antrąją dalį. Dabar joje parašyta trumpai: „Nuosavybės teises saugo įstatymai.“ Iniciatyva siūlė šią dalį išdėstyti taip: „Nuosavybės teises ir teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais saugo įstatymai.“ Konstitucijos 9 straipsnis leidžia piliečiams reikalauti referendumo, jei to pageidauja ne mažiau kaip 300 000 rinkimų teisę turinčių piliečių. Šiuo keliu ir pasuko iniciatyvinė grupė – užuot laukusi, kol Konstitucijos pataisą inicijuos Seimas, ji rinko parašus už privalomąjį referendumą.

Iniciatyvos koordinatoriai – Egidijus Čibirauskas, Zigmas Vaišvila ir Gediminas Ustinavičius. Jų argumentai, kuriuos skaitytojai galėjo matyti ir 77.lt publikuotame iniciatorių pranešime, sukosi apie privatumą, laisvę rinktis mokėjimo būdą, atsparumą krizėms ir baimę, kad skaitmeniniai pinigai ilgainiui išstums grynuosius. Pačios iniciatyvos idėja ir tikslai plačiau aprašyti gido dalyje apie teisę į grynuosius Konstitucijoje.

Iniciatyvos kelias: chronologija

Data	Įvykis
2025 m. spalio pabaiga	VRK įregistravo piliečių iniciatyvinę grupę dėl privalomojo referendumo pakeisti Konstitucijos 23 straipsnį.
2026-01-14	Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) įpareigojo VRK suteikti iniciatyvinei grupei prieigą prie elektroninių parašų formos.
2026 m. vasaris	Prasidėjo parašų rinkimas – popieriniuose lapuose ir elektroniniu būdu per VRK portalą „Rinkėjo puslapis“.
2026-04-29	LVAT pratęsė parašų rinkimo terminą šešiomis dienomis dėl elektroninės sistemos sutrikimų.
2026-05-07	Seime įregistruotas atskiras nutarimo projektas XVP-1482 dėl patariamojo referendumo.
Po 2026-05-07	Seimas po pateikimo nutarimo projektui nepritarė (29 už, 25 prieš, 18 susilaikė), grąžino tobulinti.
2026-08-11	Parašų rinkimo terminas baigėsi: surinkti 19 765 parašai iš 300 000 reikiamų.
2026-09-04	Paskelbta, kad VRK nuo 2025 m. spalio iš 28 ginčų su iniciatyvine grupe LVAT laimėjo daugumą.
2026-09-14	53 Seimo nariai pasiūlė keisti Konstitucijos 9 straipsnį ir sumažinti privalomajam referendumui reikalingų parašų skaičių iki 200 000.

Kiek parašų surinkta ir kaip jie pasiskirstė

Pagal VRK pranešimą iniciatyvos koordinatoriai pristatė 21 bylą su parašų rinkimo lapais ir deklaravo 9 139 parašus popieriniuose lapuose. Elektroniniu būdu iki 2026 m. rugpjūčio 11 d. 13.15 val. iniciatyvą parėmė 10 617 rinkėjų. Iš viso – 19 765 parašai.

VRK skaičiai rodo ir kitą įdomią detalę: koordinatoriams buvo išduota 5 000 parašų rinkimo lapų. Grąžinti 342 užpildyti lapai ir 4 584 tušti, 74 lapų koordinatoriai tuo metu nepristatė ir įsipareigojo tai padaryti iki 2026 m. rugsėjo 11 d. Kitaip tariant, didžioji dalis popierinių lapų liko nepanaudota, o elektroniniai parašai sudarė daugiau nei pusę visų surinktų.

Rodiklis	Skaičius
Reikėjo parašų	300 000
Surinkta iš viso	19 765 (~6,6 %)
Popieriniai parašai	9 139
Elektroniniai parašai	10 617
Išduota parašų lapų	5 000
Grąžinta užpildytų / tuščių lapų	342 / 4 584

(Popierinių ir elektroninių parašų suma VRK pranešime nežymiai skiriasi nuo bendro skaičiaus dėl patikros – oficialus galutinis skaičius yra 19 765.)

Teismų ginčai su VRK

Iniciatyva nuo pat pradžių vyko konflikto su VRK fone. Iniciatoriai ne kartą kaltino komisiją trukdymu, o VRK savo sprendimus gynė teisme. BNS duomenimis, nuo 2025 m. spalio VRK ir iniciatyvinė grupė LVAT ginčijosi 28 kartus:

• 12 kartų teismas atsisakė priimti grupės skundus;
• 10 kartų skundai atmesti išnagrinėjus bylą;
• 6 kartus skundai patenkinti iš dalies – du kartus dėl prieigos prie elektroninių parašų duomenų, vieną kartą dėl parašų rinkimo termino pratęsimo šešiomis dienomis ir tris kartus dėl procedūrinių klausimų, po kurių VRK sprendimų turinys nepasikeitė.

Šie ginčai svarbūs ne tik iniciatoriams. Jie parodė, kad elektroninio parašų rinkimo sistema dar turi spragų, o teismas yra pasirengęs ginti piliečių teisę ja naudotis. Kita vertus, net pratęstas terminas ir prieiga prie elektroninio pasirašymo nepadėjo priartėti prie 300 000 ribos.

Seimo kelias: patariamasis referendumas taip pat atmestas

Lygiagrečiai su piliečių iniciatyva grynųjų tema pasiekė ir Seimą. 2026 m. gegužės 7 d. „Nemuno aušros“ frakcijos narys Kęstutis Neimantas įregistravo nutarimo projektą XVP-1482 – siūlyta surengti patariamąjį referendumą dėl grynųjų pinigų apsaugos kartu su 2027 m. savivaldybių tarybų rinkimais. Patariamasis referendumas, skirtingai nuo privalomojo, teisiškai neįpareigoja, bet parodo visuomenės nuomonę.

Po pateikimo projektui nepritarta: 29 Seimo nariai balsavo už, 25 – prieš, 18 susilaikė. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. Tad 2026 m. rudenį Lietuvoje nėra suplanuoto nei privalomojo, nei patariamojo referendumo dėl grynųjų.

Ką tai reiškia: grynieji niekur nedingsta

Svarbiausia žinia skaitytojui: iniciatyvos žlugimas nieko nepakeitė grynųjų pinigų teisinėje padėtyje. Grynieji eurai Lietuvoje ir toliau yra teisėta mokėjimo priemonė – tai lemia ne Lietuvos Konstitucija, o Europos Sąjungos teisė, nes Lietuva priklauso euro zonai. Euro banknotų ir monetų statusą nustato ES sutartys ir reglamentai, o ES Teisingumo Teismas 2021 m. bylose C-422/19 ir C-423/19 išaiškino, kad teisėtos mokėjimo priemonės statusas iš principo reiškia pareigą priimti grynuosius, nors valstybės gali tai riboti dėl viešojo intereso, jei ribojimai proporcingi.

Kas šiandien galioja praktiškai:

• Atsiskaitymo grynaisiais riba Lietuvoje – 5 000 Eur vienam sandoriui. Bandymai ją didinti iki 10 000 ar 15 000 Eur ir mažinti iki 3 000 Eur 2026 m. nepavyko – riba lieka ta pati. Plačiau – gido dalyje apie atsiskaitymo grynaisiais ribą.
• Nuo 2027 m. liepos 10 d. ES lubos – 10 000 Eur verslo atsiskaitymams grynaisiais. Lietuvos riba, būdama mažesnė, lieka galioti.
• ES grynųjų teisėtos mokėjimo priemonės reglamentas dar derinamas: ES Taryba savo poziciją patvirtino 2025 m. gruodį, Europos Parlamentas derybas pradėjo 2026 m. liepą. Jo tikslas – užtikrinti, kad grynieji būtų priimami ir prieinami.
• Skaitmeninis euras – dar nepriimtas; jei teisės aktas bus baigtas 2026 m., pirmasis išleidimas galimas ne anksčiau kaip 2029 m. ECB nuolat pabrėžia, kad jis papildytų, o ne pakeistų grynuosius. Plačiau – dalyje apie skaitmeninį eurą.

Kaip pasielgė kitos šalys

Lietuvos iniciatyva nebuvo unikali – per kelerius metus kelios Europos valstybės teisę į grynuosius įrašė į savo konstitucijas. Skirtumas tas, kad dažniausiai tai padarė parlamentai, o ne piliečiai parašais.

Šalis	Kada	Kaip
Slovakija	2023 m. birželis	Parlamentas (111 iš 150 balsų) įrašė teisę atsiskaityti grynaisiais į Konstituciją.
Vengrija	2025-04-14	Pagrindinio įstatymo 15-oji pataisa: teisė atsiskaityti grynaisiais kaip nuosavybės teisės dalis; taisyklės verslui – nuo 2025-07-01.
Slovėnija	2025-12-01	Parlamentas 61 balsu iš 90 priėmė pataisą dėl teisės naudoti grynuosius.
Šveicarija	2026-03-08	Referendume ~73 % pritarė Federalinės tarybos kontrpasiūlymui: frankas – šalies valiuta, grynųjų tiekimas užtikrinamas. Piliečių iniciatyva „Cash is freedom“ atmesta.

Šveicarijos pavyzdys įdomus Lietuvai: ten piliečių iniciatyva irgi pasiekė balsavimą, tačiau rinkėjai pasirinko nuosaikesnį valdžios pasiūlymą. Slovakija ir Vengrija nėra vienodos situacijos – Slovakija priklauso euro zonai, todėl jos konstitucinė nuostata veikia ES teisės ribose, o Vengrija turi savo valiutą – forintą.

Kodėl nepavyko surinkti parašų

Oficialaus tyrimo, kodėl žmonės nepasirašė, nėra, todėl galima išvardyti tik objektyvius veiksnius. Pirma, 300 000 parašų – labai aukšta kartelė: tai maždaug kas aštuntas Lietuvos rinkėjas. Tai pavyksta retai – pavyzdžiui, 2014 m. piliečių surinktų parašų pakako referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Antra, iniciatoriai daug energijos skyrė ginčams su VRK, o elektroninio pasirašymo sistema veikė su sutrikimais. Trečia, grynųjų naudojimas mažėja: ECB tyrimo duomenimis, euro zonoje fizinėse prekybos vietose grynaisiais 2024 m. apmokėta 52 % pirkimų, o 2022 m. – 59 %. Todėl dalis žmonių temos nelaiko skubia.

Kita vertus, mažas parašų skaičius dar nereiškia, kad žmonėms grynieji nesvarbūs. Galima vertinti grynuosius kaip atsarginį mokėjimo būdą, bet nematyti reikalo keisti Konstituciją, kol grynieji yra prieinami ir saugomi ES teisės.

Kas toliau: ar galima bandyti iš naujo

Teoriškai piliečiai gali registruoti naują iniciatyvą, laikydamiesi Referendumo įstatymo reikalavimų. Tačiau be pakeistų taisyklių jai vėl reikėtų 300 000 parašų. Būtent čia atsiranda naujas posūkis: 2026 m. rugsėjį 53 Seimo nariai, tarp jų Ignas Vėgėlė, pasiūlė keisti Konstitucijos 9 straipsnį ir sumažinti privalomajam referendumui reikalingų parašų skaičių trečdaliu – iki 200 000. Kadangi ir šį straipsnį galima keisti tik referendumu, siūloma tokį balsavimą surengti per savivaldos rinkimus. Konstitucijos 9 straipsnio atveju reikiamus parašus privaloma surinkti per šešis mėnesius. Jei ši pataisa kada nors būtų priimta, ateities piliečių iniciatyvoms, įskaitant galimą naują iniciatyvą dėl grynųjų, būtų lengviau pasiekti referendumą.

Kol kas tai tik pasiūlymas. Grynųjų tema politinėje darbotvarkėje greičiausiai išliks per ES reglamentų derybas ir artėjant skaitmeninio euro sprendimui. Visas naujienas šia tema sekame grynųjų pinigų temos puslapyje.

Ką daryti žmogui, kuris nori išsaugoti galimybę mokėti grynaisiais

Konstitucinės pataisos nebus, bet kasdienius dalykus kiekvienas gali susitvarkyti pats:

• Žinokite savo teises. Kada parduotuvė ar paslaugų teikėjas gali nepriimti grynųjų ir kur skųstis, aprašyta gido dalyje apie teisėtą mokėjimo priemonę.
• Turėkite nedidelę atsargą. Kitų šalių institucijos rekomenduoja turėti grynųjų sutrikimams: Švedijoje – apie 1 000 SEK suaugusiam, Nyderlanduose – apie 70 Eur suaugusiam ir 30 Eur vaikui. Plačiau – dalyje apie grynųjų atsargas namuose.
• Naudokitės grynaisiais. Paklausa lemia pasiūlą: kol žmonės moka grynaisiais, prekybininkams ir bankams apsimoka palaikyti grynųjų infrastruktūrą.
• Dalyvaukite viešose konsultacijose. ES ir Lietuvos teisės aktų projektai dažnai teikiami viešai konsultacijai – tai teisėtas būdas išsakyti nuomonę.