Europoje sekmadienis tebėra šeimos ir poilsio diena, o prekybos centrai dažnai lieka uždaryti
Daugelyje Europos valstybių sekmadienis išlieka poilsio ir šeimos diena, todėl didieji prekybos centrai šią dieną nedirba arba dirba trumpiau. Apie 14 iš 30 žemyno šalių yra įtvirtinusios visiškus arba dalinius prekybos apribojimus sekmadieniais, siekdamos išlaikyti kultūrines tradicijas ir apsaugoti darbuotojų poilsio teises.
Austrijoje sekmadieniais nedirba nė vienas didelis prekybos centras, o vos 5–10 procentų smulkių miesto parduotuvių lieka atviros. Belgijoje leidžiama atidaryti parduotuves tik devynis sekmadienius per metus, o Vokietijoje galioja vieni griežčiausių draudimų visoje Europoje – beveik visos maisto parduotuvės lieka uždarytos, išskyrus kepyklėles ar degalinių kioskus[1].
Kroatijoje prekyba leidžiama vos 16 sekmadienių per metus, Lenkijoje – tik septynis, o Šveicarijoje kantonai suteikia teisę atidaryti parduotuves iki keturių sekmadienių kasmet. Net Prancūzijoje, kur prekyba yra gana liberali, dauguma didžiųjų prekybos centrų sekmadieniais nedirba, išskyrus turistines zonas, tokias kaip Paryžius. Šie ribojimai, pasak vietos analitikų, beveik neturi neigiamo poveikio ekonomikai, tačiau padeda darbuotojų poilsiui ir stiprina šeimos santykius.
Lietuvoje nesiliauja diskusijos dėl draudimo didelėms parduotuvėms dirbti sekmadieniais
Lietuvoje idėją apriboti prekybą sekmadieniais šių metų pradžioje atgaivino partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Jo siūlymas – uždrausti didelėms parduotuvėms, kurių plotas viršija 300 kvadratinių metrų, dirbti sekmadieniais ir švenčių dienomis. Politikas tvirtina, kad toks sprendimas pagerintų darbuotojų sąlygas ir leistų mažoms parduotuvėms sustiprinti savo pozicijas[2].
„Yra galimybė sekmadienį šeimos krautuvėlėms užsidirbti“, – sakė R. Žemaitaitis.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė mano kitaip: „Sekmadienis yra tokia diena, šeimos diena, kai jie tikrai eina ir papramogauti prekybos centre, ir apsipirkti maisto.“ Ji pabrėžė, kad draudimas dirbti stambiems prekybos tinklams sukurtų nelygias konkurencijos sąlygas:
„Įsivaizduokite, ateina žmogus į „Panoramą“ ar „Akropolį“, ten viskas dirba, o maisto prekių parduotuvės – ne. Tai diskriminacija prekybos tinklų atžvilgiu.“
Seimo opozicijos narys Eugenijus Gentvilas pasiūlymą vadina valstybės kišimusi į verslo laisvę: „Tai yra valstybės kišimasis į verslo sprendimo reikalus.“ Jo teigimu, valdžia negali leisti dirbti mažiau, kai valstybei reikia mokesčių gynybai finansuoti: „Žmonės, jeigu dirba sekmadienį, gauna dvigubą atlyginimą, todėl padvigubėja ir gyventojų pajamų mokesčio surinkimas. Jei nedirba – GPM nesurenkamas.“
Tuo tarpu R. Žemaitaitis laikosi priešingos nuomonės: „Priešingai, GPM mes surinksime daugiau, PSD surinksime daugiau, „Sodros“ mes surinksime netgi daugiau.“
Nuomonės išsiskiria: kas išloš – darbuotojai, šeimos ar mažos parduotuvės?
Nors politikai ir ekonomistai ginčijasi dėl finansinių pasekmių, dalis prekybos tinklų pripažįsta, kad sekmadieniai jiems nėra pelningi. „Šiuo metu mūsų tinklo apyvartos sekmadieniais yra pačios mažiausios iš visų savaitės dienų“, – teigė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įspėja, kad tokie ribojimai gali atnešti daugiau žalos nei naudos: „Prekybininkai yra verslas, verslas nori uždirbti pelno. Jeigu valdžia apriboja galimybes uždirbti pelno, tai tiek, kiek jos apribotos, tiek mažės ir darbuotojų skaičius prekybos tinkluose.“
Tuo tarpu dalis pirkėjų ir darbuotojų siūlymą vertina palankiai, laikydami jį protingu žingsniu siekiant sveikesnės darbo kultūros. „Galės daugiau šeimoje pabūti, prasmingiau laisvalaikį praleisti“, – sakė vienas pirkėjas. Kiti šaiposi iš politikų iniciatyvų: „Ar jie neturi, ką veikti, kad tokius klausimus gvildena?“
Diskusijos dėl sekmadienio prekybos Lietuvoje atspindi platesnį klausimą – kiek valstybė turėtų kištis į verslo ir darbo santykius, siekdama išsaugoti socialines tradicijas ir nacionalinį gyvenimo ritmą. Kol vieni kalba apie prarastas pajamas, kiti primena, kad ne viską galima pamatuoti pinigais. Sekmadienis, kaip ir daugelyje Europos šalių, vis dar gali būti skirta diena šeimai, poilsiui ir pusiausvyrai tarp darbo ir gyvenimo.
