Konservatoriai su G. Landsbergiu priešaky galimai veikia agresorės naudai?
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis teigia nesuprantantis užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ketinimų Lietuvą sukiršinti su Vokietija, o tuo tarpu jį esą stebina ir šalies vadovo Gitano Nausėdos neutralumas šiuo klausimu, kai žeminamas ne tik jo, bet ir kitų šalių vadovų autoritetas.
Politikas svarsto, kad G. Landsbergis galimai veikia teroristinės Rusijos naudai, mat konservatoriai su savo partneriais jau tapo tikra dovana agresorei. Tokiam ministro elgesiui kritikos negailėjusi prezidentūra taip pat rėžė, kad politikas gerokai persistengė.
Drąsūs užsienio reikalų ministro G. Landsbergio išsireiškimai jau nebeturėtų stebinti nei pačių Lietuvos gyventojų, nei šalies politikų, tačiau kartais ne vietoje ir ne laiku ištartas sakinys visą valstybę gali įstumti į pavojų.
R. Karbauskis pastebėjo, kad dėl nevaldomo ministro liežuvio Lietuva jau netrukus gali prarasti visų savo strateginių partnerių pasitikėjimą, o atsakomybės esą už tai ir vėl niekas neprisiims.
Ministro komunikacija kaip visuomet – per daug drąsi ir (ne)apgalvota – iš jos net sunku suprasti, kokios valstybės interesams šis politikas atstovauja. Nors konservatoriai ir skelbiasi įnirtingai kovojantys prieš Rusiją, G. Landsbergio žodžiai rodo ką kitą – pasak R. Karbauskio, jei jis ir turi kokią strategiją, ji tikrai esą nėra nukreipta mūsų valstybės naudai.
„Aš prieš porą dienų išplatinau viešą laišką Vokietijos ambasadoriui Lietuvoje ir atsiprašiau už mūsų begalvių valdžioje kalbas, kurios jau ėmė erzinti Vokietiją. Kad tai konservatoriai, pradedant G. Landsbergiu, baigiant ką tik Krašto apsaugos ministeriją palikusiu konservatorių viceministru, organizuoja sistemiškai ir suplanuotai, nekyla abejonių, ypač po vakar vėl specialiai manipuliatyviai paskleistų dvejonių dėl Vokietijos ir Lietuvos įsipareigojimų“, – savo feisbuko paskyroje rašė R. Karbauskis.
Su malonumu viešai dalinamasi slapta informacija apie Lietuvą
Valstiečių ir žaliųjų lyderis pastebėjo, kad nėra normali praktika, kai dar tą pačią dieną susitikus Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių vadams, užsienio reikalų ministras viešai pradeda abejoti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio susitarimais.
Politikas svarsto, koks tikslas yra G. Landsbergiui sukiršinti Lietuvą su sąjungininke Vokietija – nejaugi iš tiesų siekiama, kad nelaimės atveju Lietuva turėtų kuo mažiau ją palaikančių valstybių?
Pasipiktinęs tokiu ministro elgesiu R. Karbauskis kreipėsi ir į šalies vadovą G. Nausėdą, teiraudamasis, kiek dar ilgai G. Landsbergiui bus leidžiama tyčiotis ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų šalių vadovų, išnaudoti užsienio politiką ir dar kenkti Lietuvos nacionaliniams interesams?
Dabar, anot jo, atrodo, kad ministras tiesiog nevaržomai dirba rusų žvalgybai.
Lietuva esą galėtų pasimokyti iš ukrainiečių, kurie nusprendė savo susitarimų su NATO šalimis viešai neaptarinėti ir detalių priešui neatskleisti, priešingai nei dabar darome mes.
Nepaisant to, kad daugelyje šalių norėdama surinkti slaptus duomenis, rusų žvalgyba turi gerokai pavargti, tai Lietuvoje viskas pateikiama it ant delno – nors imk ir skaityk.
Prezidentūra sukritikavo neatsakingą užsienio reikalų ministro elgesį
Pro akis G. Landsbergio „išpuolių“ nepraleido ir prezidentūra, įvertinusi, kad ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio pasirašytą komunikatą dėl brigados yra mažų mažiausiai neatsakingas[1].
Prezidentūros atsiųstame komentare taip pat buvo perduotas ir G. Nausėdos raginimas užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrams „pagaliau susitelkti bendram darbui su Vokietija, kad sąjungininkų brigada kuo greičiau atvyktų į Lietuvą ir nebekelti vidinio politikavimo į tarptautinį lygmenį.“
Pranešama, kad praėjusį ketvirtadienį G. Landsbergis viešai paragino Lietuvos ir Vokietijos vadovus tikslinti susitarimą dėl brigados dislokavimo šalyje ir pakartoti, kad Lietuva „tikrai pasirašinėjo susitarimą, kad brigada yra Lietuvoje“.
Tokia ministro reakcija kilo po to, kai praėjusį pirmadienį Vokietijos ambasadorius Matthias Sonnas pareiškė, kad viešas nepasitenkinimas dėl sąjungininkų brigados procesų eigos esą neatsiųs į Lietuvą nei vieno papildomo kario ir pabrėžė, kad viešojoje erdvėje kilę debatai dėl Vokietijos įsipareigojimo Lietuvoje dislokuoti brigadą esą jau įgavo nepasitikėjimo atspalvį ir žeidžia sąjungininkus[2].
Į tai sureagavęs užsienio reikalų ministras kirto, kad ambasadoriams esą „nėra paprasta vertinti šalies vidaus procesų“. Jis taip pat sukritikavo ir kariuomenės sprendimą neteikti komentarų žiniasklaidai po Vokietijos ir Lietuvos kariuomenės vadų susitikimo.
