Kanapių dekriminalizavimo tema įžiebė aistras Seime
Ketvirtadienį Seime nagrinėjant mažo kiekio kanapių dekriminalizavimo klausimus, kaip ant delno atsiskleidė kai kurių politikų veidmainystė, tarnavimas postams, prabilta net ir apie galimus užkulisinius susitarimus bei prielaidas, kad galimai kuriama iškreipta realybė. Mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimą numatančiam Administracinių nusižengimų kodeksui parlamentarai pritarė po svarstymo, tačiau atsakomybė už kanapes liko ir Baudžiamajame kodekse[1].
Kaip ir buvo galima tikėtis, diskusijos ir balsavimai dėl šių teisės aktų Seime įžiebė aistras, kurios ypač greitai išplito parlamento opozicijos gretose. Balsuojant dėl Administracinių nusižengimų kodekso bei Baudžiamojo kodekso pakeitimų, dauguma socialdemokratų tiesiog paliko salę ir nedalyvavo balsavime[2].
Likusi opozicija piktinasi tokiu kolegų elgesiu ir įtaria, jog tarp valdančiųjų ir socialdemokratų įvyko politinis susitarimas, kai socialdemokratai taip padėjo įstatymo projektui peržengti svarstymo stadiją.
Jau po balsavimo didelė dalis opozicijos politikų neslėpė nusivylimo. Vieni jų teigė, kad valdantieji tik demonstruoja „vergovę postams“, o kiti jau atvirai sako manantys, kad valdžia siunčia žinutę, jog tam tikrais atvejais narkotikus vartoti yra galima ir gerai.
Daug klausimų kelia ir teisiniai aspektai. Skirtumas tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės yra didžiulis, tačiau kas spręs, kurios nuobaudos vertas nusikaltęs asmuo? Didelė erdvė interpretacijoms tik dar labiau skaldo politikų bendruomenę ir visuomenę.
R. Karbauskis įsitikinęs, kad priimtas sprendimas luošins ir griaus šeimas
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis nevengia kritikos Seime iš dalies priimtiems kanapių dekriminalizavimo procesus pradėjusiems teisėms aktams ir patiems Seimo nariams, neužkirtusiems tam kelio. Pasak politiko, tokiais sprendimais valdantieji teikia „dovaną“ Lietuvos jaunimui ir, jo manymu, „mintyse tikriausiai džiūgauja, kad savo šituo sprendimu – dekriminalizuoti narkotikus – dar ir luošins šeimas“[3].
„Ar buvo taip entuziastingai, kaip apie narkotikus, kalbama apie vaikų ligonines, vaikų ligas, kaip skirti kuo daugiau pinigų sunkioms vaikų ligoms gydyti, investuoti į gydytojus ir mokytojus, kultūros prieinamumo didinimą? Tiesa, vietoje to dar girdėjome ir postringavimus, kad reikia leisti vaikams pasikeisti lytį ar skiepytis nuo kovido be tėvų sutikimo… Dar girdėjome, kad liberalai Vilniui nupirko eglę už namo kainą, kurią pradžioje dar bandė apšviesti vaivorykštės spalvomis, bet nusprendė nebešviesti, nes pamatė, kad pasipiktinusiųjų būtų daugiau nei besidžiaugiančiųjų. Bet paliko gėjų ir transvestitų vėliavas ant ministerijų, nes tai puiki rinkiminės kampanijos dalis, primenanti, kad liberalai prieš rinkimus turėjo pažadų“, – aštrios kritikos į valdančiųjų pusę pažeria R. Karbauskis.
Vis dėlto, politiką bene labiausiai stebina tai, kad šeimos sampratos keitimą palaiko net tos politinės jėgos, kurios dedasi konservatyviomis ir krikščioniškomis.
„Prie šios valdžios gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje, kada šlamštą valdžia visuomenei stengiasi pristatyti kaip panacėją ir laisvės išraišką, kada vietoje ekonominės gerovės siūloma vergystė, kada vietoje naudos valstybei renkamasi asmeninė nauda ir pelnymasis valstybės sąskaita, kada niekinama šeima, kalba, istorija, kultūra ir vietoje jos siūloma tuštuma ir valstybė be ateities, be tautos, be asmenybių, be kūrėjų“, – teigia R. Karbauskis.
LVŽS pirmininkas atvirai teigia, kad „konservatoriai, laisviečiai, liberalai, socdemai, S. Svernelio demokratai meluos, kaip meluoja dabar dėl energetikos, dėl infliacijos, dėl naujų mokesčių“.
„Jie meluoja jums kasdien. Norėdami atrodyti geriau, jie perka tarptautinių leidinių meilę, jie kuria neva naujus ir daug žadančius politinius darinius ir vertybes, bet tų naujų darinių narių skandalai, korupcijos istorijos rodo priešingai“, – teigia politikas.
R. Žemaitaitis peikia valdančiųjų pademonstruotą „vergovę postams“
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis taip pat ypač kritiškai pasisakė paskutiniųjų Seimo sprendimų dėl kanapių dekriminalizavimo atžvilgiu. Politikas teigia, kad akivaizdu, jog šioje situacijoje kalba pinigai ir postai:
„Vertybių politika pagal krikdemus už didelius pinigus ir postus, atrado jėgų balsuoti už narkotikus! Gėda vertybių politikai, tikiuosi BAŽNYTINEI PARTIJAI vietos neliks po saule“, – piktinasi R. Žemaitaitis[4].
Pasak politiko, „bažnytine partija save laikantys krikdemai“ ne tik išdavė savo vertybes, bet parodė, jog gali sutikti ir padaryti viską, jog tik sulauktų daugiau įtakos ir turėtų galimybę prieiti prie pačių svarbiausių postų.
A. Širinskienė už narkotikų legalizavimą „dėkoja“ kolegoms
Seimo narė Agnė Širinskienė, aktyviai pasisakiusi prieš mažo kiekio kanapių legalizavimą, dabar piktinasi, kad nutarimas priimtas vos kelių kolegų Seimo narių balsų dėka.
„Seimas nepritarė P. Saudargo registruotam pretekstui, kuris būtų leidęs krikdemams pasiteisint balsuojant „už“ kanapių dekriminalizavimą. Tai preteksto nelikus, atsirado vos keturi krikdemų balsai „prieš“. Likusieji, įskaitant Lauryną Kasčiūną, balsavo „už“ dekriminalizavimą, taip vieno balso persvara leisdami projektui judėti į priėmimą. Įdomu, kaip jaučiasi krikdemas Laurynas Kaščiūnas, savo balsu nulėmęs kanapių dekriminalizavimą[5]?“
Dar prieš balsavimą parlamentarė nevengė kritikos nesąžiningai valdančiųjų politikai ir paskutinės minutės svarbių klausimų įtraukimu į darbotvarkę.
„Kaip visada – nors bruzdėjimas jautėsi jau nuo praėjusios savaitės ir buvo girdimas laužomų krikdemų rankų traškesys, geriausi valdančiųjų programos klausimai oficialiai darbotvarkėje atsiranda paskutinę naktį pieš balsavimą. Taip ir šiąnakt ne išimtis“, – teigė A. Širinskienė.
R. Aušrotas bijo dėl visuomenei siunčiamos žinios, kad vartoti narkotikus yra gerai
Publicistas R. Aušrotas nesivelia į politinius žaidimus, tačiau su baime stebi, kaip psichotropinių medžiagų įteisinimui naudojamas naujas naratyvas, jog jos neva turi terapinį efektą. Tokio naratyvo naudojime jis įžvelgia ne tik pavojingą ir nedorą politikų gudrybę, bet ir realią riziką Lietuvos žmonėms.
„Taigi, vienas iš struktūrinių psichikos sveikatos elementų, yra gebėjimas įveikti kasdienybės stresą, kitaip tariant, priimti tikrovės iššūkį ir į jį konstruktyviai atsakyti. O štai bandymai iš jo „išsivaduoti“ panyrant į kokius nors malonius pojūčius silpnina asmenybę bei kelia pavojų tapti nuo tų pojūčių priklausomu. Čia ir yra visų priklausomybių – ar tai būtų medžiagų (alkoholio, narkotikų) ar elgesio (kompiuterinių žaidimų, pornografijos vartojimo) priklausomybių priežastis. Taigi, valstybės politika, siūlanti ne įveikti kasdienybės stresą, o jį slopinti psichotropinėmis priemonėmis, ne tik kad yra nemorali (nes pateisina žalą sveikatai darančių medžiagų vartojimą) bet ir kenksminga visuomenės sveikatos apsaugos prasme“, – teigia R. Aušrotas[6].
Publicistas P. Aušrotas pažymi, kad priklausomi asmenys turi mažesnę toleranciją stresinei situacijai, jų elgesiui būdingas atsisakymas spręsti problemą, stiprios neigiamos emocijos, o tai prisideda prie „neturinčios perspektyvos ir psichikos sveikatos požiūriu nevaisingos elgesio strategijos“.
Teisininkas D. Vanhara rodo į teisinę nesąmonę ir klausia, kas nuspręs, kaip bausti nusikaltusį?
Savo ruožtu teisininkas Dominykas Vanhara į situaciją žvelgia iš savo profesinės perspektyvos, tačiau net ir eksperto žinios neleidžia jam suvokti teisinės suirutės, kurią sukėlė priimti teisės aktai.
„Akivaizdu, kad Laisvės partija, praėjus jos teikiamiems ANK pakeitimo pasiūlymams, bandys realizuoti šią bent dalinę savo sėkmę, kad turėtų bent kuo pasigirti prieš rinkėjus, todėl bandys tą klausimą nuvaryti iki pat galo. Dar liko vienas balsavimas Seime. Jei ir jis praeis, atsakomybė už nedidelį kiekį kanapių bus įtvirtinta ANK. Bet lygiai taip pat kanapės liks ir BK, nes atitinkami BK pakeitimai, kaip jau minėta, Seime nepraėjo. Todėl, jei ANK pakeitimai praeis paskutinę balsavimo stadiją, o BK pakeitimų nebus, nes jie šiandien nepraėjo, turėsime tikrai ne patinę situaciją. Turėsime tokią situaciją, kai atsakomybė už vieną ir tą pačią veiką bus numatyta dviejuose kodeksuose, t. y. ANK ir BK, kurie, savo ruožtu, numato visai kitokios rūšies atsakomybę ir visai kitokias pasekmes veiką padariusiam asmeniui sukeliančias“, – teigia teisininkas[7].
D. Vanhara klausia, kas gi spręs, kurią iš paminėtų atsakomybės rūšių taikyti veiką padariusiam asmeniui.
„Pagal ANK ar pagal BK? Policija. Jei pareigūnas pasitaikys geras ir geros širdies, o ir pagautas žolės vartotojas policijoje upes priverks besigailėdamas, tai tvarkoj, imk baudą ir čiuožk iš čia, kad daugiau nematyčiau. O jei pareigūnas ne toks geras bus, ar žolės vartotojas elgsis nelabai mandagiai su policija, tuomet pradedam ikiteisminį tyrimą, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą ir byla keliauja į teismą baudžiamąja teisena“. Ir ne, ne teismas spręs. Nes teismas bylą pradės spręsti tik nuo to momento, kai policija baigs ikiteisminį tyrimą, prokuroras surašys kaltinamąjį aktą ir perduos bylą nagrinėti teismui baudžiamąja teisena. Ir jei asmens padaryta veika atitinka tą, kuri aprašyta BK, vadinasi, atitinka, vadinasi, buvo padarytas nusikalstamas nusižengimas.
Teisininkas pažymi, kad pagal Konstituciją teisingumą Lietuvoje vykdo vienintelė institucija – teismas, tačiau šiuo atveju, sprendimą, kurią iš dvejų konkuruojančių atsakomybės rūšių asmeniui taikyti, priiminės ne teismas, bet policija.
„Atsakomybė už vieną ir tą pačią veiką, mano nuomone, negali būti numatyta dviejuose kodeksuose, kuriuose būtų numatyta kardinaliai skirtinga atsakomybės rūšis su kardinaliai skirtingomis teisinėmis pasekmėmis“, – reziumuoja teisės ekspertas.
Kam turite padėkoti už narkotikų dekriminalizavimą?
O štai kam turite dėkoti už narkotikų dekriminalizavimą – pateikiame už šį įstatymo projektą balsavusiųjų sąrašą:
Laisvės partija: Kasparas Adomaitis, Aušrinė Armonaitė, Morgana Danielė, Silva Lengvinienė, Marius Matijošaitis, Vytautas Mitalas, Monika Ošmianskienė, Ieva Pakarklytė, Tomas Vytautas Raskevičius, Artūras Žukauskas[8].
Liberalų sąjūdis: Virgilijus Alekna, Andrius Bagdonas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Simonas Gentvilas, Arminas Lydeka, Raimundas Lopata, Edita Rudelienė, Romualdas Vaitkus, Jonas Varkalys.
TS-LKD: Dalia Asanavičiūtė, Kristijonas Bartoševičius, Agnė Bilotaitė, Antanas Čepononis, Justas Džiugelis, Aistė Gedvilienė, Jonas Gudauskas, Irena Haase, Angelė Jakavonytė, Sergejus Jovaiša, Vytautas Juozapaitis, Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Kernagis, Dainius Kreivys, Andrius Kupčinskas, Paulė Kuzmickienė, Gabrielius Landsbergis, Mindaugas Lingė, Mykolas Majauskas (pašalintas iš partijos), Matas Maldeikis, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Antanas Matulas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Andrius Navickas, Monika Navickienė, Žygimantas Pavilionis, Audrius Petrošius, Liuda Pociūnienė, Edmundas Pupinis, Jurgis Razma, Jurgita Sejonienė, Gintarė Skaistė, Mindaugas Skritulskas, Linas Slušnys, Kazys Starkevičius, Stasys Šedbaras, Ingrida Šimonytė, Jurgita Šiugždinienė, Arūnas Valinskas, Andrius Vyšniauskas, Emanuelis Zingeris.
LSDP: Dovilė Šakalienė.
