Kinijos nuolatinio karantino siena griūna: valdžia prakalbo apie galimą prieštaringai vertinamos COVID-19 politikos panaikinimą
Nežmoniškai suvaržyti ir savo pačių namuose ilgą laiką dėl nulinės COVID-19 politikos kalinti kinai, neseniai pasiryžę protestuoti ir išeiti į gatves, pagaliau pasiekė pirmų teigiamų rezultatų – pradėjo klibėti visą jų gyvenimą cenzūruojantis režimas. Šalies valdžia jau naikina griežtą COVID politiką ir leidžia žmonėms gyventi su virusu, todėl kyla sunkumų įrengiant ligonines ir užtikrinant pakankamą žmonių apsaugą, teigia Pasaulio sveikatos organizacija[1].
Paklausta apie politikos pokyčius, PSO atstovė spaudai Margaret Harris antradienį Ženevoje vykusiame spaudos brifinge sakė, kad Kinija susidūrė su labai sunkiu ir sudėtingu laikotarpiu.
Bet kuriai šaliai visada labai sunku išeiti iš situacijos, kai buvo vykdoma labai griežta kontrolė. Mes visada anksčiau sakydavome: nepradėkite per lengvai ir per greitai užsidaryti, nes iš to išeiti labai, labai sunku.
Praėjusią savaitę Pekinas staiga atsisakė nulinės tolerancijos pozicijos po protestų prieš nežmoniškus COVID uždarymus. Šis pokytis, kuriam daugelis šalies gyventojų pritarė, taip pat sukėlė susirūpinimą, kad gali padaugėti užsikrėtimo atvejų[2].
Protestai skatina Kinijos vyriausybę atšaukti griežtas taisykles
Protestai Kinijoje gali priversti vyriausybę ne tik atsisakyti itin griežtų apribojimų, bet ir sustiprinti žmonių sekimą.
Pastaruosius trejus metus Kinijos gyventojai gyveno itin griežtai. Buvo vengiama bet kokių veiklų, kurios darytų įtaką susirgimų skaičiui. Karantinas ir griežti reikalavimai palaikė šalies „nulinio COVID“ politikos dalį, tačiau po protestų bangos, Kinijos komunistų partija, atrodo, yra pasirengusi sušvelninti kai kuriuos apribojimus.
Lapkričio pabaigoje Sindziango provincijoje esančiame Urumčio mieste kilo protestai, kai per gaisrą daugiabutyje žuvo 10 žmonių[3]. Gyventojai mano, kad ugniagesių automobiliams trukdė tvoros, palapinės ir kitos užtvaros, paprastai naudojamos Covid-19 atsargumo priemonėms, todėl gaisrų gesinimas užtruko kelias valandas.
Tuo metu regionas buvo griežtai uždarytas daugiau kaip 100 dienų, o gaisras tapo lūžio tašku daugeliui ten gyvenančių žmonių ir kartu su kitais su COVID susijusiais incidentais padėjo suaktyvinti protestus Šanchajuje, Guangdžou, Pekine ir kitose Kinijos vietose.
Kinijos biuro vadovo pavaduotojas Josh Chin teigė, kad protestai išryškino didžiulės sekimo valstybės, kurią valdžia sukūrė internete, silpnąją vietą.
Urumčio gaisro vaizdai ir vaizdo įrašai socialinėje žiniasklaidoje Kinijoje išplito greičiau nei cenzoriai spėjo sureaguoti, todėl protestai išaugo į bene didžiausią pasipriešinimo Kinijos valdžiai demonstraciją.
Ir nors protestų metu daugiausia buvo reikalaujama nutraukti karantiną ir uždarymus, taip pat girdėjosi raginimai nutraukti prezidento Xi Jinpingo vykdomą sekimo politiką.
Vienas iš ryškiausių protestų vaizdų – demonstrantai, laikantys tuščius popieriaus lapus – Kinijos cenzūros simbolį.
Gyventojų pasipriešinimas pagaliau paskatino aiškius pokyčius politikoje, bet valstybė turi daug užduočių ir iššūkių.
Tarp svarbiausių Kinijos iššūkių – užtikrinti, kad gyventojai būtų paskiepyti
Kinija stengiasi užtikrinti, kad vakcinacija vyktų taip, kaip to nori valdžia, bet susiduria su sunkumais šiame procese bei turi paruošti ligonines galimam susirgimų atvejų skaičiaus padidėjimui. Taip pat ji turi ruoštis ir galimam žmonių, kurie gali būti užsikrėtę kitomis ligomis, antplūdžiui.
Yra daugybė dalykų, kuriuos reikia įdiegti bendruomenės, ligoninės ir nacionaliniu lygmeniu, kad būtų išlaikytas pereinamasis laikotarpis. Šalis turi užtikrinti operacijų sklandumą ir pasiruošti įvairiems pacientų atplūdžiams, dideliems kiekiams sergančių ir sunkiai atsigaunančių po viruso.
PSO paprastai susilaiko nuo atskirų šalių politikos komentarų, nors agentūros generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus gegužės mėnesį sakė, kad griežta Kinijos COVID-19 politika nėra tvari[4].
Po pokyčių šalyje, PSO ekstremalių situacijų vadovas Mike’as Ryanas džiaugėsi, jog Kinija koreguoja savo strategiją, ir paragino ją toliau didinti skiepijimo apimtis.
Didžiosios Britanijos Rytų Anglijos universiteto medicinos profesorius Paulas Hunteris sakė, kad daugelis žmonių Kinijoje buvo paskiepyti per seniai, kad būtų tinkamai apsaugoti šiandien. Jis teigė, kad šalis faktiškai prarado skiepijimo kampanijos naudą. Ne visiškai, bet didele dalimi. Todėl ji esą atsidūrė tikrai sunkioje padėtyje.
