JAV konkurentai kosmoso pavojus yra perpratę geriau
Rusijai ir Kinijai plečiant savo veiklos spektrą kosmose, JAV siekia numatyti priemones, kuriomis galėtų atremti įvairias grėsmes ir dėl to kreipėsi pagalbos į privatų sektorių.
Toks žingsnis žengtas po to, kai vis daugiau JAV ekspertų prakalbo apie tai, kad su kiekvienu naujos raketos paleidimu kosmosas tampa vis labiau perpildytas. Kadangi kosmoso pramonės dalyvių skaičius nuolat auga, kai kurie ekspertai ragina imtis papildomo reglamentavimo.
„Jei susiduria du palydovai, kas pasitraukia iš kelio? Kas turi kelio teisę? Tam nėra jokių taisyklių. Nėra jokių procedūrų, kurios leistų operatoriams susikalbėti tarpusavyje“, – sako kosmoso politikos ekspertas Bleddynas Bowenas[1].
Ekspertai pažymi, kad per pastaruosius 30 metų į kosmoso pramonę įsitraukė vis daugiau privačių subjektų, kurie dažniausiai į orbitą iškelia palydovus komerciniais tikslais. Kadangi tai yra pigiau nei anksčiau, jų vis daugėja, o tokia veikla, tiek nacionaliniais, tiek privataus verslo tikslais domisi ir tokių šalių kaip Rusija ar Kinija atstovai.
Iš tiesų, remiantis JAV Gynybos žvalgybos agentūros ataskaita apie saugumą kosmose, galima teigti, kad kiekvienais metais tikimybė, kad kosmose esantys objektai susidurs, auga.
„Daugelis jų yra veikiantys kosminiai laivai, daugelis yra seniai nebeveikiantys kosminiai laivai. Dauguma jų yra nuolaužos, kurios yra nemanevringos. Daugelis jų yra vadinamosios mirtinos, neatsekamos šiukšlės, 2-4 colių dydžio daiktai, kurių kol kas paprasčiausiai negalime atsekti. Jie skrieja 17 500 mylių per valandą greičiu. Yra ir daug kitų negyvų objektų, automobilių dydžio ar didesnių, taip pat skriejančių 17 500 mylių per valandą greičiu“, – sako Gynybos žvalgybos agentūros, Kosmoso ir kovos su kosmosu biuro vadovas Džonas Hutas.
Siekdama išvengti nelaimės ir kartu neatsilikti nuo konkurentų, JAV į savo pusę privilioti siekia savo šalies verslininkus. Pavyzdžiui, amerikiečių bendrovė „Astroscale“ kuria prietaisą, kuris išvalytų kosmoso šiukšles, o privati bendrovė „True Anomaly“ kuria technologiją, skirtą apsisaugoti nuo prieš palydovus nukreiptų atakų[2].
„True Anomaly“ generalinis direktorius Evenas Rogersas teigia, jog dėl to, kad JAV priešininkai vis geriau supranta amerikiečių pajėgumus ir ketinimus kosmoso srityje, būtina kurti sistemas, kurios konkurentams apsunkintų gyvenimą.
Kosmoso šiukšlės – reali nacionalinio saugumo grėsmė
Ekspertai ir privačios bendrovės sutinka, kad JAV ir kitų šalių kosmoso erdvėje paliekamos šiukšlės kelia rimtų nacionalinio saugumo problemų. Juk dėl kosminių šiukšlių į orbitą tampa sudėtingiau iškelti naujus palydovus. Kosminės šiukšlės taip pat kelia grėsmę gebėjimui suprasti, kas vyksta kosmoso srityje: kuo daugiau dalykų reikia sekti, tuo sunkiau tai padaryti.
Žvalgybos pareigūnams taip pat rūpi apsaugoti svarbius JAV palydovus. Jau anksčiau Kinija ir Rusija atliko prieš amerikiečių palydovus nukreiptus bandymus. Gynybos žvalgybos agentūra teigia, kad šie bandymai buvo mokomieji taikiniai, kurie vieną dieną padės atakuoti iš tiesų veikiančius palydovus.
„Tai buvo bandymai, kurie rodo jų ketinimus kuriant šias priešpalydovines raketas sutrikdyti arba sunaikinti JAV pajėgumus, ypač konflikto metu“, – pabrėžė JAV žvalgybos pareigūnas Kevinas Ryderis.
JAV žvalgybos pareigūnai ypač palankiai vertina privačių bendrovių pagalbą padedant ginti JAV kosminį turtą. Kita vertus, JAV plečiant savo įtaką kosminėje orbitoje, priešininkai daro tą patį. Pavyzdžiui, Kinija vykdo politiką, vadinamą civiline karine sinteze, kai daugelį civilinės srities darbų bando panaudoti kariniams tikslams.
Floridoje priimami įstatymai, panaikinantys privačių kosmoso kompanijų teisinę atsakomybę
Siekiant JAV vyriausybės pusėn prisivilioti privačiai veikiančias kosmoso bendroves, Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas praėjusią savaitę net pasirašė atnaujintą skrydžių į kosmosą įstatymo projektą.
Juo tokios privačios bendrovės kaip „SpaceX“ ir „Blue Origin“ apsaugomos nuo teisinės atsakomybės, jei misijų metu įgulos nariai būtų sužeidžiami ar net žūtų[3].
Kosminių skrydžių subjektų atsakomybės įstatymas taip pat apsaugo privačias komercines kosmoso bendroves nuo nukentėjusiųjų bei žuvusiųjų šeimos narių bei artimųjų ieškinių.
Pagal atnaujintą įstatymo projektą, įgulos nariai ir patys keleiviai turi pripažinti su skrydžiu į kosmosą susijusią riziką pasirašyti dokumentą, jog prisiima visišką atsakomybę už riziką. Įstatymo projekte teigiama, kad sužalojimai gali apimti žalą žemei, žmonėms, įrangai ir gyvūnams.
Anksčiau Floridos senato atlikta įstatymo projekto analizė parodė, kad įstatymas gali apriboti įmonių, vykdančių kosminių skrydžių veiklą, bylinėjimosi išlaidas arba kai kuriais retais atvejais, net jas finansuoti. Tai svarbus įstatymas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Florida bei jos NASA Kenedžio kosmoso centras yra tapęs pagrindiniu komercinių įmonių vykdomu skrydžių tašku.
JAV skelbia esanti pasirengusi su Kinija kovoti kosmose
Kinijai paskelbus, kad šalis iki 2030 m. Mėnulyje ketina išlaipinti savo astronautus, tokiais pranešimais pasipiktino Amerika. Pirmadienį Kinijos kosmoso agentūros direktoriaus pavaduotojas Lin Xiqiangas atskleidė ambicingus planus nuskraidinti savo astronautus į Mėnulį ir ten pradėti mokslinius tyrimus bei technologinius eksperimentus[4].
Į tai nedelsiant sureagavo ir JAV pareigūnai, pareiškę, kad tiek agresyvi Rusijos užsienio politika, tiek ir Kinijos auganti galia bei susidomėjimas kosmoso atradimais, kelia didelę įtampą ir ilgainiui gali privesti prie realaus konflikto kosminėje erdvėje.
JAV kosmoso vadavietės strategijos, planų ir politikos direktoriaus pavaduotojas, brigados generolas Jesse Morehouse’as praėjusią savaitę Jungtinėje Karalystėje vykusioje konferencijoje „Space Operations Summit 2023“ nevengė Kinijai pateikti net pačio griežčiausio atsako.
„Amerika yra pasirengusi, kad ir šiąnakt kovoti kosmose. Jei kas nors keltų grėsmę Jungtinėms Amerikos Valstijoms arba bet kokiems mūsų interesams, įskaitant mūsų sąjungininkų ir partnerių, su kuriais esame sudarę abipusės gynybos paramos sutartis, esame pasirengę kovoti dabar pat“, – pareiškė generolas J. Morehouse’as.
Kaip teigia JAV kariuomenės pulkininkas ir Strateginės lyderystės centro, strateginių kosmoso studijų docentas, pulkininkas Benas Ogdenas, misijos kosmose JAV turi didžiulę vertę.
„Kosmoso misijos suteikia pagrindo mūsų gyvenimo būdui ir leidžia mums susisiekti vieniems su kitais dideliais atstumais. Jų reikšmės mokslo ir technologijų pažangai negalima nuvertinti“, – sako B. Ogdenas ir pridūrė, kad kosmosas tapo gyvybiškai svarbus JAV nacionaliniam saugumui ir gynybai.
JAV kosmoso vadavietė pirmą kartą buvo įkurta 1985 m., kad užtikrintų vadovavimą ir kontrolę karinėms pajėgoms kosmose. 2002 m. ji buvo išformuota, o jos pajėgos ir pareigos sujungtos su JAV strategine vadaviete. 2019 m. ji buvo atkurta.
