Programoje – dar didesnė karinė parama Ukrainai ir visokeriopų ryšių su Taivanu stiprinimas
Ketvirtadieni naujuoju šalies premjeru išrinktas Gintautas Paluckas seimui pateikė 19-osios Vyriausybės programą, kuri, pasak jo, yra „didelės valstybės programa“ ir numato rūpestį visiems savo piliečiams. Tačiau tiek patys parlamentarai, tiek visuomenininkai suskubo jai sakyti „stop“, mat čia ne tik, kad gausu neaiškumo, bet sudaryta prielaida ir priimti daug priešiškumo visuomenėje sulaukusios Stambulo konvencijos nuostatas.
Poetiškai ministras pirmininkas G. Paluckas parlamentarams dėstė, kad „didelė valstybė turi didelę širdį, į kurią telpa visas rūpestis ir empatija“, reikalinga Lietuvos žmonėms[1]. Jis pabrėžė, kad svarbu susitvarkyti su dabar tenkančiais didžiausiais rūpesčiais, tarp kurių – sudėtinga geopolitinė situacija, iki pamatų sudrebinta tarptautinė tvarka, gilėjanti klimato krizė ir neprognozuojama dirbtinio intelekto plėtra.
Todėl, pasak G. Palucko, svarbiausias Vyriausybės tikslas dabar yra grąžinti valstybę į darnaus ir tvaraus vystymosi rėžius.
Būsimoji Vyriausybė pagrindiniais iššūkiais laiko Rusijos agresiją, sudėtingą geopolitinę situaciją, klimato kaitą, dirbtinio intelekto plėtrą, didžiųjų įmonių įtaką ir pasaulines ligų grėsmes.
Neslepiama, kad ir toliau „iki pergalės“ ir po jos visokeriopai bus remiama Ukraina kare su Rusija – prastėjant geopolitinei situacijai esą jai bus dar labiau išplėsta karinė parama, kuri esą turėtų būti ne mažesnė nei 0,25 proc. BVP.
Dar įdomiau tai, kad neseniai apie draugystę su Kinija kalbėjusio šios Vyriausybės vadovo G. Palucko patvirtintos komandos programoje nurodomas ekonominių ir kultūrinių ryšių su Taivanu stiprinimas, o ta pati Kinija programoje apibrėžiama kaip „vis didesnis iššūkis“ Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.
Ekonomikoje planuojama taikyti progresinius mokesčius, didinti atlyginimus ir pensijas, o taip pat gerinti kelių infrastruktūrą bei plėtoti atsinaujinančią energetiką.
Vyriausybės programą tikimasi patvirtinti gruodžio 12 d.
Programoje – paslėpta nuostata dėl Stambulo konvencijos?
Tuo tarpu su „valstiečiais“ į parlamentą atėjęs advokatas Ignas Vėgėlė naujoje Vyriausybės programoje pastebėjo ir galimų grėsmių. Pavyzdžiui, daug programoje esančių siūlymų ir reikšmingų pokyčių, tačiau dalyje programos esą nėra nurodytų tikslų pasiekiamumo rodiklių, arba jie yra nukelti į 2030-uosius, kuomet praras aktualumą šios Vyriausybės nuveikti darbai[2].
Visgi, didžiausią grėsmę I. Vėgėlė įžvelgia programos 455 punkte, kuris nurodo: „Perkelsime ES direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje į mūsų teisę. Įgyvendinsime šiame ES teisės akte ir kituose europiniuose susitarimuose numatytas priemones šioje srityje.“
„Minėtoje direktyvoje yra įtvirtinamas reikalavimas baudžiamaisiais įstatymais persekioti asmenis, kurie kurstytų smurtą ir neapykantą kibernetinėje erdvėje prieš asmenų grupę, apibrėžiamą nurodant socialinę lytį, ar tos grupės narį.
Kitaip tariant, naujoji dauguma įsipareigoja įtvirtinti socialinės lyties sąvoką nacionalinėje teisėje. Turite būti itin atsargūs socialiniuose tinkluose, nes netrukus aštresnės pašaipos iš tų aštuoniasdešimties lyčių bus baudžiamos“, – įspėja parlamentaras.
Tačiau tai – dar ne viskas, mat Vyriausybės programoje numatoma įgyvendinti ne tik direktyvą, bet ir „kituose europiniuose susitarimuose numatytas priemones šioje srityje“. O būtent Stambulo konvencija ir yra Europos Tarybos dokumentas, todėl galima daryti prielaidą, kad ir jos priemones naujoji valdančioji dauguma yra pasiryžusi įgyvendinti.
Programoje nebeliko kalbų nei apie valstybinio banko steigimą, nei apie „Ignitis“ akcijų nacionalizavimą
Kritikos strėlių naujajai programai negailėjo ir „valstietė“ Aušrinė Norkienė, rėžusi, kad nors šioje programoje ir numatyta toliau stiprinti kai kurias LVŽS idėjas, susijusias su socialine politika ir parama šeimoms, iš tiesų programoje pasigendama realių pagalbos veiksmų, pavyzdžiui, pavyzdžiui, konkrečios paramos jaunoms šeimoms įsigyti būstą regionuose[3].
„Tikėkimės, kad Vyriausybė ištaisys nemažai dabartinio ministrų kabineto padarytų klaidų – sustabdys „slenkančią“ sveikatos paslaugų privatizaciją, mokyklų ir sveikatos priežiūros įstaigų uždarymą regionuose, taikys joms tuos pačius reikalavimus kaip ir valstybinėms ugdymo įstaigoms, bus sugrąžinta aštuonioliktosios Vyriausybės panaikinta nuostata, kad pensijos dydis priklauso nuo turimo darbo stažo.“ – rašė A. Norkienė.
Parlamentarė taip pat atkreipė dėmesį, kad šios Vyriausybės siūlomoje programoje drąsūs pažadai staiga „sušvelnėjo“. Pavyzdžiui, neliko koalicijos dalyvių šūksnių nacionalizuoti „Ignitis“ akcijas, o taip pat beveik nieko nebekalbama apie didžiulę konkurenciją bankų sektoriuje.
Ne ką mažiau klausimų kelia ir antrosios pensijų pakopos fondų pertvarka – pavyzdžiui, programoje neminimi tokie svarbūs dalykai kaip antai, ar bus galima atsiimti visas sukauptas lėšas bei kaip bus naudojami didžiuliai „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervai ir kaip bus mažinamos eilės pas medikus.
Programoje stinga aiškios Lietuvos vizijos, o kai kurios nuostatos viena kitai prieštarauja
Apie parlamentui svarstyti pateiktą Vyriausybės programą pasisakė ir visuomenės veikėjas Ramūnas Aušrotas, pasigedęs joje elementariausių valstybingumo ženklų – pavyzdžiui, kone nėra užsiminta apie lietuvius kaip tautą. O tai leidžia manyti, kad Lietuva yra suvokiama tik kaip teritorija su savo gyventojais, bet ne stipri nacionalinė valstybė su tituline tauta[4].
A. Aušrotas taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurios programos nuostatos prieštarauja viena kitai. Pavyzdžiui, Lietuvai susiduriant su didžiuliu protų nutekėjimu į užsienį, šią problemą siūloma spręsti ne skatinant Lietuvoje studijas baigusių specialistų pasilikimą šalyje, bet mėginant parsivaryti užsienyje studijuojančius talentingus lietuvius dirbti Lietuvoje.
Nėra aiškus ir valstybinės lietuvių kalbos likimas, mat vienose nuostatose žadama skirti dėmesį valstybinės lietuvių kalbos įstatymo reikalavimų įgyvendinimui, o kitose – jau atnaujinti šiandienos poreikius atliepiantį valstybinės kalbos reguliavimą bei remiantis Šiaurės šalių patirtimi, dėmesį sutelkti į institucijų biurokratinės kalbos supaprastinimą, o ne kasdienės kalbos inspektavimą ir baudų skyrimą.
Taip pat programoje nėra aiškios demografinės politikos vizijos, tik bendri pasiūlymai dėl šeimų ir gimstamumo skatinimo.
Na, ir „vyšnaitė“ ant torto – Stambulo konvencija, siekiant įgyvendinti I. Vėgėlės paminėtą direktyvą, kuri buvo sugalvota po to, kai paaiškėjo, jog nepavyks pasiekti, kad visos Europos šalys bendrai ratifikuotų Stambulo konvenciją.
Programą sukritikavo konservatoriai: jau greitai Lietuvai gali tekti galvoti apie tai, kaip nebankrutuoti
G. Paluckui ketvirtadienį pristačius parlamentui Vyriausybės programą, nepatogių klausimų buvo sulaukta ir iš opozicijoje sėdinčių kolegų[5].
Konservatorius Mindaugas Lingė, įvertinęs programos nuostatas be užuolankų rėžė, kad tokiais tempais programos pavadinimą jau greitai tektų pakeisti iš „Valstybė, kuri veikia“ į „Valstybė, kuri nebankrutuoja“, mat joje numatytas gausus kiekis išmokų, lengvatų, tačiau nesiūloma kaip padidinti įplaukas į biudžetą. Tik vangiai užsimenama apie „progresinius mokesčius“.
Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen svarstė, kad žvelgiant į valdančiąją koaliciją, esą kyla dviprasmiškų jausmų. Štai G. Paluckas esą laikosi vienos politinės trajektorijos, o likusi dalis – dar kitos.
O štai Mišrios seimo narių grupės atstovui Artūrui Zuokui esą nuo šios programos net galva apsisukusi, o ypatingai nuo nuolatos čia skambančių žodžių „sieksime“ bei „gerinsime“.
Nors šioje Vyriausybės programoje ir gausiai kalbama apie ketinamus įvesti progresinius mokesčius, tačiau net ir čia stinga aiškumo. Kiek teigė „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, progresiniai mokesčiai esą labiausiai paliestų uždirbančius dideles pajamas, tačiau kol kas nėra aišku, nei koks tas tarifas bus, nei daugiau esminių šio mokesčio taikymo detalių nėra atskleidžiama.
Trečiadienį patvirtinta Ministrų kabineto sudėtis: laisvos lieka tik dviejų ministerijų vadovų kėdės
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pranešė patvirtinantis naują Vyriausybės sudėtį, tik kol kas – be dviejų ministrų – Aplinkos ir Teisingumo ministerijose[6]. Joms esą turėtų vadovauti „Nemuno aušros“ deleguoti atstovai.
Patvirtinta jau anksčiau šias pareigas ėjusio Rimanto Šadžiaus kandidatūra, į krašto apsaugos ministres skiriama parlamentarė Dovilė Šakalienė, į kultūros ministrus – seimo narys Šarūnas Birutis, į socialinės apsaugos ir darbo ministres – parlamentarė Inga Ruginienė, į susisiekimo ministrus – seimo narys Eugenijus Sabutis, į sveikatos apsaugos ministres – VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė Marija Jakubauskienė, į švietimo, mokslo ir sporto ministres – parlamentarė Raminta Popovienė, į vidaus reikalų ministrus – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vladislavas Kondratovičius, į užsienio reikalų ministrus – iki šiol prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas ėjęs Kęstutis Budrys.
Patvirtinti ir du „Vardan Lietuvos“ siūlyti kandidatai: Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaus Lukas Savickas, o Energetikos ministerijai – šias pareigas anksčiau jau ėjęs Žygimantas Vaičiūnas.
Dar paplušėti teks tik „Nemuno aušrai“ – šalies vadovas patvirtinęs tik vieną partijos deleguotą – žemės ūkio ministro Igno Hofmano – kandidatūrą.
