Naujosios Vyriausybės planuose – ir progresiniai mokesčiai
Seime ketvirtadienį paskirtasis ministras pirmininkas Gintautas Paluckas pristatys būsimosios Vyriausybės programą.
Ši, jau devynioliktoji Lietuvos Vyriausybė negaili visuomenei pažadų: nuo planų panaikinti automatinį įtraukimą į antrą pensijų pakopą, iki diskusijų apie mokesčių progresyvumą.
Jau kurį laiką Lietuvoje kalbama apie tai, kad teisinga mokesčių sistema būtų tokia, kuri piliečių apmokestinimą reguliuotų ne pagal veiklą, bet pagal tai, kiek asmuo uždirba.
Kalbant apie didesnį aukštesnių pajamų apmokestinimą, pažymima, kad tai į šalies biudžetą padėtų surinkti ir papildomų pinigų.
Vis dėlto, kas tokiu atveju keistųsi praktiškai ir ką galimi progresiniai mokesčiai paliestų pirmiausia?
Apie progresinius mokesčius kalbama, tačiau kam jie bus taikomi dar nežinoma
Progresiniai mokesčiai yra tokia mokestinė sistema, kurios atveju yra akcentuojamas skirtingas mokesčių mokėjimo dydis priklausomai nuo asmens, namų ūkio faktorių.
Tarifas taikomas atsižvelgus į daugelį akcentų. Priešingas progresiniam mokesčiui yra bendrasis tarifas, kuris yra vienodas visiems nepriklausomai nuo to – kokios yra jų pajamos[1].
Naujoji valdančioji dauguma vis garsiau kalba apie progresinius mokesčius, tačiau dar nėra nutarusi nuo kokių pajamų jie būtų taikomi – vyksta diskusijos.
Pasak Seimo pirmininko, „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio, didesnis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas galėtų paliesti tik ypač dideles pajamas uždirbančius asmenis[2].
„Nuo ypač didelių pajamų, taip aš pasakyčiau. Koks tas tarifas bus, dar nėra apsispręsta galutinai, bet to didesnio progresyvumo, galbūt taiklesnio progresyvumo turi atsirasti ir Vyriausybės programoje tai atsispindės. Tikrai tai nepalies mažas, vidutines pajamas gaunančių žmonių“, – teigia S. Skvernelis.
Jo teigimu, aukštesnis GPM progresyvumas nebūtų dalis mokesčių reformos, bet ištaisytų esamos sistemos netikslumus.
Vis dėlto, Seimo pirmininkas daugiau detalių apie naujosios valdžios planus mokesčių keitimo klausimu neatskleidžia ir tik pažymi, kad konkrečius skaičius visuomenė sužinos po 3 mėnesių, kai bus patvirtintas Vyriausybės priemonių planas.
Tačiau naujoji valdžia apie mokesčių progresyvumą kalba ir savo Vyriausybės programoje.
„Didinsime pajamų mokesčių progresyvumą ir įgyvendinsime solidarumo bei teisingos mokestinės naštos paskirstymo principą. (…) Siūlome sieti gyventojų pajamų mokesčio tarifą su gyventojų gaunamų pajamų dydžiu nepriklausomai nuo šių pajamų šaltinio. Labiausiai pasiturintys asmenys turėtų daug svariau prisidėti prie viešųjų paslaugų finansavimo“, – rašoma Vyriausybės darbų programoje[3].
Tačiau tokia yra oficiali Vyriausybės darbų programa, o jau patys valdančiųjų lyderiai, žiniasklaidos paklausti apie galimus mokestinius pokyčių, kalba skirtingai.
Nors koalicinėje sutartyje numatomi pokyčiai dėl didžiausių pajamų apmokestinimo progresiniais tarifais, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad yra pasiektas susitarimas metus laiko nedaryti jokių pakeitimų mokesčių sistemoje.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas, potencialiu ekonomikos ir inovacijų ministru įvardijamas Lukas Savickas pabrėžia matantis papildomų lėšų poreikį viešojo sektoriaus paslaugoms ir todėl, anot jo, reikia kalbėti apie progresinį apmokestinimą atsižvelgiant į pajamas.
„Jeigu norime užtikrinti, kad viešojo sektoriaus paslaugos, kaip švietimo, sveikatos… Būtų realiai sprendžiamas jų prieinamumas, tai reikalaus papildomų lėšų, geopolitinė situacija reikalauja ženklių lėšų gynybos sričiai. Atsižvelgiant į tai, programoje esame nusimatę didesnį progresyvumą kalbant apie pajamų pusę“, – sakė L. Savickas.
Anksčiau apie mokesčių sistemos permainas yra kalbėjęs ir premjeru tapęs socialdemokratas G. Paluckas.
„Šiandien mūsų mokesčių sistema yra neteisinga, tiesiog moralės klausimais. Kai mažas ir vidutines pajamas uždirbantis asmuo sumoka daugiau pajamų mokesčių nei uždirbantis virš 20 tūkst. per mėnesį“, – yra kalbėjęs jis.
Savo ruožtu prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad prezidentas Gitanas Nausėda laikosi nuomonės, kad būsimi mokesčių pakeitimai turi būti priimami kartu su ekonomikos skatinimo priemonėmis.
Prezidento patarėjas teigia, kad kalbant apie mokesčių sistemos teisingumo užtikrinimą, reikia apmokestinti aukštesnes pajamas gaunančius ne pagal jų veiklos formą, o pagal bendrą uždirbamų pinigų sumą.
„Mokesčiai, kurie galioja ypač aukštoms pajamoms, turi priklausyti ne nuo veiklos formos, o nuo pajamų dydžio. Visos aukštos pajamos turi būti susumuojamos ir apmokestinamos bendrais principais“, – sako prezidento patarėjas.
Ekspertai idėją vertina teigiamai, bet pažymi, kad mokesčių progresyvumas gali būti labai skirtingas
Ekonomistai gana palankiai vertina valdžios planus keisti mokesčių sistemą ir didinti jų progresyvumą. „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad didinant mokesčių progresyvumą, bus teisingiau apmokestinti nesamdomi darbuotojai, kas atneštų teisingumo.
Nagrinėdamas Vyriausybės siūlymus didinti mokestinį progresyvumą N. Mačiulis tvirtina, kad problema „iš principo identifikuota tinkamai“ ir būtent nuo to reiktų pradėti mokesčių sistemos keitimus. Tačiau, pabrėžia jis – spręsti šią problemą bandė ir nuėjusi valdžia, bet susidūrė su dideliu pasipriešinimu.
„Mokesčių progresyvumas labai įvairiai yra suprantamas. Reikėtų visiems suvokti, kad samdomi darbuotojai Lietuvoje moka progresinius mokesčius, nes yra besikeičiantis tarifas ir dar diferencijuojamas neapmokestinamas pajamų dydis. (…) Bet aš manau, kad kalbama būtent ne apie samdomus darbuotojus, bet kitas pajamų rūšis. Yra įvairių formų ir mes žinome pavyzdžiu, kai milijonines pajamas gaunantys asmenys moka mažesnį tarifą nei samdomas mokytojas. Tokia mokesčių sistema yra neteisinga ir nėra horizontalaus ar vertikalaus teisingumo, ką turbūt ir bus bandoma įgyvendinti. (…) Atkreipčiau dėmesį, kad buvusioji Vyriausybė bandė tokius elementus įgyvendinti, bet visi bandymai atsitrenkė į pasipriešinimų sieną“, – komentavo N. Mačiulis.
Teigiamai mokestinį progresyvumą vertina ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, tačiau taip pat išlieka atsargus.
A. Izgorodinas pozityviai vertina idėją didinti progresyvumą, nes tai gali prisidėti prie „gyvulių ūkio“ mokesčių sistemoje panaikinimo, tačiau, anot jo, reikia užtikrinti protingų tarifų taikymus, neigiamai nepaveikiant vidurinės klasės.
„Progresyvumas yra labai paprastas būdas eliminuoti gyvulių ūkį, nereikia imtis didelių mokesčių pertvarkų, bet peržiūri, kiek žmogus uždirba per metus ir pritaikai tam tikrą tarifą. Bet yra ir rizikų. (…) Labai svarbu pasirinkti protingą mokesčių tarifą žmonėms, kuriems individuali veikla ar kitos darbo formos yra įprastinės pajamos. Bijau, kad gali būti pasirinkta mažesnė riba ir ji palies žmones, kurie patenka į vidutinę klasę. Tokiu atveju matysime infliacijos šuolį. Bet mes ir be mokesčių reformos prognozuojame spartesnę infliaciją kitąmet “, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Primename, kad Lietuvoje save viduriniai klasei priskiria 51 proc. piliečių. Ekspertai teigia, kad vidurine klase Lietuvoje reikėtų laikyti tuos gyventojus, kurių pajamos siekia 1363–3634 eurus neatskaičius mokesčių[4].
