Mikroschemų implantai po oda taps kasdienybe

<h2>Procedūra yra tokia pat skausminga lyg sugnybiant odą</h2>
<p>Ko gero, daugeliui nėra žinoma, jog vienas vyras, gyvenantis Olandijoje, kone nejučia tapo vietinės reikšmės žvaigžde: Patrickas Paumenas sukelia ažiotažą kaskart, kai moka už ką nors parduotuvėje ar maitinimo įstaigoje. Na, o taip, kaip žinia, yra todėl, kad 37 metų vyrui atsiskaityti nereikia nei banko kortelės, nei mobiliojo telefono.</p>
<p>Vietoj to jis tiesiog prideda kairę ranką prie bekontakčio kortelių skaitytuvo ir mokėjimas yra įvykdytas^[1]. Ir nors reakcijos, kurių sulaukia šis inovacijomis „užpildytas“ žmogus yra išties neįkainojamos ir perdėm skirtingos, Patrickas sakosi esąs patenkintas minėtu sprendimu, lėmusiu papildomą komfortą.</p>
<p>Tarp kitko, jis gali atsiskaityti ranka, nes dar 2019 metais jam po oda buvo suleista bekontakčio mokėjimo mikroschema. Tiesa, lustas įmontuotas po kairiosios rankos oda. Jis užsidega tuomet, kai artimai liečiasi su mokėjimo automatu.</p>
<blockquote>
<p>Pirmą kartą mikroschema žmogui buvo implantuota 1998 m., tačiau tik pastarąjį dešimtmetį ši technologija tapo prieinama ir komerciškai.</p>
</blockquote>
<p>Didžiosios Britanijos bei Lenkijos įmonė „Walletmor“ teigia, jog praėjusiais metais tapo pirmąja kompanija, pasiūliusia parduoti šiuos mechanizmus.</p>
<p>Raginant juos įsigyti, kūrėjai savo ruožtu tvirtina, kad pasitelkus implantą galima atsiskaityti už gėrimą paplūdimyje, kavą Niujorke, šukuoseną Paryžiuje arba bandelę vietinėje bakalėjos parduotuvėje. Kitaip tariant, jį galima naudoti visur, kur priimami bekontakčiai mokėjimai.</p>
<p>„Walletmor“ lustą, sveriantį mažiau nei gramą ir esantį kiek didesnį už ryžio grūdą, sudaro mažytė mikroschema bei antena, aptraukta biopolimeru – natūralios kilmės medžiaga, panašia į plastiką. Beje, įmonė teigia, jog jau pardavė daugiau nei 500 lustų, o pati technologija yra artima bekontaktei mokėjimų sistemai išmaniuosiuose telefonuose, kol kiti mokėjimo implantai yra pagrįsti radijo dažnio identifikavimu, paprastai naudojamu bekontaktėse debeto bei kredito kortelėse.</p>
<p>Kita vertus, nors daugeliui iš mūsų mintis įdiegti tokią mikroschemą į savo kūną yra pasibaisėtina, vis tik 2021 m. atlikta 4000 žmonių apklausa, vykusi Jungtinėje Karalystėje ir Europos Sąjungoje, parodė, kad netgi 51 proc. asmenų su tuo sutiktų. Nepaisant to, ataskaitoje priduriama, jog invaziškumas ir saugumo problemos kelia didelį susirūpinimą respondentams.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/blake-wisz-q3o_8mtefm0-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Privatumo motyvas brėžia liniją tarp inovatyvių mokėjimo alternatyvų</h2>
<p>Teigiama, kad lustų implantuose pasitelkiamos tos pačios technologijos, kurias žmonės naudoja kasdien, nuo raktų pakabukų iki viešojo transporto kortelių arba banko kortelių. Tačiau problema su tokiais lustais (ir kas bene labiausiai kelia susirūpinimą) yra ta, jog kyla klausimas, ar ateityje jie taps vis tobulesni ir dargi užpildyti privačiais asmens duomenimis. Taip pat klausimas – ar ši informacija vis tik būtų saugi ir ar tikrai būtų negalima atsekti žmogaus?</p>
<p>Kita vertus, akivaizdu, kad ateityje turėsime žinoti, kur nubrėžti ribą kalbant apie tokių mechanizmų naudojimą.</p>
<blockquote>
<p>Vis dėlto, nors sakoma, jog daugelis žmonių yra atviri naujumu tviskančiai idėjai – ji neva leistų greičiau ir lengviau atsiskaityti – nauda bet kokiu atveju turi būti pasverta galimos rizikos atžvilgiu.</p>
</blockquote>
<p>Taigi, kiek esame pasirengę atiduoti dėl menamo patogumo? Kur turime brėžti ribą, kai kalbame apie privatumą bei saugumą? Ir, galiausiai, kas gi saugos šią infrastruktūrą ir žmones, kurie yra jos dalis?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sahand-babali-owjrvbyxyyc-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ateityje piniginės greičiausiai nebereikės</h2>
<p>Galbūt pamiršote banko kortelę? O gal jūsų telefonas yra išsikrovęs? Nesijaudinkite, mat už kavą galite susimokėti kitaip – tiesiog panaudokite savo ranką.</p>
<blockquote>
<p>Nagrinėjant, kaipgi technologinės naujovės formuoja naują ekonominę aplinką, reikėtų atsakingai įvertinti pažangesnių įterptų lustų ateitį, – juk tai iš esmės yra „tamsioji“ technologija, kuria gali būti piktnaudžiaujama^[2].</p>
</blockquote>
<p>Šiaip ar taip, dalis žmonių sako, kad tiems, kurie nemėgsta asmeninės laisvės, ši technologija neabejotinai atvers naujas viliojančias galimybes kontrolei, manipuliavimui bei priespaudai. Dėl šios priežasties kyla daug klausimų, susijusių su prieiga prie asmeninių duomenų, etika „čipuotų“ žmonių atžvilgiu bei galimais nepalankiais rezultatais, kurie, tikėtina, nejučia nuves į identiteto praradimo gniaužtus.</p>
<p>Nepaisant to, Stevenas Northamas, Vinčesterio universiteto inovacijų ir verslumo vyresnysis dėstytojas, sako, jog susirūpinimas yra nepagrįstas. Gamindamas implantus, skirtus žmonėms su negalia – pastarieji padeda automatiškai atidaryti duris – vyras kone kasdien sulaukia užklausų, nors dėl Covid-19 užsakymų mastai esą kiek sumažėjo.</p>
<p>Antrindamas patogumą skatinančiai technologijai, Stevenas, be kita ko, tvirtina, kad ji jau daugelį metų buvo naudojama gyvūnams. Taigi, jokios rizikos negali būti. Kita vertus, visuomet atsiras žmonių, kurie prieštaraus ne pirmos būtinybės intervencijoms, dėl ko turėtume gerbti kiekvieno pasirinkimą.</p>
<p>„Walletmor“, beje, siūlo nedidelei operacijai pasitelkti chirurgą arba vieną iš patikimų specialistų. Negana to, kai kurios Europos šalys yra šiek tiek arčiau inovaciją liudijančios linijos, kai kalbama apie tokio tipo žmonių ir technologijų „kryžminimą“.</p>
<blockquote>
<p>Pavyzdžiui, Švedijoje tūkstančiams žmonių į rankas buvo įdėtos mikroschemos, suteikiančios prieigą prie namų, biurų bei sporto salių. Jos taipogi gali būti naudojamos išsaugojant skubios pagalbos kontaktinius duomenis, socialinių tinklų profilius arba el. bilietus į renginius bei keliones geležinkeliu. Didelei kitų valstybių nuostabai, šalyje netgi buvo rengiamas „čipavimo“ vakarėlis (o gal net keli).</p>
</blockquote>
<p>Galiausiai tikėtina, jog tik laiko klausimas, kada savo banko įrašus ir prisijungimo kodus saugosime po oda^[3].</p>
<p>Aišku, (netolimos) ateities spėjimai bei tam tikros prielaidos gali panašėti į mokslinę fantastiką, tačiau netrukus bioniškas vyras ir moteris, ko gero, nebekels asociacijų su senu televizijos serialu – minėtos realijos atsispindės ne kur kitur, o mūsų kūne.</p>