Vienas įrašas. akys. Paskelbk savo naujieną

Prieš NATO viršūnių susitikimą – griežtas Nausėdos signalas dėl Europos saugumo

Lietuva, SaugumasPranešimas spaudai
Suprasti akimirksniu

Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės

Gynybos finansavimas, oro gynybos stiprinimas, branduolinis atgrasymas ir Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyva – šiuos prioritetus prezidentas Gitanas Nausėda Berlyne aptarė su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu bei Baltijos šalių lyderiais. Pasak prezidento, artėjantis susitikimas Ankaroje turi atnešti konkrečius sprendimus, o ne vien politinius pareiškimus.

Diskusijose daugiausia dėmesio skirta tam, kaip sustiprinti NATO pasirengimą reaguoti į augančius saugumo iššūkius. G. Nausėda pabrėžė, kad transatlantinis bendradarbiavimas išlieka kertine Aljanso stiprybe, tačiau kartu Europos valstybės privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą ir sparčiau didinti investicijas į karinį pajėgumą[1].

Lietuvos vadovas atkreipė dėmesį, kad šalis šiemet gynybai bei su saugumu susijusioms reikmėms numatė beveik 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Jo vertinimu, toks finansavimo lygis turėtų paskatinti ir kitas NATO nares ryžtingiau didinti išlaidas gynybai.

Penktadienį Berlyne susitiko Vokietijos kancleris F. Merzas ir Lietuvos vadovas G. Nausėda. DI sugeneruota nuotrauka

Dėmesys oro gynybai ir branduoliniam atgrasymui

Viena svarbiausių pokalbių temų tapo rytinio NATO flango saugumo stiprinimas. Prezidento teigimu, sprendimas pereiti prie sustiprintos oro ir priešraketinės gynybos sistemos reikšmingai padidins Aljanso gebėjimą atremti galimas grėsmes.

Berlyne aptartas ir branduolinio atgrasymo klausimas. G. Nausėda priminė inicijavęs Konstitucijos pataisą, kuri panaikintų dabar galiojantį draudimą dėl galimo branduolinių ginklų dislokavimo Lietuvoje. Pasak jo, tai leistų šaliai aktyviau prisidėti prie bendros NATO branduolinio atgrasymo politikos.

Ukraina išlieka tarp svarbiausių prioritetų

Kalbėdamas apie Ukrainą, prezidentas pabrėžė, kad Europos Sąjunga turi išlaikyti aiškią narystės perspektyvą ir nuosekliai tęsti stojimo procesą. Jo teigimu, tikslas Ukrainą priimti į Bendriją iki 2030 metų turėtų būti įgyvendinamas remiantis aiškiu veiksmų planu ir konkrečiais etapais.

Susitikime Berlyne taip pat dalyvavo Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius ir Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas. NATO viršūnių susitikimas, kuriame dalyvaus visų 32 Aljanso valstybių lyderiai, Turkijos sostinėje Ankaroje vyks liepos 7–8 dienomis.

Ką apie tai manai tu?

Naudinga
Įdomu
Puslapiai
Aktyvūs nariai
77
Privatumo apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume jums suteikti geriausią įmanomą naudotojo patirtį. Slapukų informacija saugoma jūsų naršyklėje ir atlieka tokias funkcijas kaip jūsų atpažinimas, kai grįžtate į mūsų svetainę, bei padeda mūsų komandai suprasti, kurios svetainės dalys jums yra įdomiausios ir naudingiausios.

Privatumo politika