2024 metais G. Nausėdos pasižadėjimas – sąžiningumas prieš piliečius
Liepos 12 d. Seimo rūmuose įvyko Lietuvos Respublikos Seimo posėdis, skirtas Respublikos Prezidento G. Nausėdos priesaikai priimti. O taip pat šventinė inauguracijos ceremonija Kovo 11-osios Akto salėje[1]. Nepaisant to, jog švęsdami šią inauguraciją dar kartą prisiminėme visiems gerai žinomą pilietinę pareigą kiekvienam iš mūsų prisidedant prie šalies klestėjimo, išskirtinis momentas pažėrė ne tik galybę šypsenų, bet ir nuogąstavimais pritemdytų akimirkų, nusėdusių viešoje erdvėje komentarų skiltyse. Prie sujudimo prisidėjo ir Lietuvoje gerai žinomi veidai.
Ceremonijoje, kitaip nei tūžmingų komentarų jūroje, buvo paliečiami keli diskursai, įskaitant klimato kaitos poveikį šalims. Į dienos šviesą taipogi dar kartą ištrauktos klestinčios Europos su stipria vidaus rinka idėjos, dar didesnis dėmesys – užsienio politikai bei šalies gynybai. G. Nausėda tikino padarysiąs viską, kas yra jo jėgose, jog Jungtinių Valstijų dėmesys Lietuvai ir mūsų regionui nemažėtų, kadangi nepertraukiamas Jungtinių Valstijų karinių pajėgų buvimas Lietuvoje, anot pastarojo, yra patikimiausias atgrasymo faktorius, Ukrainai vis dar stoviniuojant karo su Rusija papėdėje.
Vis dėlto, tautiečiai – ne akli; jų dėmesys – visa apimantis (?). Reiškinio liudininkas – subruzdimas – įsisiautėjo it šiųmetinė audra, paliesdamas net ir tvirčiausiu vadintą „medį“[2].
Susirinkusieji į ceremoniją pelnė iš tikrųjų daug dėmesio. Visgi stebėjusieji svarbų šaliai momentą neatlyžta – retorika daliai iš jų kelia klausimų ir šiandien. Šmaikštaujama:
„Čia kaip Putinas: „Aš labai ilgai galvojau, ar dalyvauti Prezidento rinkimuose, ar ne… Bet kadangi matau tokį mano tautos palaikymą, pasiryžau“, – pastarieji svaidėsi kandumu.
Prezidento užnugaryje fiksuojami įtartini veidai
Dalyvauti inauguracijos ceremonijoje buvo pakviesti buvę šalies vadovai ir parlamento pirmininkai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Vyriausybės nariai, Europos Parlamento nariai, savivaldybių merai, Lietuvos ir užsienio šalių diplomatai, tradicinių bei kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų hierarchai ir kiti garbingi svečiai. Tačiau feisbuko „tyrėjų“ kraują iki ledo struktūrų stingdė kontroversiški veidai, varstę Kovo 11-osios Akto salės duris:
„Žiūrėkite, koks gi nusikaltėlis ten – prezidento užnugaryje?“
Strėlės skausmingiausiai smigo į užkulisinį ceremonijos foną. Ironizuojama, esą viešas G. Nausėdos siūlymas „megzti daugiau dialogo“ padrąsino liaudį šį pasisakymą perleisti per asmeninį filtrą, „diagnozuojant“, kieno gi pakvietimas į renginį tąsyk buvo užpirktas gyvulių turguje[3].
Svarstoma, neva vienybės sąvoka slepia didžiausias visuomenės ydas
Nors G. Nausėda prezidento pareigas eis iki 2029 metų, užsienio politika vertinama nevienareikšmiškai. Be to, kad šalies vadovas savo kalboje prie Prezidentūros sakė, neva pirmaisiais kadencijos metais kovojo su „viešajame gyvenime įsitvirtinusiu nepakantumu kitaip mąstančiam“, suvokdamas, kad didžiausias valstybės turtas yra žmogus, dalies žmonių tai neįtikina[4]. Šie gi teigia, jog sąžiningai norėtų, kad daugiau dėmesio būtų skiriama LGBTQI+ žmonėms, tautinėms mažumoms suteikiant daugiau aiškumo. Į bendrinius dalykus ir geresnę gyvenimo kokybę orientuoti tautiečiai, kaip parodė dialogas, savo ruožtu tikisi daugiau dėmesio skurdo temai.
Visgi ne visi pasireiškusieji buvo tokie korektiški.
Esą dėl to, jog prezidentas savo kalboje aiškiai pasakė, kad nė vienas Lietuvos žmogus negali būti paliktas nuošaly, G. Nausėda pakvietė „prie užstalės“ visus – net ir nusikaltėlius.
„Kvietė netradicinės orientacijos atstovus, kvietė nuteistus ir dar tik laukiančius teismų“, – nepasitenkinimą liudijo aštrūs komentarai. Nors pasisakyti nevengė ir kai kurie gerai žinomi Lietuvos veidai, skirtingas pozicijas į bendrą tašką sujungė pedofilijos istorijų atgarsiai.
Šnabždamasi, esą su ceremonija smarkiai persistengta kišant visus po „tautiškumo sparnu“ ir užklojant ta pačia močiutės antklode; išsilavinusi, šviesi ir edukuota visuomenė renginyje teigė regėjusi keletą kunigų, pakrikštydama juos „pedofilų“ vardu. Nenuostabu.
Priešingai, ceremonijoje daugelis, regis, iš tiesų linkčiojo galva – kad tik neužsitrauktų „Dievo“ nemalonės. (Galbūt jie teisūs; galbūt, kad išgyventi 2024-uosius, reikia eiti pramintais takais, ginklus nukreipiant į nekaltuosius?). O tuomet, saulei patekėjus, vėl priklaupsime ant kelių atgailaudami už Lietuvos kunigų nusikaltimus. Šįsyk, beje, po parapijos klebono priežiūra ir švenčiausia Žemėje eucharistija.
Žmonės baiminasi taip, jog eina šiurpas[5].
Fiksuojamas ne vienas atvejis, kai atgal į parapiją yra siunčiamas už vaikų pornografijos laikymą teistas kunigas. Visi kaip vienas sutaria, esą pasaulis dabar iškreiptas. O prabyla ne visi, daliai tautiečių baiminantis reikšti savo nuomonę, dabartinius laikus prilyginant stalinizmui.
