Vilniaus kunigo nuodėmes įkainojus 4 tūkst. eurų – žalia šviesa pedofilijos atvejams ateityje
Nors kunigas su nepilnamečiu turėjo lytinius santykius, prokuratūra pranešė, kad nutarimas nutraukti birželį atnaujintą ikiteisminį tyrimą dėl kunigo Kęstučio Palikšos prieš nepilnametį įvykdytų seksualinių nusikaltimų yra teisėtas bei pagrįstas.
Detalizuojama, jog tyrimas dėl kunigo K. Palikšos 2018–2020 metais padarytų seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnametį buvo atnaujintas šių metų birželį, publikuojant jaunuolio liudijimus apie tai, kad jis, dar būdamas nepilnametis, turėjo lytinių santykių su kunigu K. Palikša atlygintinai. Nepaisant to, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl įtarto nepilnamečio privertimo lytiškai santykiauti, tyrimas nutrauktas konstatavus, neva dvasininkas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, santykius „įprasminant“ abipusiu sutarimu.
Tiesa į dienos šviesą išlindo kiek anksčiau, publikuojant 19-mečio liudijimus apie tai, kad jis, būdamas 15-kos, turėjo lytinių santykių su Vilniaus arkivyskupijos kancleriu, kunigu K. Palikša. Kai kunigas kreipėsi į teisėsaugą dėl minėto jaunuolio neteisėtai pasisavintų 7 tūkst. eurų, pastarajam iš karto pareikšti įtarimai, patrauktus jį atsakomybėn dėl nepilnamečio asmens privertimo lytiškai santykiauti.
Vyšnia ant torto – kratos pas kunigą metu planšetiniame kompiuteryje atrasti 13 pornografijos vaizdų seksualiai išnaudojamų vaikų fone, dėl ko šiam pareikšti įtarimai dėl pornografinio turinio medžiagos laikymo. Nepaisant akivaizdžių įrodymų ir galimų tęstinių žygdarbių ateityje, prokuratūra panaikino įtarimus dėl nepilnamečio vertimo lytiškai santykiauti, o dėl pornografinio turinio medžiagos įgijimo ir laikymo K. Palikša sutiko su prokuroro jam pasiūlyta bausme – 4 tūkst. eurų bauda.
Taip, regis, gali būti tik Lietuvoje: vaiką už marihuanos žiupsnelį – į kalėjimą, o suaugusiam pedofilui skiriama daugiau mažiau moralinė žala. Tokia ta šių laikų tendencija: pateisinti kunigų nuodėmes, tačiau smerkti nekaltuosius. (Taisyklė paprasta: būk geras žmogus, padėk, globok silpnesnį, pasidalink maistu su alkanu – ir būsi šventesnis už patį kunigą.)
Algimantas Ulvidas išteisintas byloje dėl nepilnamečių tvirkinimo
A. Ulvidas lieka išteisintas byloje dėl nepilnamečių tvirkinimo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakius priimti prokuratūros skundą, kuriuo siekiama panaikinti ankstesnius palankius teismo sprendimus. Kaltinamojo teiginiai, neva pastarasis nežinojo, kad merginoms, kurioms šoko, buvo mažiau nei 16 metų, lieka nepaneigti, teismui padarius išvadą, kad kaltinamasis negalėjo žinoti, jog jos yra jaunesnės nei 16 metų.
Nepaisant to, jog byloje išskiriami keturi epizodai dėl penkių jaunesnių nei 16 metų mergaičių tvirkinimo, teismas padarė neteisingą išvadą, esą A. Ulvidas nesuvokė tvirkinęs jaunesnius kaip 16 metų amžiaus asmenis. Kita vertus, užfiksuota daug daugiau tokio paties pobūdžio istorijos nuotrupų, tačiau šiuo atveju išklausyti tik išteisintojo parodymai su jiems neprieštaraujančiais nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, kitus – nepalankiuosius – liudytojus selektyviai neigiant.
Manoma, jog seksualinis nusikaltėlis turi įgūdžių ir gali orientuotis, koks vaikų amžius. Be to, derėtų nepamiršti, kad apylinkės teisme taip pat nagrinėjama analogiška A. Ulvido byla – joje vyras kitados pripažino atlikęs jam inkriminuotus veiksmus, susijusius su jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimu.
Šiuo atveju kaltinamojo įsitikinimas, kad nukentėjusios ir liudytojos buvo 16 metų ir vyresnės, eliminuoja A. Ulvido kaltę. Tačiau tai, kas kaltės neeliminuoja – tai surinktų akivaizdžių įrodymų neigimas, nevertinant jų visumos ir tarpusavio sąsajų, už nesunkų nusikaltimą skiriant 5 metus, už labai sunkų – su pasekmėmis visam likusiam gyvenimui – galima sakyti, neskiriant nieko.
Minėtos istorijos atgarsius dalis tautiečių prilygina liūdnai pagarsėjusio prievartautojo iš Jurbarko Manto Icikevičiaus bylai, kuomet paauglė buvo išprievartauta ir žiauriai sumušta sodybos teritorijoje. Jo tėvai tuo metu buvo vietos politikai ir priklausė Darbo partijai – galimai būtent ši aplinkybė turėjo įtakos teismų vilkinimui, pirmo proceso metu Tauragės ir uostamiesčio teismui brutalumu pagarsėjusiam M. Icikevičiui skyrus švelnesnę bausmę nei kalėjimas.
Žiaurių nusikaltimų verpete – ir 13 metų paauglės
Barbora Skrlova, gimusi Čekijoje sirgo keista liga, kuri paveikė jos augimo hormonus ir privertė ją atrodyti kaip jauną mergaitę, nors iš tikrųjų… ji buvo 33 metų moteris. Ši pasinaudojo savo liga, kad apgautų vieną šeimą ir prasmuktų į jų namus kaip našlaitė.
Naujas gyvenimo lapas pasakos toli gražu nepriminė: B. Skrlova nederamai elgėsi su savo patėviais bei seserimis ir manipuliavo šizofrenijos sutrikimais pasižyminčia pamote, jog ši kankintų savo vaikus, tokiu būdu kontroliuojant šios šeimos sielas. Išaiškėjus įvykio detalėms, pastaroji pasodinta į kalėjimą vienišiems 5 metams.
Nors prieš daugiau nei dešimtmetį išpopuliarėjęs siaubo filmas „Našlaitė“ vis dar menamas kaip viena geriausių mistifikuotų Holivudo atraižų, įkvėptų tikros istorijos apie B. Skrlovą, tiesa ta, jog ne visi aplink mus esantys žmonės slepia vilko apsiaustą. Deja, nemažai daliai Lietuvos nusikaltėlių iš tikrųjų stinga objektyvios bausmės, kaip ir kritinių, tačiau dažnai nutylimų istorijos sudedamųjų; tai, kad aukos prabyla, nūdienoje nėra garantas, jog nusikaltėliai bus deramai nuteisti.
