Prasideda šildymo sezonas: piliečiai nerimauja dėl sąskaitų
Sostinėje šildymo sezonas pradėtas pirmadienį, Kaune jis startavo praėjusį penktadienį. Praeitą savaitę šildymo sezoną jau pradėjo ir kiti Lietuvos miestai. Šildymas įjungtas Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragės ir Vilniaus rajonų savivaldybėse. Šildymo sezoną taip pat jau pradėjo Radviliškio ir Pakruojo rajono savivaldybės, šildymas įjungtas ir Pasvalio, Mažeikių rajonų savivaldybėse.
Prasidedant šildymo sezonui, daugelis Lietuvos gyventojų ima nerimauti ne tik dėl sparčiai šąlančių orų, bet ir dėl didėjančių sąskaitų už šildymą. Juk šildymo kainos pastaraisiais metais tapo svarbia tema daugeliui namų ūkių, ypač atsižvelgiant į energijos kainų svyravimus ir bendrą ekonominę situaciją, geopolitinę įtaką.
Didėjančios šildymo kainos sukelia finansinį spaudimą daugybei šeimų, ypač daugiavaikėms, taip pat senjorams ir uždirbantiems mažesnes nei vidutinės pajamas. Aukštos sąskaitos už šildymą gali priversti žmones taupyti kitose srityse, tad tai paveikia bendrą jų gyvenimo kokybę.
Siekiant sužinoti ko reikėtų tikėtis iš šio šildymo sezono, dalis piliečių jau dabar domisi būsimomis šilumos kainomis. O jos šį sezoną gali būti bent šiek tiek mažesnės nei pastarąjį. Be to, dalis piliečių viliasi gauti ir šildymo kompensaciją.
Vilnius už šildymą mokės mažiau nei pernai
Sostinėje centrinis šildymas įjungtas pirmadienį. Pirmosiomis dienomis šildymas bus įjungtas Fabijoniškių, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių ir Grigiškių mikrorajonuose. Kitomis dienomis – Antakalnio, Žirmūnų, Pašilaičių, Viršuliškių, Justiniškių, Žvėryno, Naujamiesčio, Kirtimų mikrorajonuose. Tuomet šildymas pasieks Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės ir Verkių mikrorajonus.
Prognozuojama, kad šiais metais sostinės gyventojus pasieks pigesnė nei praėjusiais metais šiluma. Spalį šilumos kaina bus 27 proc. mažesnė nei metais anksčiau ir sieks 5,83 centus už kilovatvalandę (kWh) be PVM. Palyginimui, 2023–2024 m. šildymo sezono metu, spalį šilumos kaina siekė 8,02 centus už kWh. 2022-2023 m. šildymo sezoną 8,01, metais anksčiau – 8,48 centus už kWh.
„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, šilumos kaina Vilniuje turėtų išlikti patraukli ir konkurencinga kaip ir praėjusį šildymo sezoną, tačiau šį šildymo sezoną visoje šalyje centralizuotam šildymui nebus taikoma PVM lengvata, todėl šilumos sąskaitose gyventojai jau matys 9 proc. PVM tarifą, mokamą valstybei. Taip pat didžiąją dalį šilumos kainos lems nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) parduodamos šilumos kaina šilumos aukcionuose“, – skelbia Vilniaus miesto savivaldybė[1].
Anot Vilniaus miesto administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko, šilumos kainas šiemet stabilizuoja pilnu pajėgumu pradėjęs veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) blokas. Jis yra didžiausias nepriklausomas šilumos gamintojas Vilniaus mieste, tad tikimasi, kad ženkliai prisidės prie gyventojams palankios kainos.
Kaip jau yra sakęs didžiausios šilumos gamintojos Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas, sąskaitos vidutiniškai bus mažesnės visą 2024–2025 metų šildymo sezoną.
Prognozuojama, kad šiemet šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje 83 proc. sudarys šiluma, išgaunama iš biokuro arba atliekų, o 17 proc. – gamtinės dujos. Didžiąją dalį šilumos kainos šiemet lems nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) parduodamos šilumos kaina šilumos aukcionuose. Vilniaus mieste veikia 8 nepriklausomi šilumos gamintojai.
Kaune gyventojai turėtų mokėti bene mažiausias Lietuvoje sąskaitas
Praėjusį penktadienį laikinojoje sostinėje Kaune taip pat buvo pradėtas šildymo sezonas. Kaip teigė Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė, šiluma gyventojus pasieks per kelias dienas.
Savo ruožtu „Kauno energija“ skelbia, kad vieni mažiausiai už šilumą šį sezoną mokės būtent kauniečiai. Kauno gyventojams tiekiamos šilumos kaina bus ne tik mažesnė už šalies vidurkį, bet ir apskritai viena mažiausių Lietuvoje.
„Gyventojai gali būti ramūs – jei situacija energetikos rinkoje išliks stabili, kuro ir elektros kainos drastiškai nesikeis, šilumos kaina Kaune visą šildymo sezoną, kaip įprasta, bus mažesnė už šalies vidurkį ir viena mažiausių Lietuvoje“, – pranešime cituojamas „Kauno energijos“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas Šarūnas Bulota.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, šiemet spalio mėnesį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, šilumos energijos kaina tarp didmiesčių sumažėjo tik Kaune – 1,52 proc. Šilumos energijos kaina Kaune spalį yra 6,07 ct/kWh (be PVM), rugsėjį ji siekė 6,16 ct/kWh (be PVM).
Brangiausiai šiluma kainuoja mažesniuose rajonuose ir miestuose – apie 11,5 ct/kWh (su PVM), Kaune ir kituose didmiesčiuose šilumos kaina yra beveik dvigubai mažesnė. Lyginant su brangiausia šalyje šilumos kaina, Kaune ji yra 45 proc. mažesnė.
Jei nebus didelių šalčių – sąskaitos turėtų išlikti stabilios
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad bendrai, sąskaitos už šildymą šį sezoną turėtų šiek tiek atpigti.
„Labai apibendrintai kalbant tai šiek tiek pigesnio negu praėjusį, jeigu klimato sąlygos bus panašios. Kad nebūtų didelių žemų temperatūrų, šalčių, kurių paskutiniu metu buvome išvengę. Bet faktorių didelį turės PVM, kuris sugrįžta į sąskaitas. Ir tai bus didžiausias įtaką darantis faktorius“, – sakė V. Lukoševičius[2].
Jo teigimu, daugumai didžiųjų miestų, tarp jų ir Vilniui, didžiąją dalį šilumos pagaminant iš biokuro, kuro įtaka šildymo kainoje mažėja.
Pasak V. Lukoševičiaus, didžiuosiuose miestuose, kurie turi didelį vartotojų tankį, šilumos kainos sieks 5–6 centus už kilovatvalandę (kWh, be PVM), tuo metu mažesniuose miestuose, kur didelę galutinės kainos dalį dalį sudaro pastoviosios išlaidos, šilumos kaina gali siekti 10 centų.
LEA rugsėjį pateikė prognozę, kad šilumos energija artėjantį šildymo sezoną, palyginti su praėjusiu, pigs 1–2 proc. – vidutiniškai iki 7,2 cento už kilovatvalandę (be PVM).
2023–2024 metų žiemos sezoną vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekė 7,3 cento už kWh, 2022–2023 metų – 8,9 cento. Nuo 2022 metų sausio iki praėjusio šildymo sezono pabaigos laikinai nebuvo taikomas 9 proc. PVM tarifas centralizuotam šildymui.
Kaip sudaroma šildymo kaina?
Centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektoriuje taikomas bazinių kainų kainodaros principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienai CŠT įmonei nustatomos ilgalaikės energijos kainos[3]. Šios kainos kasmet perskaičiuojamos, jei kinta parduotos šilumos kiekis, infliacija, keičiasi kuro struktūra ir kiti faktoriai.
Šilumos kaina nustatoma vienoda visai šilumos tiekėjo aptarnaujamai teritorijai. Vartotojams taikoma galutinė šilumos kaina lygi šilumos gamybos, šilumos perdavimo, mažmeninio aptarnavimo kainų bei papildomos dedamosios sumai.
Šilumos kainą sudaro trys dedamosios: pastovioji, kintamoji ir papildoma dalis. Pastovioji ir papildoma dedamosios iš naujo skaičiuojamos kartą metuose, o kintamoji dedamoji, kintant technologinio kuro įsigijimo kainoms, kas mėnesį.
Pastoviąją kainos dalį sudaro darbo užmokestis, nusidėvėjimas, remontas, materialinės ir kitos pastoviosios sąnaudos bei investicijų grąža. Pastoviosios dalies sąnaudos patiriamos nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio.
Kintamąją dalį sudaro kuro sąnaudos šilumos gamybai, iš nepriklausomų šilumos gamintojų pirkta šiluma, elektros energija ir vanduo. Sąnaudos kinta priklausomai nuo reikiamo pagaminti ir patiekti į šilumos perdavimo tinklus šilumos kiekio.
Papildomos dedamosios dalį sudaro šilumos tiekėjo gautos papildomos pajamos ar nepadengtos sąnaudos susidariusios dėl faktinių kuro, pirktos šilumos, elektros energijos ar kitų sąnaudų neatitikties su įskaičiuotomis šilumos kainoje.
Pagal mokėjimo formą šilumos kaina gali būti vienanarė arba dvinarė. Vienanarė kaina – kaina ct/kWh, kuri taikoma už suvartotą šilumos energijos kiekį. Dvinarė kaina – taikoma vartotojams, kurių pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistema yra mišri, naudojanti arba turinti galimybę naudoti centralizuotai pagamintą šilumą ir alternatyvią energiją.
Dalis piliečių gali prašyti šildymo kompensacijos
O tie piliečiai, kurie mano, kad patys padengti šildymo sąskaitų nepajėgs, gali kreiptis ir prašyti savivaldybės paramos bei kompensacijos. Šių metų I ketvirtį vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 205,7 tūkst. asmenų, o tai yra apie 7 proc. visų Lietuvos gyventojų.
Šiemet manoma, kad prašymus dėl kompensacijų teiks nemenka dalis Lietuvos gyventojų. Ypatingai didelė tokių prašymų banga prognozuojama tarp tų, kurių būstai nėra atnaujinti ar energetiškai efektyvūs.
Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, kuri viršija 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 2 VRP – 352 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 3 VRP – 528 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui.
Karšto vandens išlaidos nepasiturintiems gyventojams taip pat yra kompensuojamos, tačiau tuomet, kai karšto vandens, kurio kiekis ir šilumos sąnaudos ne didesni už įstatyme nustatytus normatyvus, išlaidų dalis viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas.
Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti:
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- prašymą piniginei socialinei paramai gauti;
- pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi.
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.
