Atvėsus orams – nerimas dėl šildymo sezono ir sąskaitų
Prasidėjęs ruduo atneša ne tik gamtos pokyčius ir vėstančius orus, bet ir neišvengiamą šildymo sezono pradžią. O būtent šiuo laikotarpiu daug Lietuvos namų ūkių tenka susidurti su galvos skausmu dėl didelių, o kartais ir neįveikiamų komunalinių paslaugų sąskaitų.
Ne paslaptis, kad per pastaruosius metus komunalinių paslaugų kainos Lietuvoje pastebimai išaugo. Dujų, elektros, vandens kainų kilimas tampa vis aktualesne problema, ypač tiems gyventojams, kurie gauna mažesnes pajamas ar tiems, kurie gyvena dideliuose, bet mažiau efektyviai šildomuose būstuose.
Aukštos šildymo kainos gali tapti tikru iššūkiu didžiajai daliai gyventojų. Šie mokesčiai yra ypač sunkiai pakeliami senjorams, vienišiems tėvams ar šeimoms, kurių pajamos neleidžia lengvai padengti net kasdienių, bazinių išlaidų. Dėl šios priežasties valstybės pagalba tampa tiesiog gyvybiškai būtina.
O kompensacijos už šildymą ar net vandenį yra viena iš priemonių, kuri padeda apsaugoti labiausiai paveikiamas gyventojų grupes nuo dar didesnio skurdo.
Tačiau dalis Lietuvos piliečių, net jeigu ir turi galimybę, kompensacijomis nepasinaudoja. To priežastis gali būti informatyvumo stoka, todėl trumpai apžvelkime kokias kompensacijas gyventojai gali gauti ir kaip turėtų tai padaryti.
Piliečiams prieinamos ne tik socialinės pašalpos, bet ir šildymo bei vandens kompensacijos
Šiemet tikimasi, kad prašymus dėl kompensacijų teiks nemenka dalis Lietuvos gyventojų. Ypatingai didelė tokių prašymų banga prognozuojama tarp tų, kurių būstai nėra atnaujinti ar energetiškai efektyvūs.
Dėl to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena ir informuoja, kad skirtingais gyvenimo atvejais valstybė teikia šalies gyventojams socialinę paramą ir socialines paslaugas.
Ministerija įvardija, kad nepasiturintiems gyventojams, kurių pajamos – nepakankamos, yra skiriama piniginė socialinė parama: socialinė pašalpa; būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.
Šių metų I ketvirtį vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 205,7 tūkst. asmenų, o tai yra apie 7 proc. visų Lietuvos gyventojų[1].
Bendras kompensacijų gavėjų skaičius per 2024 m. I ketvirtį buvo 272,9 tūkst. asmenų arba 9,5 proc. visų Lietuvos gyventojų.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kompensacijas gavusių asmenų skaičius sumažėjo trečdaliu arba 28,6 proc. – nuo 288 tūkst. iki 205,7 tūkst. asmenų, o 2023 m. IV ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu dar prieš metus – apie 42 proc. arba nuo 161,3 tūkst. iki 93,8 tūkst. asmenų.
Vis tik, SADM duomenimis, ankstesnius šildymo sezonus prašymus gauti kompensacijas pateikusių gyventojų skaičius augo[2], tad ši piliečiams prieinama galimybė yra itin aktuali.
Būsto šildymo kompensacijos skiriamos nepriklausomai nuo šildymo būdo
Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, kuri viršija 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 2 VRP – 352 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 3 VRP – 528 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui[3].
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui.
Praktikoje, tai yra po 352 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai, kas yra 528 Eur.
Be to, verta atsiminti, kad būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).
Šildymo kompensacija yra susijusi su jūsų būsto plotu ir pajamomis
Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
- Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2;
- Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.
Apskaičiuojant asmenų pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.
Pavyzdžiui, vienas gyvenantis senjoras gauna 644 Eur senatvės pensiją turint būtinąjį stažą. Jis už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) turėtų mokėti ne daugiau kaip 11, 60 Eur už būsto šildymą. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 m2) jam bus kompensuojamos 100 proc.
Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2502,4 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 m2) turėtų mokėti ne daugiau kaip 46,88 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (70 m2) bus kompensuojamos 100 proc.
Kompensacija vandeniui
Karšto vandens išlaidos nepasiturintiems gyventojams taip pat yra kompensuojamos, tačiau tuomet, kai karšto vandens, kurio kiekis ir šilumos sąnaudos ne didesni už įstatyme nustatytus normatyvus, išlaidų dalis viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas[4].
Faktiniam kiekiui viršijus įstatyme nurodytus normatyvinius dydžius kompensacijos skaičiavimui imamos išlaidos, paskaičiuotos už normatyvinį karšto vandens kiekį ir normatyvinį šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti, atėmus 5 procentus gyvenamąją vietą deklaravusių ar būstą nuomojančių asmenų pajamų.
Kokių dokumentų reikia ir kur kreiptis?
Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti:
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- prašymą piniginei socialinei paramai gauti;
- pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi[5].
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).
Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas.
Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, įsitikinti, kad kuras buvo nupirktas ir gyventojas patyrė išlaidas.
Verta atsiminti ir tai, kad jeigu dėl kompensacijų kreipiamasi likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios mėnesio ar vėliau arba šildymo sezono metu, kompensacijos skiriamos visam šildymo sezono laikotarpiui.
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.
