Gavo milijardinę išmoką, tačiau dirbo per mažai?
Trečiadienį Elonas Muskas davė parodymus Delavero valstijos Vilmingtono teisme. Ši byla siejama su 56 mlrd. dolerių paketu, kurį E. Muskas išsimokėjo sau vadovaudamas „Tesla“ kompanijai[1].
Ieškovas Richardas Tornetta, buvęs kompanijos akcininkas, ir jo teisininkų komanda siekia įrodyti, kad E. Musko kompensacijos paketas buvo gautas dėl jo dominavimo ir kontrolės kompanijoje.
Nors E. Muskas teisme pripažino, kad kai kuriuos „Tesla“ sprendimus priėmė be bendrovės direktorių valdybos pritarimo, jis nesutinka su kaltinimais, kad įdėjo nepakankamai darbo ir nenusipelnė milijardinės išmokos.
Ieškovas teigia, kad E. Muskas darė įtaką kompanijos valdybai
Dar 2018 m. „Tesla“ akcininkas R. Tornetta padavė E. Muską ir kompanijos valdybą į teismą, tikėdamasis rodyti, kad E. Muskas pasinaudojo savo vadovo padėtimi valdyboje, kad gautų neproporcingai jo darbui didelį finansinį išmokų paketą.
R. Tornettos teigimu, E. Muskas elektromobilių gamintojos valdyboje retai dirbdavo visą darbo dieną ir dėl to, milijardinė išmoka jam nėra teisinga[2].
Pats R. Tornetta buvo vienas iš mažiausių „Tesla“ investuotojų: 2018 m. pareikšdamas ieškinį jis turėjo tik 9 proc. akcijų. Tačiau tai nesukliudė R. Tornettai bendrovės vardu pateikti teismo ieškinį.
Ieškovo advokatas siekia pavaizduoti „Tesla“ kaip griežtai turtingiausio pasaulio žmogaus E. Musko valdomą bendrovę ir bandė įrodyti, kad E. Muskas kelis kartus stipriai veikė valdybą arba priiminėjo sprendimus be jos žinios. Tuo metu į kompanijos valdybą įėjo E. Musko brolis Kimbalas, taip pat draugai Antonio Gracias ir Steve’as Jurvetsonas.
R. Tornettos ieškinyje teigiama, kad būtent E. Muskas diktavo atlyginimų paketo sąlygas milijardieriui pavaldžiai direktorių valdybai ir teigia, kad vėliau dėl jo buvo balsuojama akcininkų, kurie buvo suklaidinti, balsais[3].
2017 m. gegužės mėnesio elektroninis laiškas įrodo, jog E. Muskas apie galimybę sudaryti atlyginimų planą svarstė dar kelis mėnesius prieš pasiūlymo pateikimą valdybai. Elektroniniame laiške E. Muskas rašė:
„Planuoju kažką tikrai beprotiško, bet kartu ir labai rizikingo.“
E. Muskas teisme sakė, kad iš tiesų priimdavo savarankiškus sprendimus, pavyzdžiui, pats nusprendė nutraukti galimybę už „Tesla“ gaminius atsiskaityti kriptovaliuta ir pripažino, kad valdyba nebuvo informuota apie galimybę išpirkti iki 10 mlrd. dolerių akcijų.
Vis dėlto, milijardierius liudijo, kad savo dėmesį sutelkė ten, kur jo labiausiai reikia, o 2017 m. tai buvo būtent „Tesla“.
Teismo parodymai kol kas neįrodė, kas parengė E. Musko 2018 m. darbo užmokesčio paketą ir nenustatė, ar tai buvo jo reikalavimų, o ne derybų su visa investuotojų valdyba rezultatas.
Šis ginčijamas atlyginimų paketas leido E. Muskui įsigyti 1 proc. „Tesla“ akcijų su didele nuolaida kiekvieną kartą, kai buvo pasiekiami teigiami kompanijos veiklos ir finansiniai tikslai.
Remiantis teismo dokumentais, „Tesla“ pasiekė 11 iš 12 savo tikslų: kompanijos vertė nuo 50 mlrd. dolerių trumpam išaugo iki daugiau nei 1 trilijono dolerių.
Kai „Tesla“ pranešė apie savo 2022 m. pirmojo ketvirčio pajamas, bendrovė viršijo rodiklius, dėl kurių buvo suteikta teisė pasinaudoti paskutine išmokos partija, o tai reiškia, kad kitų metų pradžioje jis galės atsiimti maždaug 56 mlrd. dolerių.
Analogiškos bylos – košmaras teisės ekspertams
Advokatams, kurie nagrinėja tokias bylas, pats ieškovas nemoka. R. Tornetta taip pat nesiekia prisiteisti pinigų sau, nors visas teisinis procesas tęsiasi ketverius metus.
Šiuo metu R. Tornetta taip pat yra ieškovas kitoje byloje, kuri buvo atmesta ir kitais metais bus iš naujo nagrinėjama teisme. Šioje byloje bus ginčijamas bendrovės „Pandora Media Inc“ pardavimas bendrovei „Sirius XM Holdings Inc“. Pats R. Tornetta šiuo metu yra įmonės, kuri gamina antrinės rinkos garso įrangą automobilių entuziastams, savininkas.
Nors viešai R. Tornetta deklaruoja nesiekiantis asmeninės naudos byla prieš E. Muską, jo tikrieji tikslai lieka neaiškūs. Lygiai taip pat sunku įvardinti ir baigtis, kuriomis gali užsibaigti šis teismo procesas.
Istoriškai bylas, kurias iškelia investuotojai, turintys beveik nereikšmingą ekonominį suinteresuotumą bylinėtis, verslo grupės kritikuoja kaip nepatogius ieškinius. Tokie ieškiniai dažnai greitai baigiasi nepiniginiu susitarimu ir mokėjimu ieškovui atstovaujantiems advokatams.
Įstatymų leidėjai ir teisėjai dešimtmečius tikėjosi paskatinti didžiausius investuotojus imtis iniciatyvos dėl akcininkų grupinių ieškinių ir išvestinių ieškinių, tačiau jiems nelabai sekėsi.
Šioje byloje svarbų vaidmenį gali vaidinti ir tai, kad įmonių valdyboms paprastai suteikiama plati laisvė nustatyti vadovų darbo užmokestį.
Be to, net patys „Tesla“ direktoriai teigė, kad kompensacijų paketas atitiko savo paskirtį: užtikrinti, kad E. Muskas išvestų bendrovę iš sudėtingų finansinių situacijų ir pasiektų rekordinį įvertinimą[4].
Jei E. Muskas bylą vis dėlto pralaimės, jis bus laikomas kontroliuojančiuoju akcininku, o tai reiškia, kad kompanijai bus taikomos griežtesnės rinkos reguliacijos taisyklės[5].
