M. Le Pen teigia, jog Prancūzija žygiuoja karo link
Prancūzija ir toliau visapusiškai remia Ukrainą: apie tai paskelbė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris savaitgalį vykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose pralaimėjo Nacionaliniam susivienijimui, kuriam atstovauja kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politinė veikėja Marine Le Pen.
Tačiau pati M. Le Pen teigia, kad Prancūzijai toliau kalbant apie karių į Ukrainą siuntimą, kyla akivaizdus pavojus, jog šalis gali tapti taikiniais.
Politikė aštriai kritikuoja Prancūzijos prezidento pareiškimus dėl karo, sakydama, kad E. Macronas, anksčiau paskelbęs apie lėktuvų „Mirage 2000-5“ siuntimą į Ukrainą ir Ukrainos karinės brigados mokymus, provokuoja karą[1].
M. Le Pen, nors tiesiogiai neprieštarauja pagalbai Ukrainai, teigia, kad E. Macrono pranešimai apie ukrainiečių karių mokymus „kelia pavojų Prancūzijai“, laikosi nuomonės, jog „siunčiant karius į Ukrainą kyla akivaizdi rizika, kad Prancūzija gali tapti taikiniu“, kritikuoja „lengvumą, su kuriuo Macronas kalba apie galimą prancūzų karių netektį“.
„Jis daro viską, kad padidintų spaudimą, kuris rytoj gali sukelti eskalaciją“, – sakė ji.
M. Le Pen anksčiau yra sakiusi, kad Prancūzijos prezidento E. Macrono karo politika yra didžiulė komunikacijos nesėkmė.
„Karas yra rimtas dalykas! Ukrainos žmonės jį patiria, ir mes negalime juo naudotis bandydami įvilioti į spąstus savo priešininkus!“, – sako ji, užsimindama, kad E. Macronas galbūt sąmoningai kursto įtampą dėl Rusijos ir Ukrainos karo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nežinotų, kaip toli Vakarai pasirengę eiti[2].
Kuriamas pasaulinio konflikto pavojus?
E. Macronas jau kuris laikas yra įsitraukęs į diskusiją, jog norint pagaliau atmušti Rusijos agresiją Ukrainoje, Vakarai galėtų siųsti į Ukrainą savo karius ukrainiečių apmokymams.
M. Le Pen smerkia šią idėją, teigdama, kad ji „sukuria pasaulinio konflikto pavojų“. M. Le Pen taip pat yra sakiusi, kad Prancūzijos lyderio nuomonė leido jai „padaryti išvadą, kad Macronas nori, jog Prancūzija stačia galva nertų į karą su Rusija“. Dešiniojo sparno politikė sakė, kad ji „itin griežtai nepritaria“ jo pozicijoms, kurios gali „sukelti absoliučiai stulbinantį pavojų“ Prancūzijai.
M. Le Pen anksčiau taip pat įspėjo E. Macroną, kad jis „žaidžia politiką su karu“ ir „užgrobia“ Ukrainos konfliktą savo rinkimų programai.
Penktadienį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad „kelios“ bloko valstybės niekada nenustatė jokių apribojimų Kijevui naudoti Vakarų ginklus, tad šiais ginklais Ukraina galėtų atakuoti taikinius ir Rusijoje.
Tuomet taip pat pasirodė pranešimų, kad JAV, anksčiau neleidusios Ukrainai dislokuoti amerikietiškų ginklų už Vašingtono pripažįstamos Ukrainos teritorijos ribos, suteikė leidimą naudoti savo sistemas tam tikroms Rusijos dalims atakuoti.
Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas E.Macronas taip pat sakė, kad ketina „užbaigti“ šalių koaliciją, kuri siųs karinius instruktorius į Ukrainą.
„Tam tikrais pajėgumais, tam tikromis sąlygomis daug veiksmingiau ir praktiškiau yra mokyti Ukrainos teritorijoje“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje Paryžiuje, kurioje dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
E. Macronas pabrėžė, kad šį prašymą pateikė pats V. Zelenskis ir kad Prancūzija veiks kartu su kitomis šalimis, kurių jis neįvardijo.
Anksčiau JAV vadovas Joe Bidenas išreiškė susirūpinimą, kad Vakarų instruktorių dislokavimas ten, kur jie gali atsidurti realiame pavojuje, gali paskatinti konflikto su Rusija eskalavimą. Kremlius anksčiau irgi davė suprasti, kad Maskva būtų pasirengusi smogti Prancūzijos kariniams instruktoriams Ukrainoje.
Tačiau E. Macronas atmetė nuogąstavimus, kad jo iniciatyva gali paskatinti Rusijos ir Ukrainos konflikto eskalavimą.
„Ne, tai nėra susiję su Europos ar sąjungininkų žmonių ir karių siuntimu į fronto liniją. Kalbama apie Ukrainos suvereniteto jos teritorijoje pripažinimą“, – sakė jis per spaudos konferenciją[3].
E. Macronas EP rinkimuose nusileido M. Le Pen
Tačiau E. Macrono iniciatyvoms bent kol kas kliudyti gali chaosas, įsivyravęs po EP rinkimų. Sekmadienį paaiškėjo, kad Prancūzijoje EP rinkimus laimėjo kraštutinių dešiniųjų partija Nacionalinis susivienijimas, kuris aplenkė prezidento E. Macrono centristų aljansą ir gavo daugiau nei dvigubai daugiau balsų. Dešiniosios pakraipos partija gavo 32 proc. rinkėjų balsų, o centristų aljansas virš 14 proc.
Toks rezultatas – smūgis E. Macronui, kuris net du kartus per prezidento rinkimus sugebėjo įveikti Nacionalinio susivienijimo lyderę M. Le Pen, tačiau EP rinkimuose pademonstravo prastesnius nei tikėtasi rezultatus. Tai nulėmė, jog prezidentas nusprendė šaukti išankstinius parlamento rinkimus.
Apie tai paskelbė pats E. Macronas, pranešęs, kad paleidžia šalies parlamentą. Pirmasis Nacionalinės Asamblėjos, parlamento žemųjų rūmų, rinkimų ratas vyks birželio 30 d., o antrasis – liepos 7 d.
E. Macronas teigia, kad EP rinkimų baigtis „nėra geras rezultatas partijoms, kurios gina Europą“. Jis taip pat sakė, kad kraštutiniai dešinieji atstovauja Prancūzijos „skurdinimui“ ir „žeminimui“. Savo ruožtu M. Le Pen teigia, jog yra „pasirengusi ateiti į valdžią“. Manoma, kad kraštutinių dešiniųjų pažiūrų EP sąrašui vadovaujantis 28 metų Jordano Bardella gali tapti naujuoju Prancūzijos premjeru.
