Lietuva recesijoje, pramonė traukiasi
Lietuvai jau kurį laiką esant recesijoje, pramonė ir toliau traukiasi. Statistika rodo, kad Lietuvos pramonė pirmąjį šių metų ketvirtį smuko 12 proc., o vien kovą – beveik 17 proc. Ekspertai sako, kad pramonei traukiantis greitai recesijos rykštę pajus ir kiti sektoriai. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu yra dviejų greičių: pramonėje jau fiksuojama recesija, o vartojimas kol kas laikosi gerai, bet ir jis greičiausiai susitrauks ateityje.
„Fundamentaliai šiandien Lietuvos ekonomika yra dviejų greičių: recesijoje yra tik tie sektoriai, kurie dirba su eksporto rinkomis, ypač pramonė, kuri daugiau nei pusę savo produkcijos eksportuoja <…>. Bet vidaus vartojimas Lietuvoje laikosi kol kas labai stipriai, jį palaiko kylantys atlyginimai ir žemas nedarbo lygis, taip pat – tas faktas, kad Lietuvoje gyventojų skolos lygis yra vienas iš mažiausių Europoje“, – sako A. Izgorodinas[1].
Ekonomistas A. Izgorodinas sako, kad balandį pramonės gamyba toliau mažėjo, bet nuosmukio tempas sulėtėjo.
„Iš kitos pusės, gamybos dinamika toliau blogėja sektoriuose, kurie gamina ilgo galiojimo produkciją, kuri yra jautri palūkanoms“, – tęsia A. Izgorodinas ir sako, kad gamyba traukėsi medienos sektoriuje, baldų sektoriuje, tekstilės segmente.
„Kas toliau? Šiandien išėjo euro zonos pramonės įmonių apklausų rezultatas: gegužę euro zonos pramonės PMI rodiklis nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius 36 mėnesius, duomenys rodo, kad pramonės sektorius euro zonoje yra recesijoje, o recesijos tempas euro zonos pramonėje sparčiai įsibėgėja“, – akcentuoja ekonomistas.
Jo teigimu, Lietuvoje dar kurį laiką gamintojai gaus vis mažiau užsakymų iš Vakarų ir Skandinavijos[2].
Eksportas irgi stagnuoja
Ne tik mažėja užsakymų iš kitų Europos šalių, bet ir su eksportu reikalai ne tokie jau geri. Tiek daug vilčių dėjus į Taivaną ir per tas viltis kaip reikiant susigadinus santykius su Kinija, realybė, panašu, neatsiperka.
„Liūdnai atrodo eksportas į Taivano rinką – po milžiniškų pastangų atidarant atstovybes, šiais metais pirmame ketvirtyje eksportuota prekių tik už 1,5 mln. Eur daugiau nei 2022-ais,“ – konferencijoje „Pavojus lietuviško verslo konkurencingumui vidaus ir eksporto rinkose“ teigė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) tarybos narys Kęstutis Černeckas.
Jo teigimu, Europos Sąjungai priėmus 11-ąjį sankcijų Rusijai paketą, Lietuvos problemos eksporto sektoriuje tik pagilės[3].
Lietuva santykius su Kinija pasmerkė dėl finansinės naudos?
Paaiškėjo, kad dabartinių valdančiųjų meilė Taivanui, kuri sugriovė ir iki tol gana įtemptus buvusius santykius su Kinija, galimai tėra paremta tiesiog meile dideliems pinigams. Tiesa, aišku, kad bent kol kas tie pinigai – ne visai Lietuvai, ne pramonei, ne verslui ir ne eksportui.
Seimo opozicija paviešino informaciją, kuri rodo, kad Taivano pinigais buvo finansuotos kelios įmonės, kurios buvo tiesiogiai siejamos su valdančiųjų rinkimine agitacija.
Iš Taivano 3,5 milijono eurų gavęs startuolis „Oxipet“ sietinas su premjerės Ingridos Šimonytė rinkimine kampanija. Įmonės akcininkai per prezidento rinkimus I. Šimonytei pervedė kone 18 tūkst. eurų.
Dar kita įmonė „Solitek“ gavo 8 mln. eurų paskolą iš taivaniečių – šios įmonės vadovas I. Šimonytei per prezidento rinkimus pervedė tūkstantį eurų, o dar 3 tūkst. eurų Seimo rinkimų metu pervedė Žygimantui Pavilioniui.
Visai neseniai Lietuvoje viešint Taivano ministrei, buvo paskelbta apie 250 tūkst. eurų investiciją į Monikos Katkutės-Gelžinės įkurtą programą „Vedliai“.
M. Katkutė-Gelžinė tiek reklamavo I. Šimonytės kandidatūrą prezidento rinkimuose, tiek dalyvaudavo partijų renginiuose[4].
Ž. Mauricas džiaugiasi kainų kritimu
Na, o kitas ekonomistas, Žygimantas Mauricas, džiūgauja – pagaliau sulaukėme kainų kritimo. Tiesa, ko gero tūlas lietuvis suabejotų tomis kainų kritimo statistikomis. Kodėl? Todėl, kad kritimas juokingas ir siekia vos 0,1 proc. Kai pažiūri į kainų kilimo grafikus, jie būna gerokai solidesniais procentais. Gyventojai sako pastebintys, kad kainos vietomis kilo ir 20, ir 50 procentų.
Tą patį rodo ir statistika. Kaip informuoja Lietuvos bankas, šių metų sausį buvo fiksuotas maisto kainų pikas. Maisto kainos kilo 32 proc. metiniu tempu (gruodžio mėn. – 33,5 proc). Sausio mėn. maisto kainos didėjo 1,5 proc. mėnesiniu tempu. Itin dideliu metiniu augimu toliau sausio mėn. išsiskyrė pieno produktų (41 proc.), duonos ir grūdinių produktų (39 proc.) bei aliejų ir kitų riebalų (34 proc.) kainos. Kalbant apie alkoholinius gėrimus ir tabaką, pažymėtina, kad jų kainos per sausio mėn. padidėjo šiek tiek reikšmingiau – atitinkamai 4,6 ir 1 proc.
„Gegužės mėn. vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje buvo mažesnės nei balandžio mėn. Tokių mėnesių, kuomet kainos kris, šiais metais turėsime ir daugiau, nes ženkliai sumažėjo energetinių prekių (degalų, elektros, dujų ir šilumos energijos) kainos, o joms sumažėjus didėja spaudimas mažinti (ar bent nekelti) ir kitų prekių (pvz. maisto) bei kai kurių paslaugų (pvz. transporto) kainas (jau keletą mėnesių mažėja į Lietuvą importuotų prekių kainos, o taip pat gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos“, – rašo Ž. Mauricas.
Jo teigimu, infliacijai sumažėjus gyventojų perkamoji galia ėmė augti. Tačiau mažėjanti infliacija, pasirodo, nebūtinai atneša tik gera – ekonomisto teigimu, ji gali tapti nemaloniu siurprizu prie kylančių kainų įpratusioms ir savo iššūkius kainų pakėlimu sprendusioms įmonėms. Dėl šios priežasties dar šiais metais galime sulaukti kiek didesnio įmonių bankrotų skaičiaus ir, atitinkamai, aukštesnio nedarbo lygio[5].
