Skaitmenizacija palietė ir vairuotojų pažymėjimus
Jau anksčiau šiais metais „Regitros“ Paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius Tautvydas Paliulis pristatė skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo viziją. Dabar ši vizija jau yra išbandoma, o ateityje – gali tapti dokumentų skaitmenizacijos pavyzdžiu.
T. Paliulio teigimu, vairuotojo pažymėjimas nėra tas dokumentas kuris visada yra šalia: kyla klausimai, iki kada jis galioja, kur yra, koks yra jo numeris. Pasak jo, tai yra maži niuansai, kurie sukelia nepatogumų, ypač šiuolaikiniame pasaulyje, kai viską norime turėti čia, dabar ir prie savęs.
„Siekiame, kad vairuotojo pažymėjimas būtų visada šalia – mobiliajame telefone, kad operatyviai gautumėte priminimus, turėti sąsajas su organizacijomis ar institucijomis“, – apie vairuotojo pažymėjimo skaitmenizaciją pasisakė „Regitros“ Paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius[1].
Vairuotojo pažymėjimas bus sugeneruojamas į QR kodą
Skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo diegimo procedūra turėtų užtrukti keliolika sekundžių. Dokumentas bus suskirstytas į kelis blokus, kuriuose bus pateikiama informacija apie dokumentą ir asmenį, vairavimo kategorijas, sveikatos duomenis.
Taip bus generuojamas QR kodas, kurį bus galima pateikti tiek Lietuvos, tiek užsienio pareigūnams, o jie galės greičiau ir efektyviau identifikuoti transporto priemonės vairuotoją.
Šiuo metu vyks bandomieji skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo procesai, o pavasarį testavimas vyks ir tarpvalstybiniu lygiu.
Šiuo eksperimentu siekiama sukurti ir apibrėžti europinius skaitmeninių tapatybės dokumentų standartus. Vėliau bus vertinami eksperimento metu sukaupti duomenys, galimi teisiniai ir techniniai iššūkiai.
Skaitmeniniai vairuotojo pažymėjimai – pirmas žingsnis skaitmeninės tapatybės link
Skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas yra tik viena dalis iš kuriamos dėklės, kurioje bus talpinami įvairių dokumentų skaitmeninės versijos. Teigiama, kad dėklė bus skaitmeninės tapatybės atpažinties priemonė, kuri tarnaus kaip saugykla, kurioje bus galima laikyti savo asmeninius dokumentus: autobuso bilietus, studento ar pensininko pažymėjimus, diplomus, net žvejo bilietus. Tai esą prisidės prie paslaugų prieinamumo tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu mastu.
Vidaus reikalų ministerijos teigimu, elektroninė vairuotojo pažymėjimo versija yra dalis Europos Sąjungos (ES) skaitmeninės tapatybės projekto „Potential“ dalis.
Galutinis reglamento standartų ir reikalavimų įgyvendinimas yra atskiras valstybės lygio projektas, kurio įgyvendinimas numatomas 2027 m.
Europos Komisija (EK) žada, kad iki 2030 m. 80 proc. ES piliečių turės galimybę naudotis elektroninės tapatybės priemonėmis, kurios veiks visose ES šalyse.
Lietuvoje projektas bus įgyvendinamas drauge su „CityBee“
Prie skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo testavimo Lietuvoje prisideda ir „CityBee“: būtent šios bendrovės klientai šią naujovišką paslaugą galės išbandyti pirmieji. „Regitra“ kartu su projekto partneriais testavimo metu vertins, kiek toks vairuotojo pažymėjimas yra patogus klientams.
„Esame pasiruošę kartu su partneriais testavimo procesui, ieškoti galimų patobulinimų ir teikti rekomendacijas Europos Komisijai dėl galutinio produkto įgyvendinimo. Žengiame reikšmingą žingsnį į priekį, kuomet netolimoje ateityje vairuotojams nebereikės fizinio dokumento, o jų tapatybė bus saugiai atpažįstama visoje Europoje. Siekiame efektyvesnių procesų, klientams naudingų sprendimų, kuriems skaitmenizacija yra būtina. Tikime, kad tai ne tik palengvins vairuotojų gyvenimą, bet ir suteiks jiems didesnę laisvę“, – teigia „Regitros“ generalinis direktorius Vaidas Dominauskas[2].
Pasak „CityBee“ vadovo Kristijono Kaikario, tai yra kelias link inovatyvių paslaugų teikimo būdų.
„E. vairuotojo pažymėjimas būtų viena iš priemonių, kuri mūsų klientams leistų naudotis paslaugomis paprasčiau, užtikrintų efektyvesnį registracijos procesą bei išplėstų galimybes siūlyti patogesnes paslaugas. Džiaugiamės, kad galėsime ne tik kurti mūsų klientų patirtį gerinantį sprendimą, bet ir teikti rekomendacijas dėl kuo patogesnio produkto visai Europai“, – teigia „CityBee“ vadovas K. Kaikaris.
Savo ruožtu ES projekto „Potential“ koordinatorė Lietuvoje Vilma Misiukonienė teigia, kad europiečiams skirta skaitmeninė tapatybė yra reikšmingas proveržis skaitmeninių paslaugų rinkoje.
„Tai nereiškia, kad ji pilnai pakeis esamas skaitmenines identifikacijos priemones, tačiau sukurs universalią platformą tiek gyventojams, tiek verslui, siekiančiam savo paslaugas klientams teikti dar patogiau. Testuodama skaitmeninį vairuotojo pažymėjimą, Lietuva ne tik prisidės prie šio prioritetinio ES projekto, bet ir prie šalies transporto paslaugų gerinimo, nacionalinės skaitmeninės transporto ekosistemos kūrimo“, – sako V. Misiukonienė.
„CityBee“ įsitraukimas verčia dvejoti: bendrovė susijusi su dideliu duomenų nutekinimu
Vis dėlto, „CityBee“ įsitraukimas į šį eksperimentą dalį piliečių gali priversti pagrįstai abejoti. Juk 2021 m. vasario mėnesį kibernetiniai nusikaltėliai pavogė ir paviešino daugiau kaip 100 tūkstančių „CityBee“ klientų asmens duomenis.
Tuomet nukentėjo tie, kurie platformoje prisiregistravo anksčiau nei 2018 m. Buvo pavogti ne tik dalies „CityBee“ klientų vardai, pavardės ir asmens kodai, bet taip pat ir telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai, gyvenamosios vietos adresai, vairuotojų pažymėjimo numeriai bei paskyrų slaptažodžiai. Net buvo teigiama, kad kai kurie įmonės klientai fiksavo mėginimus nuskaityti pinigus nuo jų kortelių, dalis galėjo patirti ir realių finansinių išlaidų[3].
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), vėliau atlikęs tyrimą, pareiškė, kad duomenys galėjo būti paviešinti dėl netinkamo bendrovės kibernetinio saugumo įsipareigojimo ir debesijos paslaugų administravimo.
Šiais metais Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė anksčiau priimtą žemesnės instancijos teismo sprendimą ir asociacijai Vartotojų aljansas iš bendrovės „Prime Leasing“, teikiančiai automobilių dalijimosi paslaugas „CityBee“, priteisė 103 tūkst. 800 eurų neturtinės žalos atlyginimą už nutekintus asmens duomenis. Kiekvienas iš 346 vartotojų gaus po 300 eurų.
Primename, kad Vilniaus apygardos teismas šių metų vasarį buvo pripažinęs, kad „CityBee“ pažeidė asmens duomenų apsaugos reikalavimus, tačiau nė vienam iš grupės narių nepriteisė nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimo.
