Rytinę Ispanijos dalį ir Valensiją niokojo daugiau nei 50 metų nematytas galingas potvynis
Ispaniją šiuo metu ištikusi didžiausia per šimtmetį stichinė nelaimė nesiliauja rodyti savo galios – potvynis toliau be jokio gailesčio niokoja Valensijos ir visos rytinės Ispanijos dalies apylinkes, o gatvėse matomi vaizdai veikiau primena apokalipsę.
Skelbiama, kad aukų skaičius per šį potvynį jau muša rekordus nuo pat 1973-ųjų ir jau pasiekė mažiausiai 205 žuvusius žmones ir dar daugybė jų laikomi dingusiais be žinios[1].
Gelbėtojai trečiadienį pradėjo didžiulius gelbėjimo darbus po to, kai dideli staigūs potvyniai užliejo miestus ir kaimus. Kai kuriose vietovėse vos per 24 valandas iškrito metinis kritulių kiekis, o pietų Ispanijos Campina Gaditana regione paskelbtas raudonasis pavojus, todėl baiminamasi, kad artimiausiomis valandomis gali kilti dar daugiau potvynių[2].
Praėjusią naktį tūkstančiai žmonių visoje Ispanijoje liko be elektros, o kai kurie negali išeiti iš namų dėl ant kelių susikaupusių nuolaužų.
Šiuo metu Valensijos gatves dengia susigrūdę ir apvirtę automobiliai, išlūžę medžiai, nutraukti elektros linijų laidai ir namų apyvokos daiktai – visa tai padengta didžiuliu purvo sluoksniu.
Keliones į Valensiją raginama atidėti – šalys atnaujina savo rekomendacijas keliautojams
Nepaisant to, greta vaizdo įrašų, kuriuose žmonės vaizdo kameromis užfiksavę gatves skalaujančias galingas potvynio bangas, kai kuriuose įrašuose socialinėje platformoje „TikTok“ teigiama, kad ši stichinė nelaimė – esą labiau užsienio žiniasklaidos išpūstas burbulas.
Štai viena platformos vartotoja pasidalino įrašu kaip ji šiuo metu vaikšto sausomis Valensijos gatvėmis, o apart uždaryto metro – jokių pavojaus ženklų apie regione siaučiantį potvynį nėra.
Kai kurie komentatoriai net svarsto turintys lėktuvo bilietus į Valensiją ir dvejojantys, ar kelionę tikrai verta atidėti.
Tačiau šiuo metu dauguma Vakarų šalių rekomenduoja nuo tokių kelionių susilaikyti, o Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija jau paskelbė naujas rekomendacijas dėl kelionių į Ispaniją, pagal kurias vykstant į daugelį šalies pietų ir rytų regionų, o ypač Valensiją ir Kastiliją La Mančą, rekomenduojama prieš vykstant pasitikrinti naujausius Ispanijos meteorologijos tarnybos perspėjimus dėl oro sąlygų ir laikytis vietos valdžios institucijų nurodymų[3].
Sutrikęs oro ir kelių transportas pamažu grįžta į savo vėžes
Nepaisant to, žiniasklaida skelbia, jog Valensijos oro uosto darbas buvo kaip reikiant sutrikdytas: antradienį buvo užlietas pakilimo ir nusileidimo takas, o keleiviai į oro uostą turėję eiti pėsčiomis, mat nebuvo kitos galimybės ten patekti. Tačiau oficiali Valensijos oro uosto svetainė skelbia, kad jau ketvirtadienį dauguma skrydžių išvyksta laiku, o kai kurie neilgai vėluoja.
Dėl potvynio buvo smarkiai sutrikdytas ir geležinkelių darbas – mažiausiai iki sekmadienio buvo sustabdyti greitųjų traukinių maršrutai tarp Valensijos ir Madrido bei Alikantės.
Antradienį pietiniame Andalūzijos regione iš Malagos į Madridą važiavęs greitasis traukinys, kuriame buvo 276 keleiviai, nuvažiavo nuo bėgių. Kaip pranešama, sužeistųjų ir žuvusiųjų po traukinio avarijos nebuvo.
Tačiau net ir kelių transportu pabėgti iš gamtos stichijos talžomo regiono kone neįmanoma, mat didelė dalis kelių vis dar užblokuoti automobilių krūvomis.
Tuo tarpu Europos vadovai jau išreiškė solidarumą Ispanijai ir Europos Sąjunga (ES) pasiūlė savo pagalbą likviduojant gamtos katastrofos padarinius.
Dėl potvynio buvo atšauktos ir Valensijos CF futbolo komandos būsimos rungtynės su Madrido „Real“.
Pirštu bedama į klimato kaitą – dėl potvynio kalta „aukšto slėgio depresija“?
Pasirodžius širdį veriančioms nuotraukoms iš Ispanijos gatvių, pradėta svarstyti, kad potvynį sukėlė ne kas kitas kaip klimato kaita.
Aiškinama, kad net kelias dienas vykusių itin stiprių liūčių kaltininkė yra DANA (vadinama aukšto slėgio depresija), susiformavusi šaltam orui susidūrus su šiltu Viduržemio jūros oru ir taip sukėlusi stiprius lietaus debesis, kurie užsitęsė ir padidino ekstremalių potvynių pavojų[4].
Ekspertai tokius reiškinius sieja su klimato kaita, kadangi šiltėjanti Viduržemio jūra skatina intensyvesnius orus. Nepaisant išankstinių prognozių, gyventojai nepakankamai įvertino riziką, todėl skaičiuojamas jau beveik triženklis skaičius žuvusiųjų.
Tačiau Dubajaus pavyzdys rodo, kad kartais klimato kaita dėl netikėtai užklupusių gamtos katastrofų gali būti kalta tik žiniasklaidoje. Štai dar pavasarį Dubajų užklupusi audra parodė, kad vieną dieną žmonijos siekis viską kontroliuoti (net ir tai, kas nėra jų rankose) gali smarkiai atsirūgti.
Dėl geografinės Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) padėties, čia labai trūksta vandens, todėl šią problemą buvo užsimota išspręsti taikant debesų sėjos metodą ir taip nenatūraliai padidinant iškrentančio vandens kiekį.
Tokie procesai nėra naujiena ir egzotiškajame Tailande, kur su Vyriausybės leidimu į dangų pakyla dešimtys lėktuvų, kad įvykdytų debesų sėjos operacijas[5]. Čia, žinoma, taip pat nėra naujiena ir gana reguliarūs potvyniai.
Vistik nukentėję žmonės, panašu, kad dėl katastrofos labiausiai kaltina valdžią. Tą jie aiškiai parodė, kai potvynio nusiaubtoje Valensijoje apsilankiusį Ispanijos karalių pasitiko su purvu ir akmenimis. [6]
