Vos į Seimą patekusiai Laisvės partijai nepavyko įgyvendinti savo planų
Jau ne už kalnų prasidėsiant naujojo parlamento ir naujo šalies vadovo rinkimų kampanijoms, nedrąsiai spėliojama, ko galima tikėtis jau kitąmet. Dalis išsako savo prieštaravimus, kad valstybę ir toliau valdytų dabartiniai konservatoriai kartu su esamais koalicijos partneriais, visiškai nepasižymintiems konservatyviosiomis vertybėmis, o kiti spėlioja, ar galima tikėtis ko nors geriau, kai realiai besilaikančių savo vertybinių nuostatų Seime – vienetai.
Bene įdomiausias likimas – Laisvės partijos – per plauką ir taip patekusios į parlamentą, ir gavusios 11 vietų (vos viena vieta daugiau už Darbo partiją), ir sugebėjusios prisišlieti prie valdančiosios daugumos. Laisvės partijos gebėjimais belieka stebėtis – kaip frakcija su tiek narių ir begale neišsipildžiusių idėjų, kelia savo nosį aukštyn ir optimizmo nestokoja.
Visgi, „laisviečiai“ per tris buvimo valdžioje metus iš tikrųjų negavo nieko – nei taip norėtos partnerystės, nei narkotikų dekriminalizavimo, nei moterų teises neva ginančios Stambulo konvencijos, taip pat nepavyko atšaukti nuostatos, pagal kurią nepilnamečiams draudžiama pasakoti apie homoseksualius santykius, o taip pat nepasisekė net su praėjusios Vyriausybės palaiminimu įvestų alkoholio apribojimų, taip piktinusių visuomenę.
Dėl nesėkmių „laisviečiai“ kaltina koalicijos partnerius
Ir kaipgi Laisvės partija pripažins, kad jos siūlomų sprendimų lietuviams nereikia. Šiuo atveju didelį sopulį partija jaučia būtent dėl užgesusio Civilinės sąjungos įstatymo projekto, kurio per tris buvimo valdžioje metus taip ir nepavyko priimti.
Tiesa, didžiausios pykčio lavinos susilaukė konservatoriai, kurie neva nepakankamai palaikė šį įstatymo projektą ir negebėjo įtikinti savo juo abejojančių kolegų.
Spalio viduryje naujienų portalas Delfi atskleidė, kad dėl šios priežasties „laisviečiai“ nusprendė pamokyti savo partnerius kalbėtis kitais būdais – pasiryžtant blokuoti kai kurias TS-LKD iniciatyvas[1].
Tarp tokių iniciatyvų – ir prieštaravimas dabartinio Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrai į eurokomisaro postą.
Tačiau agresyvūs Laisvės partijos būdai užsitikrinti sau vietą parlamente ir po 2024 metais įvyksiančių rinkimų (vargu, ar partija išlaikytų savo elektorato pasitikėjimą neįgyvendinusi nei vieno savo pažado), pasirodė keisti net ir iki šiol partijos idėjas palaikiusiai Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Politikė net teigė, jog Partnerystės klausimas tapo Laisvės partijos „išlikimo klausimu“, dėl ko „laisviečiai“ save įsivarė į kampą[2].
Konservatoriai į valdžią gali grįžti kitu pavidalu?
Tuo tarpu liūdni laikai ateina ne tik „laisviečiams“, bet ir 2020 metais įvykusių rinkimų metu daugiausiai vietų parlamente gavusiems konservatoriams. Per trejus savo valdžios metus, TS-LKD atstovai galutinai prarado savo, kaip konservatyviąsias vertybes atstovaujančios partijos, vardą. O ir valdančiąją daugumą krėtė ne vienas itin stiprus skandalas.
Visgi per šį laikotarpį gimė ir ne viena partija. Didžiausią visuomenės dėmesį gavo ekspremjero Sauliaus Skvernelio įkurta Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, subūrusi vardą turinčių politikų grupelę ir akivaizdžiai nusitaikiusi mesti iššūkį kitoms partijoms ateinančių rinkimų metu.
Kita vertus, nėra aišku, ar ši partija panašesnė į socialdemokratus, kurių sprendimus ir palaikymą dažniausiai lemia mėnulio fazė, ar į konservatorius, ar į opozicinę partiją. Buvo spėlionių, kad šiai partijai užsitarnavus valdančiąją daugumą, bus imami saldainiai iš konservatorių rankos. Apie tai buvo prakalbęs ir LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis.
Tačiau naujausi reitingai gali ir pakoreguoti visus planus, mat dabar konservatoriai – antri pagal mėgstamiausius po socialdemokratų.
Spalį atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad jeigu dabar įvyktų rinkimai į Seimą, už socialdemokratus savo balsą atiduotų 18% respondentų (rugsėjį buvo 18,8%), o už konservatorius – 9,3% (rugsėjį buvo 11,3%)[3].
A. Krupavičiaus komentaras: valdančiąją daugumą gali ištikti „klinikinė mirtis“
Išskirtinai portalui 77.lt paprašytas pakomentuoti politologas Algis Krupavičius teigė, kad labai realu, jog dabartinė parlamentinė dauguma virs į mažumą ir ją paprasčiausiai ištiks „klinikinė mirtis“ iki ateinančių Seimo rinkimų.
„O apskritai, jeigu pažvelgtume istoriškai į kelias Seimo kadencijas, tai matytume gana aiškų paveikslą, kad dažniausiai kadencijos pradžioje esanti parlamentinė dauguma sumažėja iki mažumos ir kritiniais klausimais balansuoja ant gebėjimo turėti daugumą, ribos“, – komentavo A. Krupavičius.
Istorikas pabrėžė, kad šiai dienai kalbant apie dabartinę valdančiąją daugumą, svarbūs keli dalykai: tie teisės aktai, dėl kurių koalicijos viduje kyla nesutarimai – nebus priimti, kitaip tariant – bus „įdėti į stalčių“. Kitas dalykas, kitų metų biudžeto tvirtinimas, kuris gali būti paremtas ir vieno kito opozicijos atstovo.
Taigi, kaip atrodys „klinikinės mirties“ scenarijus?
„Toliau, matyt, turėsime de facto parlamentinę mažumą, kuri bus sudaryta iš valdančiosios koalicijos ir, veikiausiai iki Seimo rinkimų. Gali būti toks sprendimas iš Laisvės partijos apskritai pasitraukti iš valdančiosios koalicijos <…>. Toks scenarijus nėra neįmanomas“, – tęsė A. Krupavičius.
Taip pat galimas ir trečias variantas – anot A. Krupavičiaus, tokiu atveju parlamentas nuspręstų „nebevynioti į vatą“ ir pasileistų, tačiau tai – mažiausiai tikėtina galimybė.
Konservatoriai iš esmės neturi šansų vėl tapti valdančiąja dauguma
Prakalbus apie partijų žemėlapį artėjančių rinkimų metu ir konservatorių poziciją jame, A. Krupavičius paneigė, kad valdančiąją daugumą vėl galėtų sudaryti konservatoriai.
„Jų (konservatorių) reitingai iš tikrųjų yra žemi ir, netgi sakyčiau, panašūs į 2000-ųjų metų, po visų „Williams“ atėjimų į Lietuvą, Mažeikių naftos privatizacijos, kai reitingai buvo likę vienaženkliai. Šiuo metu tie reitingai kartais peržengia vienaženklių ribas, kartais – ne, bet visais atvejais Tėvynės sąjungos populiarumas yra gerokai mažesnis nei jis buvo Seimo rinkimuose prieš dvidešimtmetį. Jų galimybės tapti valdančiąja partija ir burti savo valdančiąją koaliciją, bent jau žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, yra iš esmės nulinės“, – komentavo politologas.
Kalbant apie Laisvės partiją, 2020 metais perkopti 5 procentų ribą, kad patekti į parlamentą, jai padėjo Lukiškių aikštės pliažo akcija, o dabartinės audros valdančioje koalicijoje iš „laisviečių“ ir yra skirtos būtent pasirengti artėjantiems rinkimams, parodyti, kad neva partija buvo ignoruojama, jiems nepavyko įgyvendinti visų rinkimų programoje numatytų pažadų, dėl to buvo trenkta durimis valdančiojoje koalicijoje ir visa kaltė suverčiama ant partnerių teigiant, kad šie nebuvo nuoseklūs ir nepakankamai rėmė.
„Tikimybė, kad Laisvės partijai pavyks gauti tiek balsų, kiek jie gavo 2020 metais, nėra aukšta, bet, kad aplinkybės susiklostys palankiai ir partija peržengs 5 procentus – gali būti“, – teigė A. Krupavičius.
Artėjančių rinkimų metu gali sužibėti trejetukas
Kol dabartinės valdančiosios daugumos žvaigždė gęsta, įdomu, ko galima tikėtis artėjančiuose rinkimuose. A. Krupavičius įvardijo tris partijas, galinčias tapti valdančiąja dauguma. Tai – socialdemokratai, „žalieji“ ir S. Skvernelio vedami demokratai „Vardan Lietuvos“, kuriuos politologas įvardijo kaip „politinių perbėgelių partiją“.
Visgi, tiek socialdemokratų, tiek S. Skvernelio partijos problemos aiškios – jos neturi aiškių vertybinių nuostatų ir, nesuprasi, kas kartais lemia jų sprendimus, mat vieną kartą jos oponuoja valdančiajai partijai, o kitą, žiūrėk – pritaria.
Kitaip tariant, abi partijos susiduria su politinės tapatybės iššūkiais, nors ir nėra didelių abejonių, kad tiek socialdemokratai, tiek S. Skvernelio demokratai artėjančiuose Seimo rinkimuose perkops 5 procentų slenkstį.
