- Policija informuoja apie gegužės mėnesį planuojamus reidus
- Už KET pažeidimus laukia baudos arba teisiniai nemalonumai
- Keliuose vis dar žūsta didelis skaičius žmonių
Policija informuoja apie gegužės mėnesį planuojamus reidus
Lietuvos policija skelbia kokių prevencinių priemonių imsis šalies keliuose gegužės mėnesį. Skelbiama, kad gegužės 1–4 d. ir 27–29 d. bus vykdomi transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai[1].
Gegužės 6–8 d. policija vykdys transporto priemonių vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles (KET), kontrolę. Gegužės 9–11 d. bus vykdoma vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolė, taip pat policija stebės, ar vairuotojai ir keleiviai keliauja prisisegę saugos diržus.
Gegužės 13–19 d. vyks krovininių automobilių ir autobusų kontrolė. Ši priemonė bus vykdoma daugelio Europos šalių kelių policijos pajėgų – inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network). O gegužės 22–25 d. policija atliks dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojų kontrolę.
Lietuvos policija perspėja, kad tikslinės prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemones gegužės mėnesį bus vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, o policijos pareigūnai dirbs viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju patruliavimo būdu. apskričių vyriausieji policijos komisariatai, atsižvelgę į avaringumo būklę, savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitus papildomus reidus.
Už KET pažeidimus laukia baudos arba teisiniai nemalonumai
Policijos pareigūnų šalies keliuose atliekami patikrinimai ir reidai neleidžia vairuotojams atsipalaiduoti ir verčia ne tik laikytis KET, tačiau ir išlaikyti susikaupimą. Juk už pasikartojančius arba itin rimtus pažeidimus, vairuotojams gali grėsti rimti nemalonumai.
Nors už pačius menkiausius kelių eismo taisyklių pažeidimus gali būti skiriamas tik įspėjimas, o finansinės atsakomybės jis dažnai net neužtraukia, dažnu atveju taip lengvai neišsisukama.
Pati mažiausia bauda, kurią galima gauti padarius KET nusižengimą yra 10 Eur. Tačiau svarbu nepamiršti, kad jei tai nėra pakartotinis pažeidimas – per 15 kalendorinių dienų galima sumokėti tik pusę jos – 5 eurus[2].
Tačiau vairuotojų gali laukti ir nepalyginamai rimtesnės nuobaudos. Griežčiausiai baudžiama už vairavimą neblaiviam, taip pat už pabėgimą iš eismo įvykio vietos bei reikalavimo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos teritorijoje ir nebūtų perduota kitiems asmenims, nevykdymą.
Padarius vieną iš šių pažeidimų, pareigūnai gali konfiskuoti transporto priemonę, o kai kada ir atimti vairuotojo pažymėjimą bent 2 metų laikotarpiui. Be to, tokiu atveju bauda gali siekti net iki 5,5 tūkst. eurų.
Jei neblaivaus vairuotojo kraujyje promilės sieks daugiau nei 1,5 promilės, jis gali būti patrauktas ir baudžiamojon atsakomybėn, tokią baudą tada gali papildyti ir sulaikymas.
Vis dėlto, bene dažniausiai pareigūnų užfiksuotas nusižengimas yra greičio viršijimas. Per pirmus vienuolika 2023 metų mėnesių buvo išrašyti 630 tūkst. protokolų už greičio viršijimą. Iš jų – 360 tūkst. už greičio viršijimą daugiau, kaip 10, bet ne daugiau nei 20 km/h. 200 tūkst. – už greičio viršijimą nuo 20 iki 30 km/h. Likusi dalis greitį viršijo dar daugiau. Antras pagal dažnumą pažeidimas buvo transporto priemonių be techninės apžiūros vairavimas. Pernai net 163,5 tūkst. vairuotojų gavo baudas už važiavimą neturint šio dokumento.
Keliuose vis dar žūsta didelis skaičius žmonių
Policijos departamentas skelbia, kad praėjusiais metais, palyginus su 2022 m., eismo įvykiuose Lietuvoje žuvo 30 proc. daugiau žmonių, nors 2023 m. įvyko vos keliais eismo įvykiais daugiau, o sužeistųjų skaičius buvo šiek tiek mažesnis.
2023 m. įvyko 2 863 įskaitinių eismo įvykiu, sužeistųjų keliuose buvo 3 279. Pastaruosius šešerius metus vidutiniškai įvyksta apie 2 900 įskaitinių eismo įvykių.
Per 2023 m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 160 žmonių. Žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, pernai išaugo iki 55.
Tarp žuvusiųjų būta ir 15 nepilnamečių, jauniausias jų – 7 mėnesių berniukas (automobilio keleivis). Daugiausia žuvusiųjų (34) buvo vyresni nei 65 metų asmenys.
Kaip rodo policijos pateikta statistika, pernai keliuose žuvo 64 automobilių ir 19 motociklų vairuotojai, 23 keleiviai, 11 dviratininkai ir 33 pėstieji. 34 proc. asmenų žuvo tamsiuoju paros metu.
Dėl neblaivių transporto priemonių vairuotojų kaltės žuvo 10 asmenų, dėl neblaivių ir neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės – 4.
Daugiausia žuvusiųjų Vilniaus ir Kauno apskrityse – atitinkamai 34 ir 26 žmonės. Labiausiai žuvusiųjų skaičius išaugo Kauno apskrityje – nuo 17 atvejų 2022 m. iki 26 atvejų 2023 m.
Vertindami pirmines eismo įvykių aplinkybes, policijos pareigūnai nurodo, kad pagrindinė eismo dalyvių žūtimi pasibaigusių nelaimių keliuose priežastis yra greitis.
Policijos teigimu, 33 proc. visų avarijų keliuose, kai buvo viršytas leistinas važiavimo greitis ar nebuvo pasirinktas saugus važiavimo greitis, baigėsi eismo dalyvių žūtimi.
Kitos 3 pagrindinės eismo įvykių priežastys: saugaus atstumo nesilaikymas (9 proc.), pėsčiųjų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykiai ir žuvo žmonės (8 proc.), ir pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ar kitų pareigų pėstiesiems nevykdymas (5 proc.).
