Bankų skyriai tolsta, bet jų prireikia vis rečiau
Banko skyrius daugeliui Lietuvos gyventojų pamažu tampa vieta, į kurią užsukama tik išskirtiniais atvejais. Nors daugiau nei pusė gyventojų pastebi, kad banko paslaugas gyvai šiandien gauti sudėtingiau, beveik kas ketvirtas į skyrių apskritai nebeina – finansinius reikalus susitvarko internetu ar mobiliąja programėle.
Tai atskleidė „Urbo“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Jos duomenimis, penktadaliui šalies gyventojų artimiausias banko padalinys buvo uždarytas arba tapo sunkiau pasiekiamas. Dar 32 proc. respondentų teigė susiduriantys su kitomis kliūtimis – nepatogiu darbo laiku, eilėmis ar būtinybe vizitą rezervuoti iš anksto. Tuo metu 12 proc. apklaustųjų pokyčių nepajuto, o 23 proc. fizinių banko skyrių paslaugomis apskritai nebesinaudoja[1].
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos teigimu, daugelį klausimų, dėl kurių anksčiau klientams tekdavo vykti į banką, šiandien galima išspręsti telefonu ar internetu. Dėl to daliai žmonių fizinio skyriaus vieta ar jo darbo laikas tampa vis mažiau svarbūs.
Regionuose skyrių trūkumas jaučiamas stipriau
Bankų fizinio tinklo pokyčius skirtingų Lietuvos vietovių gyventojai jaučia nevienodai. Vilniuje bankų skyrių trūkumą nurodė vos 9 proc. apklaustųjų, tačiau sostinės gyventojai dažniau nepatenkinti pačiu gyvo aptarnavimo organizavimu. Nepatogų darbo laiką, eiles ar būtinybę registruotis iš anksto paminėjo 37 proc. vilniečių.
Už sostinės ribų didesne problema tampa atstumas iki banko, o kituose didžiuosiuose ir mažesniuose miestuose, rajonų centruose bei kaimo vietovėse skyrių trūkumą nurodė 21–25 proc. respondentų. Vis dėlto ir čia nemaža dalis gyventojų susiduria ne tik su atstumo problema, bet ir su aptarnavimo nepatogumais. Didžiuosiuose miestuose ir kaimo vietovėse juos nurodė 32–33 proc., o mažesniuose miestuose bei rajonų centruose – 26 proc. apklaustųjų.
Skiriasi ir gyventojų polinkis bankinius reikalus tvarkyti nuotoliniu būdu. Vilniuje be apsilankymo fiziniame skyriuje išsiverčia beveik kas trečias gyventojas, o regionuose – maždaug kas penktas.
Nuotolinę bankininkystę lemia ne vien amžius
Aktyviausiai nuotolines bankų paslaugas renkasi jaunesni žmonės – 18–35 metų grupėje visus bankinius reikalus tokiu būdu tvarko 29 proc. respondentų. Tačiau apklausos rezultatai rodo, kad amžius nėra vienintelis veiksnys. Įtakos turi ir pajamos, išsilavinimas bei skaitmeniniai įgūdžiai.
Tarp daugiau nei 1,5 tūkst. eurų per mėnesį gaunančių gyventojų visus bankinius klausimus nuotoliu išsprendžia 37 proc. apklaustųjų. Tuo metu tarp uždirbančių iki 700 eurų ar nebaigusių vidurinio išsilavinimo tokių yra 14–17 proc. Tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų be vizitų banko skyriuose apsieina 29 proc.
Įdomu ir tai, kad 56 metų bei vyresni gyventojai nuotolinėmis paslaugomis naudojasi dažniau nei 46–55 metų amžiaus žmonės. Būtent pastaroji grupė dažniausiai nurodė, kad gyvas bankų aptarnavimas tapo sunkiau prieinamas.
Pasak J. Ivaškos, tokie skirtumai rodo, kad pasirinkimą naudotis skaitmeninėmis paslaugomis lemia ne vien žmogaus amžius ar gyvenamoji vieta. Svarbūs ir gebėjimai naudotis technologijomis bei pasitikėjimas nuotoliniais kanalais, todėl bankams aktualu ne tik plėsti skaitmenines paslaugas, bet ir padėti klientams jomis patogiai naudotis.
Daugeliui bankas jau telpa telefone
Fizinių vizitų į bankus mažėjimą rodo ir Lietuvos bankų asociacijos atliktos apklausos rezultatai. Jos duomenimis, beveik 60 proc. finansų įstaigų klientų per pastaruosius metus nė karto nesilankė banko skyriuje.
Tam įtakos turi gerokai išsiplėtusios nuotolinio aptarnavimo galimybės. Neišeinant iš namų šiandien galima tapti banko klientu, atsidaryti sąskaitą, užsisakyti mokėjimo kortelę, sudaryti indėlio sutartį ar kreiptis dėl finansavimo.
„Gyvas aptarnavimas išlieka svarbus, tačiau kartais vizitas planuojamas tiesiog iš įpročio. Todėl iš anksto verta pasidomėti, ar reikiamos paslaugos negalima gauti nuotoliu. Mūsų duomenys rodo, kad toks būdas pasirenkamas vis dažniau: nuotoliu gauname apie 60 proc. vartojimo paskolų paraiškų, o būsto paskolų ir verslo lizingo paraiškų – beveik 100 proc.“, – priduria „Urbo“ banko atstovas.
Nuotoliniu būdu tvarkomi ne tik gyventojų finansavimo klausimai – „Urbo“ banko duomenimis, apie 40 proc. juridinių klientų naujas sąskaitas taip pat atsidaro nuotoliu. Vis dėlto fiziniai padaliniai visiškai nepraranda reikšmės – daliai klientų svarbi galimybė gyvai pasikonsultuoti, o kai kurių paslaugų, pirmiausia susijusių su grynaisiais pinigais, internetu suteikti neįmanoma.
„Paysera LT“ fiksuoja kitą tendenciją – grynųjų operacijų daugėja
Visgi „Paysera LT“ pastebėjo augantį fizinių finansinių paslaugų poreikį, ypač atliekant operacijas grynaisiais pinigais. Bendrovės duomenimis, palyginti su praėjusių metų antruoju pusmečiu, šių metų pradžioje grynųjų pinigų įnešimo apimtys padidėjo 26 proc., o išėmimo – 48 proc.
Bankomatai kiek dažniau naudojami pinigams įnešti – tokios operacijos sudaro apie 55 proc. visų operacijų, o išėmimai – 45 proc. Tai rodo, kad finansinėms paslaugoms sparčiai keliantis į skaitmeninę erdvę, galimybė atlikti operacijas grynaisiais klientams tebėra aktuali.
Augant naudojimuisi bankomatais, „Paysera LT“ plečia ir jų tinklą. Šiuo metu Lietuvoje veikia septyni bendrovės bankomatai, tačiau iki rudens jų skaičių planuojama padidinti iki 11–12. Nauji įrenginiai turėtų atsirasti Kaune, Panevėžyje ir Marijampolėje, o dėl kitų vietų dar vyksta derinimas. Bendrovė taip pat ruošiasi plėtrai už Lietuvos ribų – rudenį Latvijoje ketinama įrengti keturis pirmuosius bankomatus: tris Rygoje ir vieną Daugpilyje.
„Spinter tyrimai“ apklausa apie bankų paslaugų prieinamumą gyvai ir nuotoliniu būdu atlikta 2026 m. birželio 18–28 dienomis. Joje dalyvavo 1 016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
