Agnė Širinskienė etikos sargų prašo išnagrinėti R. Miliūtės pasisakymus
„Kreipiausi į LRT etikos kontrolierių prašydama įvertinti LRT žurnalistės R. Miliūtės pasisakymus socialiniuose tinkluose“, – pirmadienį ryte savo feisbuko paskyroje rašė politikė, opozicijos narė Agnė Širinskienė.
Jos teigimu, toks jos sprendimas – reakcija į tai, kaip LRT Etikos sargai nubaudė žurnalistą Virginijų Savukyną.
„Kreipimąsi į LRT etikos kontrolierių išsiunčiau po to, kai LRT etikos kontrolierius ir LRT taryba priėmė sprendimą cenzūruoti LRT žurnalisto V. Savukyno pasisakymą socialiniuose tinkluose, kuriame jis kritikavo teisingumo ministrės E. Dobrowolskos elgesį.
Taip LRT etikos kontrolierius ir taryba suformavo precedentą, kuomet LRT žurnalistams yra draudžiama socialiniuose tinkluose reikšti savo nuomonę ir kritikuoti valdžią.
Bet ar visiems?
Per šių metų vasario – balandžio mėnesius LRT žurnalistė R. Miliūtė paskelbė daugiau kaip 40 įrašų savo socialinio tinklo facebook paskyroje, kuriuose kritikavo opozicijai priklausančius politikus, dažnai – nevengdama ironijos, neargumentuotų teiginių jų atžvilgiu, neslėpdama savo politinių preferencijų.
Per tą patį laikotarpį R. Miliūtės paskyroje nebuvo paskelbtas nei vienas įrašas, kuriame būtų bent kažkiek kritikuojami valdantieji.
Taigi, jei jau LRT etikos kontrolierius bei taryba reagavo į vieną vienintelį žurnalisto V. Savukyno įrašą, kuriame jis argumentuotai ir be patyčių išreiškė savo nuomonę, ir V. Savukynui nurodė šį postą ištrinti, labai įdomu, kaip tie patys etikos sargai reaguos į daugiau kaip 40 R. Miliūtės šališkų įrašų, kurie daliai žmonių sudaro stiprų įspūdį, jog LRT tapo valdančiųjų propagandos ruporu. O tai kenkia LRT, kaip nacionalinio transliuotojo, išlaikomo mokesčių mokėtojų lėšomis, įvaizdžiui“, – sako A. Širinksienė.
Politikė pridūrė, kad tai bus puiki proga įsitikinti, ar LRT etikos sargai iš tiesų patys yra etiški ir ar netaiko dvigubų standartų žurnalistams, kurie kalba „pagal partinę liniją“ ir tiems, kurie kalba ne taip, kaip norisi valdžiai.
„Turėsime galimybę įsitikinti, ar LRT vienodus standartus taiko visiems savo žurnalistams. Ar, vis tik, yra išrinktieji, kurie nebaudžiami, nes kritikuoja tuos, kuriuos leidžiama kritikuoti, ir yra tie, kuriems suvaržoma žodžio laisvė vien dėl to, kad jų nors vieną kartą išsakyta nuomonė nepalanki valdžiai. Gal LRT diktatoriai susimąstys, kai jų pačių rankomis sukurta žurnalistų „cancel kultūra“ su savo argumentais ir žodžio laisvės suvaržymais dabar atsisuks prieš juos pačius?“, – retoriškai klausia politikė[1].
Vytautas Valentinavičius: LRT etikos kontrolierės išvadas galima pritaikyti R. Miliūtei
Europos humanitarinio universiteto lektorius, KTU politikos mokslų doktorantas Vytautas Valentinavičius taip pat teigė, kad LRT Etikos kontrolierės argumentus, kuriais ji pagrindė nuosprendį V. Savukynui, laisvai galima pritaikyti ir žurnalistei Ritai Miliūtei.
„Su LRT Etikos kontrolieriaus instituto kūrimo peripetijomis esu labai gerai susipažinęs. Vien tai, kad ši kontrolierė nėra nepriklausoma (su nepriklausomumu nederantys LRT Etikos kontrolieriaus nuostatų punktai: 9 p. 5 papunktis; 16; 21; 23; 25 ir 29), o privalo vykdyti LRT direktorės pavedimus, ar gauti jos pritarimą, pasako labai daug.
Kuriant šį institutą mano viena esminių pastabų buvo ta, kad LRT Etikos kontrolierė taps LRT vadovybės galimu instrumentu susidoroti su sau nepatinkančiais žurnalistais.
Kitas svarbus aspektas, galimas diskriminatyvus LRT etikos kodekso taikymas. Pavyzdžiui, pagal tai, kas rašoma kontrolierės rašte, „kad galima daryti prielaidą, kad žurnalisto Facebook paskyroje minėto įrašo teiginiai šios paskyros sekėjams galėjo sukelti regimybę, kad žurnalistas pasisako LRT vardu ir tas pasisakymas yra šališkas“, galima būtų tą patį pritaikyti ir Ritai Miliūtei, kuri drąsiai reiškia savo pilietinę poziciją, tačiau, ar jos pilietiškumas nepaliečiamas, nes ji nekritikuoja valdančiosios daugumos ir baudžiami tik tie, kurie kritikuoja valdžią už tai, kad ji ėmėsi politinių veiksmų teisinėmis priemonėmis prieš Igną Vėgėlę?“, – savo feisbuko paskyroje rašo jis[2].
D. Kuolys: LRT žurnalistas yra LRT vadovės pavaldinys
Buvęs Valdo Adamkaus patarėjas Darius Kuolys savo feisbuko paskyroje rašo, kad LRT tarybos sprendimu, LRT žurnalistas nėra eilinis Lietuvos pilietis, su jam galiojančiomis konstitucinėmis teisėmis.
„Rimtą klausimą svarstė LRT Taryba: kas yra LRT žurnalistas – LRT direktorės valdinys ar Lietuvos Respublikos pilietis? Ir nusprendė – valdinys.
LRT Tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka vakar taip komentavo Tarybos nutarimą pritarti LRT etikos kontrolierės sprendimams ir siūlymui „skirti adekvačią nuobaudą LRT programų vedėjui Virginijui Savukynui“ už teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos poelgio kritiką asmeninėje veidaknygėje:
„Žodžio laisvė nėra absoliuti – jos ribojimai atsiranda, kuomet iškyla kolizija su vertybinėmis nuostatomis, kurios įtvirtintos organizacijos veiklą reglamentuojančiais dokumentais, tame tarpe etikos kodeksu.“
Taigi LRT Tarybos pirmininkas:
1. Pripažįsta, kad tarp LRT direktorės vadovaujamos organizacijos, šios „organizacijos veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose įtvirtinų vertybinių nuostatų“ ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos esama „iškilusios kolizijos“;
2. Tvirtina, kad šią „iškilusią koliziją“ LRT Taryba išsprendė remdamasi ne Konstitucija, bet „organizacijos veiklą reglamentuojančiais dokumentais“ ir juose „įtvirtintomis vertybinėmis nuostatomis“.
Taigi LRT apsisprendė Lietuvos Respublikoje būti tokia organizacija, kurioje nebeveikia šalies Konstitucija, kurios nariai nebegali, kaip kiti piliečiai, remtis Pagrindiniame Įstatyme įtvirtintomis pamatinėmis teisėmis ir laisvėmis:
„Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.
[…]
Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.“
Pasak Konstitucijos, piliečio laisvė reikšti savo įsitikinimus gali būti ribojama tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui; ši laisvė taip pat nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos, diskriminacijos kurstymu. Tačiau nieko panašaus Virginijus Savukynas nepadarė.
Smalsu: ar šitokiam „kolizijos“ tarp Konstitucijos ir LRT „vertybinių nuostatų“ sprendimui pritaria Lietuvos Respublikos Seimas, prezidentas, premjerė, pati žurnalisto Virginijaus Savukyno dėl keisto poelgio pakritikuota teisingumo ministrė?“, – rašo D. Kuolys[3].