Po NT mokesčio laukia dar viena staigmena —„netvarių“ namų apmokestinimas?

Vis dažniau tenka mokėti už „netvarumą“

Plačiai sutariama, kad aplinkosaugos mokesčiai yra tie, kuriais siekiama apmokestinti elgesį, kenkiantį planetos gerovei. Jie grindžiami paprastu principu – kas teršia, tas moka – ir neva yra būtini siekiant sustabdyti klimato kaitą. Būtent taip sako „iš aukščiau“ nuleisti teisės aktai.

Pagal 1997 m. Eurostato, Europos Komisijos (EK), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) bendrai parengtą statistikos sistemą, aplinkosaugos mokesčiai yra tie, „kurių mokesčio bazę sudaro fizinis tam tikros medžiagos, darančios neigiamą, patikrintą ir konkretų poveikį aplinkai, vienetas“^[1].

Kitaip tariant, „žaliųjų“ mokesčių tikslas yra priversti teršėjus mokėti pagal principą teršėjas moka. Tačiau pastaruoju metu, tiek tokių mokesčių efektyvumu, tiek ir pačiu, vadinamuoju, žaliuoju kursu, imama vis dažniau abejoti.

Vis dažniau pastebima tai, kad įvairūs „žalieji“ mokesčiai iš tiesų gali būti pasitelkiami tiesiog kovai su žmogumi, siekiant piliečius kontroliuoti ir elgtis taip, kaip paranku valdžiai. O netolimoje ateityje jie gali būti taikomi ne tik netvariam verslui ar automobiliui, bet ir būstui.

Aplinkosauginiai mokesčiai tampa vis dažnesni

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) siūlo šalims, kurios išmeta daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nustatyti CO2 emisijos mokestį. Šios organizacijos duomenimis, 2030 m. šis tarifas turėtų būti 75 JAV doleriai/ 68 eurai už toną. Agentūra teigia, kad šis tarifas turės įtakos daugiausia anglies naudojimui elektros energijai gaminti.

Tokio pobūdžio mokesčiu siekiama, kad labiau taršios energijos rūšys būtų pakeistos mažiau taršiomis, pavyzdžiui, atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

O ideali aplinkosauginio apmokestinimo situacija yra vadinamoji dvigubų dividendų hipotezė. Teigiama, kad scenarijus, pagal kurį šių mokesčių padidėjimą kompensuotų darbo, kapitalo ar vartojimo mokesčių sumažinimas, duotų dvigubą naudą: pagerėtų aplinkosaugos kokybė ir ekonominės sistemos efektyvumas.

Iš tiesų, kiekviena šalis turi savo aplinkosaugos mokesčių sistemą. Nepaisant to, tarptautiniu lygmeniu pagrindiniai aplinkosaugos mokesčiai yra šie: azoto monoksido (NO) ir azoto dioksido (NO2), sieros dioksido (SO2), orlaivių kilimo ir tūpimo keliamas triukšmas, transportas (taršių transporto priemonių registravimas, naudojimas, importas ar pardavimas).

Remiantis Eurostato duomenimis, 2021 m. Europos Sąjungoje (ES) energijos mokesčiai sudarė daugiau nei tris ketvirtadalius visų aplinkosaugos mokesčių pajamų (78,4 proc. visų pajamų), gerokai lenkdami transporto (18,1 proc.) ir taršos bei išteklių (3,5 proc.) mokesčius^[2].

Aplinkosauginiais mokesčiais ne tik kovojama su tarša; jais valdomi ir žmonės

Taigi, aplinkosauginiai mokesčiai yra tie, kuriais siekiama skatinti aplinkai palankų elgesį ir atgrasyti žmones nuo neigiamą poveikį aplinkai darančios veiklos. 

Šie mokesčiai yra tam tikra ekonominė priemonė, naudojama su aplinkos būklės blogėjimu, pavyzdžiui, tarša, išteklių išeikvojimu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu, susijusioms išorinėms išlaidoms internalizuoti.

Taip pat yra mokesčių ir lengvatų, susijusių su būstu ir statybomis, kuriais skatinama aplinkai nekenksminga praktika ir energijos vartojimo efektyvumas.

Pavyzdžiui, kai kurios vyriausybės siūlo mokesčių lengvatas arba nuolaidas būsto savininkams, kurie atnaujina savo būstą efektyviai naudodami energiją, pavyzdžiui, įrengia saulės kolektorius, pagerina izoliaciją arba naudoja energiją taupančius prietaisus.

Kai kuriuose regionuose nekilnojamojo turto mokesčio tarifui gali turėti įtakos namo energijos vartojimo efektyvumas ir poveikis aplinkai.

Namai, kuriuose yra energiją taupančių elementų, gali būti atleisti nuo mokesčių arba jie gali būti sumažinti. Vietos valdžios institucijos gali siūlyti lengvatas arba nustatyti mokesčius, pagrįstus nekilnojamojo turto atitiktimi ekologiškos statybos standartams, kuriais skatinama ekologiška statybos praktika ir tvarių medžiagų naudojimas. Be to, kai kur galioja specialūs statybos kodeksai ir standartai ekologiškiems namams, o jų laikymasis gali lemti mokesčių lengvatas ar kitas paskatas namų savininkams.

Konkretūs aplinkosauginiai mokesčiai ir paskatos, susijusios su būstu, gali labai skirtis priklausomai nuo vietovės ir ten taikomos politikos.

Lietuvoje jau taip pat kalbama šia tema, tiesa, kol kas, dar tik puse lūpų. Kaip teigia Nepriklausomybės akto signataras, vienas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjų Rolandas Paulauskas, kalbant apie NT ir dabar plačiai diskutuojamą, mūsų valdžios stumiamą naują NT mokestį, „pasaulyje retai kas vyksta, jei to kažkas neorganizuoja už nugaros“.

Kaip pastebi Nepriklausomybės akto signataras R. Paulauskas, Lietuvoje NT savininkais yra apie 90 proc. žmonių, kai užsienyje – vos 50 proc. ar dar mažiau. Be to, Europos Sąjungos (ES) šalyse, jau numatyta, kad reikės renovuoti namus, kurie neatitinka tvarumo reikalavimų.

Pasak R. Paulausko, tai yra galimybė perimti NT jei žmogus nėra pajėgus jo renovacijai. Taip pat yra užsukama komercija: juk renovacijos darbams reikės darbo jėgos, medžiagų ir pan.

O Lietuvoje beveik visi namai neatitinka tvarumo reikalavimų. Nepriklausomybės akto signataro nuomone, diskutuojamas NT mokestis bus itin žalingas, nes 1 proc. bus uždedamas tvariems būstams, tačiau jei namas netvarus, teks mokėti jau 4 proc^[3].

Lietuvoje NT mokestis gąsdina daugybę piliečių

NT mokestis skaldo visuomenę. Primename, kad praėjusią savaitę Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai vienas iš projektų, kurie numatyti Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.

Parlamento Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) iniciatyva Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas buvo patobulintas, galiausiai, buvo sudaryta galimybė pačioms savivaldybėms nustatyti tarifus dėl NT apmokestinimo.

Seimui pateiktu variantu numatoma, kad vietoje 0,06 proc. lengvatinio tarifo pagrindiniam gyvenamajam būstui, savivaldybės pačios galėtų nustatyti tarifus 0,05–4 proc. intervale.

Prieš šį NT siūlymą jau buvo rengtas ir mitingas. Jo organizatorius Raimondas Šimaitis teigė, kad mokestis yra nesąžiningas, dubliuojasi, nes žmogus gauna ir atlyginimą, o nuo jo sumoka mokesčius. Tada, jeigu stato namą, perka medžiagas, vėl moka PVM, moka statydamas namą ir pan.