Turtingiausias Lietuvos žmogus galimai išvengė dalies nesumokėtų mokesčių
Po ilgos pagrindinio „Vilniaus prekybos“ akcininko Nerijaus Numos kovos su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir šiai galimai priėmus sprendimą verslininką atleisti nuo dalies nesumokėtų mokesčių, iš politikų lūpų pasigirsta raginimai boikotuoti visą „Maxima“ prekybos tinklą. Štai tokios susitarimų galimybės atveriamos turtingiausiam Lietuvoje žmogui, kurio gerbūvį užtikrina gyventojų sunešamas pelnas.
Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis, matydamas tokią neteisybę Lietuvoje, kurioje skurstantiems gyventojams VMI pasiruošusi numauti paskutines kelnes, o tuo tarpu turtingiems verslininkams taikomos išimtys, kad tik palengvinti jų mokestinę dalią, netvėrė pykčiu ir pasiūlė net lanku apeiti N. Numos valdomą „Maximą“.
Parlamentaras priminė, kad N. Numos ir VMI derybos dėl nesumokėtų 4,5 mln. eurų mokesčių pasibaigė verslininkui naudinga linkme. Nors teismas pastarajam priteisė sumokėti visą 4,5 mln. eurų siekiančią sumą, po ilgų derybų esą galimai buvo sutarta dėl daugiau nei perpus mažesnės (2,107 mln. eurų) sumos padengimo, kas reiškia, kad dar lieka nesumokėtų 2,4 milijonų eurų mokesčių, kai N. Numos turtas vertinamas 1,2 mlrd. eurų.
Nepaisant to, anot R. Žemaitaičio, lietuviai toliau aktyviai eina į „Maxima“ parduotuves ir dar „metasi“ po 1-10 eurų dronui Ukrainai, kai tuo tarpu VMI pareikalavus verslininko grąžinti visą sumą, būtų buvę galima tais pinigais prisidėti ir prie drono pirkimo.
R. Žemaitaitis svarsto, kad už tokias derybas galimai atiteko riebi kyšio dalis ir patiems konservatoriams. Politiko skaičiavimais, tokia suma galėjo sudaryti apie 1,2 mln. eurų (nesumokėtos skolos dalį padalinus iš dviejų).
Jis taip pat skaičiavo, kad N. Numa tikrai neskursta, veikiau priešingai – per 2022 metus buvo fiksuotas net 200 mln. eurų siekiantis jo turto prieaugis, todėl dabar bendras turtingiausio Lietuvos žmogaus turtas vertinamas net 1,32 mlrd. eurų suma.
Generalinė prokuratūra atvėrė kelią verslininko ir VMI abipusiam susitarimui
Po ilgai trukusių derybų 2022 metų pabaigoje N. Numa ir VMI pasirašė abipusę taikos sutartį[1], kuriai kelią atvėrė gruodį pateiktas Generalinės prokuratūros sprendimas.
Pastaroji po parlamentaro R. Žemaitaičio kreipimosi į prokurorus su prašymu pradėti viešojo intereso gynimą, pareiškė, kad prokurorui nagrinėjamu atveju esą nėra jokios prasmės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo[2].
Pasipiktinęs dėl tokio prokuratūros verdikto R. Žemaitaitis neslėpė, kad galimai šioje vietoje koją pakišo išankstiniai karteliniai susitarimai, o N. Numa esą galimai buvo susitaręs su konservatoriais – turėdamas premjerės Ingridos Šimonytės ir finansų ministrės Gintarės Skaistės „palaiminimą“ pastarasis, pasak politiko, buvo atleistas nuo mokesčių VMI.
Teigiama, kad N. Numos šeimos biuro atstovas Lukas Radžiūnas rugsėjį, pranešus apie verslininko skolą, nepatvirtino neoficialių duomenų, kad pagrindinio „Vilniaus prekybos“ akcininko skola su delspinigiais valstybei siekia apie 5 mln. eurų.
VMI, panašu, stengėsi įsiteikti verslininkui ir skolos kartelę vis mažino
Tuo tarpu VMI iki šiol neskubėjo verslininko smaugti ir kantriai laukė – grąžins jis skolą, ar ne. Tačiau net ir pastaruoju atveju, rodos, nelabai kas būtų ir įvykę apart pagrūmojimo pirštu, kad taip elgtis nevalia.
Seimo narį R. Žemaitaitį labiausiai piktino valstybės neveiksnumas šiuo klausimu – skola palikta „kaboti“ ore, kol valstybės biudžete buvo skaičiuojama net 70 mln. eurų skylė. Tačiau kai kalba pakrypsta apie eilinį žmogų, inspekcija seka šio įkandin ir vanoja iš mokestinio botago per kojas, nors galėtų mokesčius susirinkti labai paprastai – tiesiog prispaudžiant vieną ar kelis žmones prie sienos.
Primename, kad liepos mėnesį portalui „Verslo žinios“ pavyko išsiaiškinti, kad N. Numa su VMI derėjosi dėl dar mažesnės skolos už GPM sumokėjimo, tačiau verslininkas ir šios iš savo kišenės dengti nepanoro.
