VMI derasi su turtingiausiu Lietuvos žmogumi N. Numa dėl dalies skolos padengimo
Įmonėms jau kaip tradicija tampa kasmetinis VMI siautėjimas prieš didžiąsias metų pabaigos šventes[6]. Tuo tarpu Regionų frakcijos narį Remigijų Žemaitaitį piktina dabartinė Lietuvos žmonių „lygybė“ – valstybė, pasirodo, turtingiesiems padeda lobti dar labiau, o skurdžiai gyvenančius dar labiau traukia į skurdo sūkurį. Štai Nerijus Numa, turėdamas turto už daugiau nei 1,2 mlrd. eurų, negali sumokėti valstybei 5 mln. eurų mokesčių. Su juo į derybas leidžiasi Valstybinė mokesčių inspekcija ir pasiūlo sumokėti kiek mažiau nei pusę skolos. O štai iš vos galą su galu suduriančių gyventojų traukiami ir paskutiniai skatikai, o po to bylinėkis teismuose ir įrodinėk, kad nekaltas. Tas pats galioja ir tokių apyvartų nevartančioms įmonėms – išvengti perdėto VMI dėmesio – stebėtinai sunku. Kur gi čia šuo pakastas?
Parlamentaras nurodo, kad galimai čia kyšo Valstybinės mokesčių inspekcijos interesų ausys, mat pastaroji netgi nusprendžia surengti derybas, kad turtingiausias Lietuvoje žmogus sumokėtų bent jau 2 mln. eurų ar net mažiau. Svarbu – bent jau sumokėtų.
„Įdomu ką apie tai galvoja TV3 išsipildymo akcijos dalyviai ir jos darbuotojai? Padėk vaikams ar susimokėk vaike už savo akciją“, – savo socialinėje feisbuko paskyroje rėžė R. Žemaitaitis.
Pasipiktinęs politikas netgi kreipėsi į visuomenę, kol visi valdantieji tyli, prašydamas pasidalinti šiuo jo įrašu ir pažymėti valdančiųjų pavardes, kad išgirsti jų nuomonę apie tai.
R. Žemaitaitis piktinasi, kad biudžete skylė – net 70 mln. eurų
Ir štai tokios derybos vyksta ne bet kada, o krizės akivaizdoje, kai Lietuva jau ir taip gauna pylos dėl per didelio švaistymosi savo lėšomis.
R. Žemaitaitis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu biudžeto skylė siekia net 70 mln. eurų, o skolas juk reikės kažkada grąžinti ir už gerą gyvenimą (žinoma, ne visų) teks susimokėti visiems, nepriklausomai nuo to, ar šiuo laikotarpiu valgėte kruopas, ar riedėjote gatvėmis su „Rolls Royce“.
O dar geriau, kad skolas dengs ir mūsų dar negimę ir jau gimę vaikai, kurie išvis ne prie ko ir ne jie turėtų suaugusiųjų klaidas taisyti.
„Bijau, kad vėl buvau ir esu teisus, kad valstybės deficitas bus ne 4,9 %, o realiai 7,4-7,6 %. Ir visi tyli. Ir tylės. Kai kalbėjau apie tai, visi tik šaipėsi, o dabar EK patvirtino, kad buvau teisus. Jaučiu, kad ne tik man, bet ir visai Lietuvos ekonomikai ant kapo bus parašyta „tu buvai teisus“. Tik kas iš to, kai jau esi grabe“, – neteisybe socialinėje paskyroje piktinosi R. Žemaitaitis.
Politikas taip pat atkreipė visuomenės dėmesį ir į tai, kad valstybės biudžeto deficitą ir toliau sėkmingai gilina kai kurie politikai kaip antai Kęstutis Masiulis, nusprendęs už 20 tūkst. biudžeto lėšų susiremontuoti savo asmeninį automobilį.
Praėjusią savaitę Europos Komisija Lietuvai kaip reikiant kirto – anot jos, parlamento priimtas 2023 metų biudžetas ne visiškai atitinka 2022 metų ES Tarybos rekomendaciją Lietuvai karpyti išlaidų augimą ir vykdyti neutralią fiskalinę politiką.
Dėl šios priežasties Lietuva sulauks ir nuodugnesnio dėmesio – joje pirmą kartą bus atlikta nuodugni fiskalinė apžvalga dėl galimų ekonomikos disbalansų.
N. Numa dėl skolos su VMI nori susitarti taikiai ir juda „teigiama kryptimi“
Nors žiniasklaidoje pernelyg didelio eterio N. Numos ir VMI klausimas tikrai neužėmė, spalį buvo pranešta, kad ginče dėl milijoninės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skolos teismas suteikė daugiau laiko, kad abi pusės prieitų taikaus susitarimo.
„Informuojame, kad N. Numa yra pateikęs VMI pasiūlymą pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusio dydžio. Šiuo metu yra derinamas susitarimo projektas“, – praėjusį mėnesį įvykusiame teismo posėdyje teigė teisėja Ina Kirkutienė[2].
N. Numai atstovaujantis kontoros „Noor“ advokatas Dainius Daugirda posėdyje sakė, kad yra galimybė taikiai susitarti, o to neslėpė ir VMI atstovas Igoris Janavičius, pabrėžęs, kad procesas vyksta „teigiama kryptimi“.
„Verslo žinių“ portalo liepos mėnesio duomenimis, VMI N. Numai nurodė sumokėti daugiau nei 1 mln. eurų GPM, tačiau verslininkas su tokia išvada nesutiko ir nusprendė ginčyti ją teisme[3].
Milijonų nevartančias mažesnes įmones VMI smaugia patikrinimais dėl plonosios kapitalizacijos taisyklės ir jos išimčių taikymo
Tuo tarpu nepriklausančios turtingiausiems Lietuvoje asmenims įmonės, kurios nepasižymi ir milijoniniu kapitalu, smaugiamos be gailesčio. Teisės firmos „Sorainen“ partnerė Indrė Ščeponienė pastebėjo, kad įmonėms jau kaip tradicija tampa kasmetinis VMI siautėjimas prieš didžiąsias metų pabaigos šventes[6]. Pastebima, kad vis didesnio VMI dėmesio esą susilaukia plonosios kapitalizacijos taisyklė ir jos išimčių taikymas.
Kaip aiškina I. Ščeponienė, plonoji kapitalizacija – tai paskolų palūkanų atskaitymą iš pelno ribojanti taisyklė, taikoma sandoriams su kontroliuojančiuoju skolintoju. Remiantis galiojančiais įstatymais, dėl palūkanų atsiskaitymo ribojimo turėtų būti tikrinami visi skolinimosi sandoriai, kuriuose bet kokia forma dalyvauja ir besiskolinančią įmonę kontroliuojantieji skolintojai – pavyzdžiui, akcininkai, valdantys daugiau nei 50 proc. įmonės akcijų, ar grupės įmonės.
I. Ščeponienė nurodo, kad kai skolintas kapitalas keturis kartus viršija fiksuoto kapitalo dydį, palūkanos nuo viršijančios skolinto kapitalo dalies priskiriamos neleidžiamiems atsiskaitymams, taigi jos nemažina apmokestinamojo pelno.
Tačiau egzistuoja tam tikros išimtys, kada palūkanų atskaitymas esą gali būti neribojamas: pirmuoju atveju – kai analogiška paskola tokiomis pat sąlygomis galėjo būti suteikta tarp nepriklausomų asmenų, o antruoju – jeigu įmonė sudarydama paskolos sandorį nepiktnaudžiavo.
Visgi, pasak I. Ščeponienės, versle galiojant šioms taisyklėms, VMI, panašu, jų pripažinti nepasirengusi. Kalbant apie pirmąją išimtį, VMI esą nesutinka taikyti išimties net ir pateikus įrodymų (įskaitant kainodaros dokumentaciją), kad palūkanos atitinka rinkos sąlygas, nes laiko juos nepakankamais. Pagal VMI praktiką, įrodymais gali būti tik iš kredito įstaigų ar kitų nepriklausomų asmenų gauti patvirtinimai ar įsipareigojimai dėl finansavimo. Tačiau net ir tam, kad tai tenkintų mokesčių inspekciją, reikalinga, kad paskolos sutarties sąlygos idealiai sutaptų su paskolos sutarties tarp tikrinamos įmonės ir kontroliuojančiojo skolintojo sąlygomis.
I. Ščeponienė mano, kad VMI reikalauja įrodymų, kurie net neegzistuoja ir nėra objektyviai įgyvendinami
„Vis dėlto nėra aišku, kuo tokie reikalavimai yra grindžiami. Išskyrus didelį VMI norą neleisti taikyti išimties praktikoje, kitų logiškų argumentų nėra. Jokie teisės aktai nenumato, kokius įrodymus bei kokia forma mokesčių mokėtojas privalo pateikti, siekdamas pagrįsti, kad paskolos palūkanų dydis atitinka rinkos sąlygas“, – teigia I. Ščeponienė[6].
Toks VMI reikalavimas, pasirodo, net nėra objektyviai įgyvendinamas, mat iš esmės jokia kredito įstaiga neprisiimtų atsakomybės retrospektyviai patvirtinti, kad tam tikru praėjusiu laikotarpiu būtų skolinusi konkrečiomis sąlygomis.
VMI netgi numojo ranka ir į tai, kad antrąją išimtį suformavo teismų praktika – teismas išaiškino, kad kontroliuojančiojo skolintojo pasiskolinto kapitalo ir įmonės fiksuoto kapitalo (4:1) viršijimas mokesčių administratoriui savaime nesuteikia teisės taikyti plonosios kapitalizacijos taisyklės ir riboti leidžiamų atskaitymų. Ši taisyklė esą taikytina tik tuo atveju, jeigu buvo sudaryti apsimestiniai ir ekonominės realybės neatspindintys sandoriai.
I. Ščeponienė teigia, kad metų pabaigoje įmonėms derėtų pasiruošti VMI siautėjimui, mat įmonių patikrinimams yra taikomas senaties terminas, todėl inspekcija esą gali patikrinti pelno mokestį už 2019 metus tuo atveju, jeigu spės išsirašyti pavedimą tokiam patikrinimui.
„Todėl įmonėms reikėtų pasitikrinti, ar nuo 2019 metų iš kontroliuojančiųjų skolintojų jų gautos paskolos, už kurias mokamos palūkanos, nesudaro prielaidos palūkanų pripažinti neleidžiamais atskaitymais. Jei įmonė yra gavusi tokių paskolų, verta pasiruošti papildomus argumentus VMI ar netgi pasirengti potencialiems ginčams teismuose“, – įspėja „Sorainen“ partnerė[6].
Laiku nesumokėjote žemės mokesčio – priskaičiuos ir delspinigius
VMI smaugia ne tik smulkesnio kapitalo įmones, bet ir paprastus žmones. Štai pastoviai girdime raginimus ne tik padengti savo skolas, bet ir atlikti tam tikras mokestines prievoles. Pavyzdžiui, būtinai laiku sumokėti žemės mokestį. Kitaip inspekcija įspėja – bus rūgštu.
Spalio pabaigoje VMI daugybei Lietuvos gyventojų išsiuntinėjo pranešimus apie suformuotą preliminarią mokesčio deklaraciją. Rašoma, kad mokestį būtina sumokėti iki lapkričio 15-osios[8].
Skelbiama, kad žmogus turi susimokėti už tą jam priklausančios žemės mokestinę vertę, kurią galima sužinoti Registrų centro svetainėje. Mokesčio tarifas esą svyruoja nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės, tačiau tikslus tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai.
VMI botagas negailestingas – nesumokėjus už žemės mokestį laiku bus skaičiuojami delspinigiai, tad galiausiai susimokėti už vangumą teks papildomai. O derėtis taip pat, vargu, ar leis, jei nesate ypatingai turtingas ir kam nors parankus.
2022 metais žemės mokestį turėjo sumokėti 705 tūkst. gyventojų, iš ko būtų gauta 33,5 mln. eurų suma. Tačiau galiausiai į biudžetą laiku suplaukė 26 mln. eurų iš 487 tūkst. gyventojų[8].
