Generalinė prokuratūra neįžvelgė jokio interesų konflikto
Valstybinės institucijos dega žalią šviesą turtingiausiu Lietuvoje tituluojamo žmogaus, pagrindinio „Vilniaus prekybos“ įkūrėjo Nerijaus Numos deryboms dėl nesumokėtos skolos valstybei. Šioje situacijoje Generalinė prokuratūra neįžvelgė jokio viešojo interesų konflikto, todėl nebelieka trukdžių verslininkui ir VMI pasirašyti taikos sutarties dėl skolos sumažinimo.
Tuo tarpu prašymą Generalinei prokuratūrai dėl viešojo intereso gynimo teikęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis piktinasi, kad milijonieriams stengiamasi įtikti, kad šie bent kiek sumokėtų, o sergantiems vaikams Lietuvoje lėšų nėra, be to, mokesčių našta negailestingai smaugia ir paprastus gyventojus.
Į prokuratūrą R. Žemaitaitis kreipėsi N. Numai atsisakius sumokėti 5 mln. eurų mokestinę skolą valstybei. Visgi, gruodžio 9 d. aukštesnysis prokuroras patvirtino, kad nėra jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones.
„Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs pateiktą skundą sutinka, kad nagrinėjamu atveju prokurorui nėra teisinio pagrindo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones“, – skelbė Generalinė prokuratūra[2].
Tiesa, R. Žemaitaičio skundas kiek sulėtino VMI ir N. Numos taikos susitarimą, mat Vilniaus apygardos administracinis teismas negalėjo jo patvirtinti galutinai ir nutraukti bylos. Jau gruodžio 1-ąją VMI ir N. Numos atstovai tikino pasiekę bendrą susitarimą, tačiau pareiškė pirmiausiai norintys sulaukti galutinio Generalinės prokuratūros verdikto.
Seimo narys teigė manantis, kad toks susitarimas formuoja ydingą mokesčių vengimo praktiką šalyje, rodančią, kad asmuo gali nemokėti GPM, gali vengti mokesčių.
Jis pridūrė manantis, kad tai VMI turi inicijuoti tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, tačiau, kiek jis teigė matęs iš spaudos ir viešosios erdvės, mokesčių inspekcija miega it ant laurų lapų[2].
R. Žemaitaitis įtaria, kad N. Numa esą galėjo susitarti su premjere I. Šimonyte
Reaguodamas į tokį prokuratūros verdiktą, R. Žemaitaitis rėžė iš peties. J manymu, veikiausiai šalyje veikia tam tikri karteliniai susitarimai – kitaip to nepaaiškinsi. Juk paprasto piliečio atveju net ir paskutiniai skatikai iš jo traukiami, kai nors kiek vėluojama sumokėti valstybei. Tačiau tai netaikoma, kai kalba pasisuka apie kelis milijonus eurų. Štai N. Numos skola valstybei, siekianti 5 mln. eurų, tempiasi jau ne mėnesį ir ne du.
Parlamentaras pastebi, kad turtingiausias Lietuvos žmogus N. Numa su premjerės Ingridos Šimonytės ir finansų ministrės Gintarės Skaistės leidimu yra atleidžiamas nuo mokesčių VMI, nepaisant to, kad lėšų gyvybiškai trūksta sunkiai sergantiems Lietuvos vaikams.
R. Žemaitaitis tikina, kad N. Numos ir premjerės I. Šimonytės dėka reali infliacija 2022 m. Lietuvoje siekė net 35 proc., nors dokumentaliai buvo nurodyta 22,8 proc.
Tuo tarpu N. Numos valdomo „Maximos“ tinklo pelno marža buvo 4,81 %, „Lidl“ – 5,23 %, „Norfos“ – 2,45 %, o „Tesco Global“ prekybos centro marža tuo metu tesiekė 1,51 %.
„Tai akivaizdu, kad šie prekybos centrai „galimai“ vykdo kartelinius susitarimus, ir niekam net neįdomu, kaip jų gobšumas pinigams ir neapykanta žmonės juos pačius sunaikins. Kaip galima taip lupikauti, kai Lietuvoje toks didelis skurdo lygis ir tiek žmonių priversti vos galą su galu sudurti“, – savo paskyroje rėžė R. Žemaitaitis.
VMI kantriai laukė, kol verslininkas susimokės bent jau dalį savo skolos
N. Numos ir VMI derybose dėl skolos už gyventojų pajamų mokestį (GPM) grąžinimo verslininkui buvo suteikta ir daugiau laiko – inspekcija kantriai laukė, kol 1,2 mlrd. eurų turto turintis verslininkas sumokės bent jau dalį savo skolos. Tiesa, R. Žemaitaitis tada pastebėjo, kad derybos vyksta veikiausiai dėl dar mažesnės sumos – mokesčių inspekcija neva rengė derybas su N. Numa, kad šis sumokėtų bent jau du ar dar mažiau milijonus eurų.
Portalas „Verslo žinios“ liepos mėnesį net buvo pateikęs duomenis, esą VMI N. Numai nurodė sumokėti daugiau nei 1 mln. eurų GPM, tačiau net ir su šia suma verslininkas nesutiko ir nusprendė aiškintis teisme.
