Be elektros dar likę apie 1,4 tūkst. klientų
Praėjus daugiau nei dviem savaitėms po rugpjūčio 22-ąją Lietuvą nusiaubusios audros, elektros tiekimas atkurtas daugiau nei 99 proc. ESO klientų, tačiau dalis gyventojų vis dar laukia, kol gedimai bus galutinai pašalinti.
Sudėtingiausia padėtis išlieka Utenos rajone, Zarasuose, Anykščiuose, Visagine ir Radviliškio savivaldybėje. Šiose teritorijose elektros vis dar neturi apie 1,4 tūkst. klientų. Maždaug 450 objektų, kuriuose tiekimas dar neatnaujintas, yra negyvenami[1].
Daugiausia papildomų pajėgų sutelkta Utenos regione. Čia dirba ne tik vietos brigados, bet ir specialistai iš kitų Lietuvos vietovių, kuriose pagrindiniai remonto darbai jau užbaigti.
Savaitgalį darbus apsunkino lietus ir stiprūs vėjo gūsiai. Naujų sutrikimų kilo Kauno, Molėtų, Šiaulių, Klaipėdos ir Prienų savivaldybėse, tačiau budinčioms brigadoms tiekimą pavyko atkurti greičiau nei per dvi valandas.
Ilgiausiai laukusiems – iki 660 eurų
ESO didina kompensacijų ribas gyventojams, kurie dėl užsitęsusio elektros tiekimo sutrikimo patyrė tiesioginių nuostolių. Išmokos dydis priklausys nuo to, kiek laiko klientas buvo be elektros.
Jei tiekimas buvo atkurtas per 3–6 paras, galima tikėtis iki 220 eurų kompensacijos. Jei elektros nebuvo 7–13 parų, maksimali suma sieks 440 eurų, o tiems, kurie jos laukė 14 parų ar ilgiau, bus galima kompensuoti iki 660 eurų nuostolių[2].
Šios išmokos skirtos realioms išlaidoms padengti – pavyzdžiui, dėl sugedusio maisto, generatoriaus įsigijimo ar nuomos, kuro bei būtino laikino apgyvendinimo.
Be to, klientams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei per 72 valandas, priklausys ir atskira kompensacija už nustatyto atkūrimo termino viršijimą. Ji bus apskaičiuota automatiškai, todėl papildomai kreiptis nereikės. Abi išmokos bus mokamos atskirai.
Gyventojai jau pateikė tūkstančius prašymų
ESO duomenimis, gyventojai aktyviai kreipiasi dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Naujausiais duomenimis, bendrovė yra gavusi daugiau nei 4 tūkst. prašymų, o bendra nurodoma nuostolių suma siekia apie 700 tūkst. eurų.
Pirmosios kompensacijos klientus turėtų pasiekti jau pirmadienį. Tiems, kurie prašymus pateikė dar iki kompensacijų ribų padidinimo, dokumentų teikti iš naujo nereikės – jų atvejai bus vertinami pagal naują tvarką.
Jei po prašymo pateikimo paaiškėjo papildomų nuostolių, dėl jų bus galima kreiptis atskirai.
Dažniausiai gyventojai prašo atlyginti nuostolius dėl sugedusio maisto. Taip pat kreipiamasi dėl generatorių įsigijimo ar nuomos bei kuro išlaidų. Norint pagrįsti žalą, rekomenduojama pateikti kvitus ar kitus dokumentus, o jų neturint – kitus įrodymus, pavyzdžiui, nuotraukas.
Kol daliai klientų elektros tiekimas dar neatkurtas, ESO juos aprūpina laikinais sprendimais. Šiuo metu naudojama daugiau nei 400 generatorių, prireikus gyventojams pristatomas kuras, o specialistai padeda įrangą prijungti ir paaiškina saugaus naudojimo principus.
Audra tapo viena didžiausių elektros tinklo krizių
Rugpjūčio 22-osios audra tapo vienu didžiausių išbandymų Lietuvos elektros tinklui per pastaruosius dešimtmečius. Piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. klientų, o tinkle užfiksuota apie 11 tūkst. pažeidimų.
Tai maždaug dvigubai daugiau nei per 2024 metais Lietuvą nusiaubusią audrą „Kirsti“.
Meteorologų vertinimu, rugpjūčio 22-osios stichija buvo stipriausia pagal Lietuvoje nuo 1970 metų kaupiamus vėjo duomenis. Jos metu pavojingas, stichinis arba katastrofinis vėjas buvo registruojamas visose šalies meteorologijos stotyse, kuriose matuojamas vėjas.
Audros poveikį sustiprino ir vasaros sąlygos – medžiai dar buvo su lapais, todėl stiprūs vėjo gūsiai juos vertė ant elektros linijų ir kitų tinklo objektų, taip sukeldami itin daug gedimų.
pana6iai, kaip druskininkų bažnytkaimy prie senojo pašto.Tik ten nupjauta ”medžių darkytojų”