Po balandžio elektros griūties – investicijos į tinklo kontrolę ir avarinių situacijų valdymą
Portugalijos vyriausybė pirmadienį paskelbė apie planus investuoti iki 400 milijonų eurų į elektros tinklo modernizavimą ir energijos kaupimo plėtrą, siekiant užtikrinti didesnį sistemos stabilumą po balandžio 28 d. įvykusio masinio elektros tiekimo sutrikimo, kuris paveikė tiek Ispaniją, tiek Portugaliją.
Aplinkos ir energetikos ministrė Maria Graça Carvalho nurodė, kad 137 mln. eurų iš šios sumos bus skirti elektros tinklo operatyvinių pajėgumų ir valdymo sistemų stiprinimui, siekiant geriau tvarkytis su nepastoviomis atsinaujinančių išteklių formomis, tokiomis kaip vėjas ar saulė[1].
„Turime paversti savo tinklą saugesniu, skaitmeniniu ir modernesniu, kad jis galėtų atlaikyti šį naują, sudėtingesnį energijos gamybos modelį“, spaudos konferencijoje sakė M. G. Carvalho. Ji taip pat patvirtino, kad vyriausybė ruošia dekretą, kuris leis paspartinti investicijų įgyvendinimą.
Tinklo operatoriai įdiegs naujus įrenginius, bus plečiamos „juodojo paleidimo“ galimybės
Portugalijos elektros tinklo operatorė REN planuoja įdiegti vadinamąjį šunto įrenginį, kuris leis tiksliai matuoti elektros srovę ir išvengti perkrovų, taip pat įrangą, reguliuojančią įtampą bei užtikrinančią sistemos stabilumą. Pasak ministrės, dabartinis iššūkis yra tas, kad tradicinės šiluminės elektrinės, anksčiau užtikrinusios pastovią elektros gamybą, vis dažniau keičiamos nepastoviais, decentralizuotais atsinaujinančiais šaltiniais.
Portugalijos valdžia taip pat pranešė, kad planuoja padidinti vadinamųjų „juodojo paleidimo“ (angl. black start) elektrinių skaičių nuo dviejų iki keturių. Šios elektrinės leidžia šaliai savarankiškai atkurti elektros tiekimą nepriklausomai nuo kaimyninės Ispanijos tinklo.
Be to, ketinama skirti 25 mln. eurų atsarginių energijos šaltinių, tokių kaip saulės baterijos ir kaupikliai, diegimui ligoninėse, priešgaisrinėse tarnybose, saugumo struktūrose ir kituose svarbiuose objektuose.
Portugalija šiuo metu turi tik apie 13 megavatų baterijų kaupimo pajėgumų, o planuojama siekti net 750 megavatų. Konkretaus įgyvendinimo termino dar nėra numatyta[2].
Balandžio 28-osios tinklo sutrikimas parodė kritinius trūkumus tiek Ispanijoje, tiek Portugalijoje
Masinis elektros tiekimo sutrikimas prasidėjo balandžio 28 d. apie 11:30 val. Portugalijoje ir 12:30 val. Ispanijoje. Per vos penkias sekundes Ispanija neteko 15 gigavatų elektros energijos — tai sudarė apie 60 procentų šalies tiekimo. Kadangi Portugalijos tinklas sujungtas su Ispanijos, šalis taip pat neteko elektros. Vieninteliai neapgadinti liko salų regionai.
Pradiniame tyrimų etape Ispanijos vyriausybė nurodė, kad operatorius Redeia neteisingai suplanavo energijos mišinio balansą sistemoje, o dalis šiluminių elektrinių, naudojančių anglį, dujas ir branduolinį kurą, nesugebėjo palaikyti tinkamo įtampos lygio. Dėl įtampos šuolio prasidėjo grandininiai atsijungimai, kurie ir lėmė viso tinklo griūtį.
Tą pačią išvadą daro ir nepriklausoma Europos Sąjungos ekspertų komisija — pirminė ataskaita patvirtina, kad tikėtina sutrikimo priežastis buvo neįprasta įtampos padidėjimų seka, sukėlusi grandininį atsijungimą. Galutinė ataskaita turėtų būti paskelbta spalį.
Taip pat svarstoma galimybė sukurti elektros perdavimo liniją tarp Portugalijos ir Maroko. Toks tarptautinis sujungimas padidintų energetinį atsparumą ir leistų lanksčiau keistis elektra tarp šalių. Kaip pažymi Ispanijos valdžia, jų turimi sujungimai su Maroku ir Prancūzija buvo itin svarbūs atkuriant tiekimą po balandžio gedimo.
„Dabar būsime geriau pasirengę valdyti krizę ir sumažinti jos pasekmes“, sakė M. G. Carvalho, pabrėždama, kad šios priemonės skirtos apsaugoti 10,6 mln. gyventojų turinčią šalį nuo galimų ateities iššūkių.
