Automobiliams su vidaus degimo varikliais duota laiko iki 2035
Europos Sąjunga (ES) pagaliau priėmė įstatymą, pagal kurį visos bendrijos šalys narės iki 2035 metų turės uždrausti pardavinėti automobilius, kurie veikia su vidaus degimo varikliais.
Šiuo žingsniu bandoma pažaboti CO2 išmetimą, kuris, kaip teigiama, turi didelį poveikį visuotiniam atšilimui.
Transporto priemonių išmetama tarša sudaro apie 25 % visų ES teršalų.
Ir vis dėlto šiam įstatymui ilgą laiką priešinosi Vokietija, Lenkija, didelio palankumo nerodė ir Rumunija, Italija bei Bulgarija.
Prieštaravimas kilo dėl baimės, kad ženkliai gali didėti transporto priemonių kaina.
Tačiau Vokietija, kurios istorijoje automobilių gamyba visuomet užėmė svarbų vaidmenį, negalėjo nuleisti negirdomis prabangių automobilių gamintojų „Porsche“ ir italų gamintojo „Ferrari“ skundų, kad elektromobiliams būtini akumuliatoriai jų kuriamoms transporto priemonėms tiesiog per sunkūs[1].
Automobilių gamintojų lyderiai patiria didžiausius nuostolius per dešimtmetį
Tuo tarpu JAV automobilių gamintojams praėjusieji metai buvo vieni iš nuostolingiausių. Blogiau automobilių pardavimai ėjosi tik 2011-aisiais.
2020 m. Markas J. Perry iš Amerikos įmonių instituto rašė: „1960 m. JAV pagamino daugiau nei pusę (52 proc.) pasaulio motorinių transporto priemonių ir pagamino daugiau transporto priemonių nei kitose dešimtyje šalių kartu paėmus.
Praėjusiais metais Kinijos dalis pasaulyje variklinių transporto priemonių gamyba sudarė 28 proc., o Amerikos dalis – 12 proc.
Didieji automobilių gamintojai („General Motors“, „Ford“ ir „Chrysler“) prarado rinkos dalį tiek užsienyje, tiek savo šalyje. Didžiųjų trijų automobilių gamintojų rinkos dalis JAV sumažėjo nuo 95 proc. 1955 m. iki 75 proc. 1980 m.[2].
Elektromobiliai pirmą kartą tapo parduodamų transporto priemonių lyderiais
O kol automobilių su vidaus degimo varikliais gamintojai skaičiuoja nuostolius, elektromobilių pardavimai pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje išaugo tiek, kad aplenkė benzinu ir dyzeliu varomų automobilių pardavimus.
Remiantis Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2022 m. ES rinkose parduota 12,1 proc. elektra varomų transporto priemonių. Visai neseniai, 2019 metais, jų pardavimai tesiekė vos 1,9 proc.
„Elektrinių automobilių pramonė sparčiai juda“, – trečiadienį sakė ACEA prezidentas ir „Renault“ vadovas Lukas de Meo.
Hibridiniai elektromobiliai sudarė 22,6 proc. pardavimų, o modernesni ir ekologiškesni įkraunami hibridai – 9,4 proc[3].
Elektromobilių gamybai būtinų mineralų kasyklos sparčiai senka
Kastiniai mineralai, tokie kaip nikelis, litis ir kobaltas, yra būtini elektromobilių ir jų baterijų gamyboje, tačiau pastaruoju metu mineralų trūkumas ir buitinių kasyklų uždarymas gali kelti grėsmę JAV automobilių pramonės gebėjimui pagaminti pakankamai elektromobilių pagal Bideno administracijos 2035 m. tikslą.
„Ford“ generalinis direktorius Džimas Farlis sakė, kad Amerika tiesiog nebeišgali importuoti akumuliatorių – iškastinių elementų, reikalingų jų gamybai, reikia turėti pačioje JAV.
„Turime turėti kasyklas ir perdirbimą, kad sukurtume skaitmeninę ekonomiką čia, JAV. Negalime toliau importuoti baterijų ir reikalingų žaliavų iš užsienio. Turime juos perkelti į Ameriką“, – „Fox Business“ sakė „Ford“ galva[4].
Elektromobiliai yra mūsų ateitis, bet reikia spręsti infrastruktūros klausimą
Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad elektromobilių technologijai pažengus tiek, kad vienu pakrovimu elektromobilis vidutiniškai gali nuvažiuoti 700 km, baterijų klausimas yra išspręstas.
Tiesa, vis dar atviras lieka pakrovimo stotelių klausimas.
„Lietuvoje yra apie 8 000 elektromobilių, skaičius atrodo mažas, bet per paskutinius metus jis išaugo dvigubai. Šioje vietoje Europoje augimo tendencija yra labai didelė, prognozuojama, kad elektromobilių skaičius išaugs apie 9-10 kartų.
Lietuvoje bendra strategija yra, kad 2030 metais turėtume turėti 20 procentų automobilių parko elektrinio, tai reiškia, kad tas augimas turėtų būti didesnis negu 20 kartų“, – aiškino Vyriausybės narys.
M. Skuodis mato poreikį didinti elektromobilių įkrovimo stotelių skaičių Lietuvoje, o investicijos į stotelių infrastruktūrą turėtų prasidėti šių metų antrojoje pusėje[5].
Tuo tarpu Kaunas nesnaudžia – visai neseniai patvirtino dar 106 elektromobilių įkrovimo stotelių sąrašą.
„Per pastaruosius kelerius metus miestas įrengė dešimtis elektromobilių įkrovimo stotelių. Tačiau kasmet šalyje daugėjant elektromobilių, didėja ir stotelių poreikis. Atsižvelgdami į tendencijas ir rekomendacijas, mieste numatėme naujas įkrovimo prieigas“, – sako Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Labai didelės galios (180 kW) įkrovimo stoteles planuojama įrengti penkiose vietose: Ateities pl. 40, K. Škirpos g. 17, Taikos per. 119, Jonavos g. 40 ir 296.
Maždaug trečdalyje naujų įkrovimo vietų numatytos didelės galios (120 kW) stotelės: A. Juozapavičiaus, Savanorių, Karaliaus Mindaugo prospektuose, taip pat Veiverių, P. Lukšio, Varnių, Vaidoto, M. K. Čiurlionio, Kovo 11-osios, A. Mickevičiaus, Aleksoto ir kitose gatvėse[6].
Elektromobilių įkrovimo stotelių yra, bet ne visomis naudojamasi
Štai Vilniuje gyvenamuosiuose rajonuose ant elektros apšvietimo stulpų dar pernai spalį buvo įrengtos 9 elektromobilių pakrovimo stotelės. Tačiau vos puse jų gyventojai naudojasi noriai – yra ir tokių pakrovimo vietų, kuriomis pasinaudojo vos vienas kitas elektromobilis.
Kaip spėja specialistai, problemos gali būti dvi: per mažas stotelių galingumas ir tai, kad daugiabučių gyventojai dėl nepatogios infrastruktūros ir ribotų galimybių patogiai pasikrauti automobilį, elektromobilių kol kas vengia.
„Per naktį su sąlyginai mažo galingumo stotele nepakankamai daug tų kilometrų ir įsikrausi.
Be to tiesiog daugiabučių gyventojai nesinaudoja elektromobiliais taip stipriai, o jeigu dar stotelė yra lėta, ji automatiškai yra nepatraukli tiems, kurie gyvena toliau nuo tokio pakrovimo stulpo“, – sako automobilių ekspertas Mantas Buzelis[7].
