Supykdė A. Valotkos žodžiai apie čiurkas
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka pastaruoju metu vis garsiau skamba plačiojoje auditorijoje. Anksčiau mažai kam girdėtas ir matytas komisijos vadovas pastaruoju metu nevengia itin aštriai pasisakyti įvairiais kontraversiškais klausimais, o jo pasisakymai, panašu, ne visada atitinka „politinę liniją“. Jau antrą kartą iškėlęs svetimšalių, kurie teikia paslaugas lietuviams, nors nemoka lietuvių kalbos, problemą, jis vėl sulaukė grasinimų iš LR Kultūros ministro Simono Kairio. Panašu, kad A. Valotkos kėdė ėmė klibėti.
Skandalas kilo po to, kai konferencijoje REDA dalyvavęs A. Valotka pasakė, kad lietuviškai nekalbantys pavėžėjai iš esmės pažeidžia visų lietuvių, vaikų teises.
„<…> teisės, kurios yra pažeidžiamos, kurias pažeidžia pavėžėjai visokie, kalbantys čiurkų kalbomis<…>“, – savo pranešime sakė A. Valotka.
Feisbuke VKI vadovo kalba pasidalinusi konferencijos dalyvė Monika Gimbutaitė rašė, kad jau laikas nubrėžti ribas.
„Net greitą konsiliumą subūriau – gal pasigirdo, gal sako „tiurkų“?.. Bet nors įrašas ir ne auksinės kokybės, ta č girdisi net labai raiškiai.
Jei dar neužteko pasisakymų apie okupacines teritorijas Vilniaus rajone, mokslininkų, su kurių pozicija nesutinki, knygos prilyginimo propagandai, tai gal bent šitoj vietoj galim užbrėžti ribą?“, – rašo ji[1].
Pats A. Valotka sako kalbėjęs apie tiurkus
Žodis čiurka, be abejo, nėra bendrinės kalbos žodis, jis priskiriamas barbarizmams. Sovietų Sąjungoje ir šiaip posovietinių venteranų žodyne jo reikšmė – pietietis. Bet koks žmogelis, kilęs iš pietų ir kiek tamsesnio gymio. Vis dėlto pastaruoju metu šis žodis labiau asocijuojamas su azijiečiais arba siauras akis turinčiais žmonėmis.
Tuo tarpu tiurkai yra Eurazijos tautų grupė, vienijama kultūros, istorijos ir etnolingvistinių elementų. Kalba tiurkų kalbomis, kurios priklauso Uralo-Altajaus kalboms.
Šiaip ar taip galima sutikti, kad šie du žodžiai iš esmės atspindi maždaug panašioje teritorijoje gyvenančius ir panašiai atrodančius žmones. Tik vienas žodis – tinkamas, o kitas nepriimtinas.
VKI vadovas A. Valotka teisinosi, kad skaitydamas pranešimą per skubėjimą tiesiog suklydo, ir vietoje žodžių „tiurkų kalbomis“ pasakė „čiurkų kalbomis“. Būtų galima tai laikyti nuoširdžia kalbos klaida.
Lietuvos nacionaliniam transliuotojui susisiekus su A. Valotka, jis apgailestavo, kad leptelėjo tokį žodį, tačiau tikina to nedaręs sąmoningai.
„Nepatogu kaip žmogui, kuris retoriką dėsto universitete, bet tikrai nesu tiek pamišęs, kad viešoje vietoje dar po ankstesnių triukšmų ir buvusių įtampų taip kalbėčiau.
Tai kvailas visiškas nesusipratimas, panašiai kaip kažkada viena Seimo narė konstitutitucija pasakė. Nutiko toks kvailiausias dalykas, dabar iš to daromas kažkoks didžiausias burbulas“, – teigė A. Valotka[2].
S. Kairys pasiteisinimu netiki, ragina keisti darbą
Tuo tarpu kultūros ministras jau ne pirmą kartą kalba apie tai, kad reikėtų A. Valotkai iš darbo trauktis. Jis nepatikėjo, kad A. Valotka tiesiog suklydo, ir, esą, nebūna nei mėnesio be skandalingų A. Valotkos pasisakymų.
„Dar vertinsime tai, kas čia buvo pasakyta, reikės dar ir komisijos. Teisine prasme, tokie pasisakymai yra ties pastabos riba. Bet jau reikėtų ir pačiam vadovui suprasti, kad darbas iš esmės nebevyksta. Užsiimame kažkokiu žodžių interpretavimu, reakcijų glaistymu, bet visiškai nedarome to, ką turėtume daryti su šita institucija.
Kaip visada jis ne taip išgirstamas – tai tęsiasi. Turbūt nebus mėnesio be pono Valotkos pasisakymų. (…) Tai yra tikrai neprofesionalu, nesolidu ir pradeda trukdyti. Manyčiau, kad vadovui laikas pagalvoti apie kažkokias kitas veiklas, kurioms jis yra tinkamas“, – teigė S. Kairys[3].
Panašiai ministras kalbėjo ir po to, kai A. Valotka pasakė, kad reikėtų patikrinti ar ukrainiečiai, dirbantys su klientais, pramoko lietuvių kalbą.
„Vadovo paprašiau, kad įsivertintų, ar tikrai suprato, kokią iniciatyvą reiškia, ar viskas buvo tinkamai ir kaip toks elgesys atrodo.
Dar daugiau, norėtųsi irgi pakalbėti plačiau ir apie kalbos inspekcijos pačias funkcijas. Taip, kalbos įstatymas nurodo, kad už įstatymo įgyvendinimą yra atsakinga ši inspekcija, bet šioje temoje mes jau kalbame ne apie įstatymą, ne apie kalbos atstatymą.
Mes kalbame apie karo situaciją ir žmogišką pagalbą kitam“, – sakė kultūros ministras.
„Jeigu skirsis mūsų vizijos, kaip inspekcija ir jos visa veikla turi atrodyti ateityje, tai bus atotrūkis tarp ministro ir inspekcijos vadovo, kai inspekcija yra ministrui pavaldi. Tai kiek tokiose sąlygose yra įmanoma bendrai dirbti? Bet aš tikiuosi, kad tai, apie ką mes šiandien kalbėjom, bus įvertinta ir kažkaip galėsim judėti į priekį“, – pridūrė jis[4].
VKI vadovas jau gavo pastabą
Politkorektiškai nebekalbantis A. Valotka jau yra gavęs pastabą. Pastaba turės įtakos jo atlyginimui.
Inspekcijos vadovas viešos kritikos susilaukė po to, kai liepos mėnesį LRT radijo laidoje apie teigė, kad lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. VKI viršininkas taip pat prilygino šiuos užrašus rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui[5].
A. Valotka nemažai nepasitenkinimo ir kritikos yra sulaukęs ir po to, kai pasakė, kad ukrainiečiai turėtų mokytis lietuvių kalbos, jei nori dirbti aptarnaujančiame sektoriuje, mat Lietuvos Konstitucija skelbia, kad dirbant tokį darbą privaloma lietuvių kalba. Tiesa, ukrainiečiai buvo įdarbinti išskirtinėmis sąlygomis, tačiau praėjus metams laiko buvo norėta tas sąlygas pamažu griežtinti. Vis dėlto tam pasipriešino valdantieji, apkaltinę A. Valotką ukrainiečių persekiojimu.
