Ukrainiečiams buvo leista dirbti ir ten, kur lietuvių kalba privaloma
Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija siūlo karo pabėgėliams iš Ukrainos po truputį imti taikyti vienodas sąlygas, kaip ir kitiems Lietuvoje dirbantiems asmenims. Nuo 2024 metų Inspekcija užsimojo tikrinti ukrainiečių lietuvių kalbos žinias. Tiesa, po tokio siūlymo pati Inspekcija ir jos vadovas Audrius Valotka buvo žiauriai sukritikuoti ir apkaltinti ukrainiečių persekiojimu.
Karo pabėgėliams iš ukrainos Lietuvoje buvo taikoma nemažai nuolaidų ir skiriama sočiai paramos. Siekta, kad jie netaptų tik išmokų ir išmaldų prašytojais, tad ir įsidarbinimo sąlygos jiems buvo gerokai palengvintos.
Nepaisant to, kad yra tam tikros darbo vietos, dažniausiai žmonių aptarnavimo srityje, turinčios reikalavimą mokėti lietuvių kalbą, ukrainiečiams šis reikalavimas negaliojo.
Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija pernai metais buvo išplatinusi pranešimą, kuriame pranešė, kad valstybinės kalbos mokėjimo nuostatų Ukrainos karo pabėgėliams netaikys.
Tai reiškia, kad šios šalies gyventojai be ribojimų galės dirbti ten, kur būtina mokėti lietuvių kalbą. Sprendimas paliekamas darbdavių nuožiūrai, ypač srityse, kuriose šis mokėjimas susijęs su žmonių sveikata ir saugumu.
Valstybinės kalbos mokėjimo tvarka galioja, bet Kalbos inspekcija atsižvelgs į ypatingą padėtį ir priimdama sprendimus vadovausis solidarumo ir protingumo principais.
Inspekcija tikisi, kad į darbą priimti ukrainiečiai stengsis kuo greičiau integruotis Lietuvoje kultūriniu ir kalbiniu aspektu, o darbdaviai tai skatins ir palaikys visais įmanomais būdais[1].
Kalbos inspekcija nori paskatinti ukrainiečius mokytis lietuvių kalbos
Karui Ukrainoje užsitęsus akivaizdu, kad nemažai ukrainiečių Lietuvoje likti gali pakankamai ilgam laikui. Ir nors lietuviai solidariai žiūri į jų šalį ištikusią tragediją, vis dėlto kai kurie pataikavimo aspektai jau ima erzinti net kantriausius.
Nemokantys rusų kalbos klientai neretai pasakoja susiduriantys su iššūkiais, kai negali gauti kokybiškos paslaugos, nes dirbantis ukrainietis moka tik ukrainiečių ir rusų kalbas, ir su klientu negali susikalbėti lietuviškai arba angliškai.
Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovas A. Valotka sako, kad noras po metų laiko patikrinti, kaip ukraniečiams sekasi lietuvių kalba, tėra noras įsitikinti, kad valstybė jiems suteikia visas galimybes mokytis kalbos ir kad jie turėtų konkurencingesnes sąlygas darbe.
„Ar jūs galėtumėte ukrainiečių paklausti, ar jie tą reikalą, mokytis lietuvių kalbos, traktuoja kaip persekiojimą, ar tai yra jų skriaudimas, persekiojimas? (…) Kalbos nemokantis žmogus yra nesaugus arba mažiau saugus darbo situacijoje, jis yra nesaugus, kai kažkas nutiko, kokia nors nelaimė – kaip jam paskambinti, kaip jam pakalbėti? Mes tą sąrašą galėtume toliau tęsti.
Aš manau, kad jautri pozicija yra pasirūpinti tais žmonėmis ir suteikti sąlygas jiems mokytis, nes kalbos inspekcija, nuo praėjusio rudens stebėdama situaciją, aiškiai mato, kad ištekliai kalbos mokymo Lietuvoje yra nepakankami“, – kalbėjo A.Valotka[2].
V. Čmilytė-Nielsen kalbos inspektorius pavadino atitrūkusiais nuo realybės
„Na, man atrodo, kad šioje vietoje inspekcija yra šiek tiek atitrūkusi nuo realybės ir dabartinėje situacijoje reikėtų ne bausti, ne gąsdinti, ne grasinti, o sudaryti visas įmanomas sąlygas išmokti lietuvių kalbą.
Inspekcijos politikos aš nesuprantu“, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen[3].
Aušrinė Armonaitė A. Valotką apkaltino neturint empatijos, kaltina persekiojimu
Feisbuke pasidalinusi Inspekcijos atsiųstu raštu, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė piktinosi, kaip kalbos inspektoriai gali neturėti empatijos karo pabėgėliams.
„Institucijoms išsiųstame „aplinkraštyje” itin nerimaujama, esą inspekcija gauna daug skundų dėl karo pabėgėlių iš Ukrainos (!) lietuvių kalbos žinių, o dabartinė situacija „pažeidžia Lietuvos piliečių lingvistines teises“ prekybos centruose ir vaistinėse, kur dirba nemažai karo pabėgėlių.
Todėl jau ruošiamasi patikrinimams, o situacijai nepasikeitus bus imamasi „poveikio priemonių“. Ką tai iš tikrųjų reiškia? Kad verslas, priėmęs žmones į darbą, bus baudžiamas, ar kad tūkstančius žmonių reikės atleisti iš darbo?
Liūdina ir stebina toks tiesmukas požiūris į savo darbą ir empatijos nuo karo nukentėjusiems žmonėms nebuvimas. Aš pati nei ukrainietiškai, nei rusiškai kalbėti nemoku, tačiau man nė karto nekilo problemų dėl kitataučių paslaugų teikėjų, kurių paslaugomis naudojuosi kiekvieną savaitę. Be to, neįmanoma nematyti, kiek daug žmonių jau šneka lietuviškai ir visomis jėgomis stengiasi tai daryti.
Kalbos inspektoriai užuot dėmesį skyrę policinėms priemonėms galėtų imtis iniciatyvų, kad padėtų kalbą norintiems išmokti žmonėms.
Lietuva pirmą kartą per pastaruosius trisdešimt trejus metus tapo imigracijos, o ne emigracijos šalimi, būkime supratingesni ir empatiški tiems, kas pasirinko mūsų šalį savo naujais (galbūt laikinais) namais. Tiems, kas dirba, kas prisideda prie mūsų ekonomikos savo kasdieniu darbu.
Gerai, kad į ministeriją gavome šio rašto kopiją. Imsimės visų priemonių, kad pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimas būtų sustabdytas“, – savo feisbuke rašė ministrė[4].
Kultūros ministras suabejojo, ar galės toliau dirbti su A. Valotka
Valstybinė kalbos inspekcija pavaldi Kultūros ministerijai. Ministras Simonas Kairys itin skeptiškai pažvelgė į Inspekcijos norą suvienodinti darbo sąlygas ir suteikti ukrainiečiams daugiau galimybių mokytis lietuvių kalbą.
Viskas priėjo iki tiek, kad ministras pareiškė, kad jei Inspekcijos vadovo ir jo nuomonės nesutaps, kartu dirbti nepavyks. Panašu, kad jei A. Valotka nepakeis savo nuomonės, jam teks atsisveikint su Lietuvių kalbos inspekcijos vadovo kėde.
„Vadovo paprašiau, kad įsivertintų, ar tikrai suprato, kokią iniciatyvą reiškia, ar viskas buvo tinkamai ir kaip toks elgesys atrodo.
Dar daugiau, norėtųsi irgi pakalbėti plačiau ir apie kalbos inspekcijos pačias funkcijas. Taip, kalbos įstatymas nurodo, kad už įstatymo įgyvendinimą yra atsakinga ši inspekcija, bet šioje temoje mes jau kalbame ne apie įstatymą, ne apie kalbos atstatymą.
Mes kalbame apie karo situaciją ir žmogišką pagalbą kitam“, – sakė kultūros ministras.
„Jeigu skirsis mūsų vizijos, kaip inspekcija ir jos visa veikla turi atrodyti ateityje, tai bus atotrūkis tarp ministro ir inspekcijos vadovo, kai inspekcija yra ministrui pavaldi. Tai kiek tokiose sąlygose yra įmanoma bendrai dirbti? Bet aš tikiuosi, kad tai, apie ką mes šiandien kalbėjom, bus įvertinta ir kažkaip galėsim judėti į priekį“, – pridūrė jis[5].
