Plikledis ir lijundra: kada susidaro ir kaip saugotis

Plikledis – vienas klastingiausių žiemos reiškinių: kelias atrodo tiesiog šlapias, o iš tikrųjų jį dengia plonas, beveik nematomas ledo sluoksnis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) plikledį visada laiko pavojingu meteorologiniu reiškiniu, nepriklausomai nuo to, kokį plotą jis apima. Apledėjimų sezonas Lietuvoje trunka maždaug nuo lapkričio iki balandžio, o lijundrai palankiausios sąlygos susidaro gruodį ir sausį.

Plikledis, lijundra ir šlapdriba: kuo jie skiriasi

Šie trys žodžiai sinoptikų pranešimuose skamba dažnai, bet reiškia skirtingus dalykus.

• Šlapdriba – tai patys krituliai: lietaus ir sniego mišinys, krentantis, kai oro temperatūra prie žemės svyruoja apie 0 °C. Pati šlapdriba dar nėra ledas, bet po jos dažnai susidaro plikledis.
• Lijundra – kritulių rūšis ir apledėjimo forma: silpno lietaus, dulksnos ar rūko lašeliai, patekę ant įšalusio paviršiaus, akimirksniu virsta ledu. Lijundra apledina viską – kelius, šaligatvius, medžių šakas, laidus, pastatų sienas, net lėktuvus ir laivus.
• Plikledis – ledo sluoksnis arba suledėjęs sniegas ant žemės paviršiaus. Jis susidaro, kai sušąla vanduo, likęs po lietaus, dulksnos ar šlapdribos, kai sušąla polaidžio vanduo arba kai esant didelei drėgmei ant horizontalių paviršių kristalizuojasi rūko lašeliai.

Esminis skirtumas, kurį pabrėžia LHMT: lijundra susidaro krintant krituliams, o plikledis – jiems pasibaigus ir tik ant žemės paviršiaus. Todėl lijundra apledina ir medžius, ir laidus, o plikledis – tik tai, kuo vaikštome ir važiuojame.

Giminingas reiškinys yra šerkšnas – baltos, purios sniego ar ledo nuosėdos ant laidų, šakų ir žolės. Jam susidaryti reikia trijų sąlygų: šalčio, rūko ir silpno vėjo. Apie patį rūką daugiau rašome dalyje „Rūkas“.

Kada susidaro plikledis

Pavojingiausia situacija – kai po atlydžio ar lietingos dienos temperatūra naktį nukrinta žemiau nulio. Šlapi keliai ir šaligatviai užšąla iš apačios, o ryte ledas būna plonas ir skaidrus, todėl jo beveik nesimato. Dažni scenarijai:

• Lietus ar šlapdriba vakare, šaltis naktį. Klasikinis plikledžio receptas, ypač rudens pabaigoje ir pavasario pradžioje.
• Atlydis dieną, šaltis vakare. Saulėje ar nuo druskos ištirpęs sniegas sutemus vėl virsta ledu.
• Rūkas esant šalčiui. Smulkūs rūko lašeliai nusėda ant kelio ir užšąla – ledo sluoksnis plonas, bet labai slidus.
• Tiltai, viadukai ir pavėsiai. Tiltai šąla greičiau nei kelias ant žemės, nes juos atvėsina oras iš abiejų pusių, todėl ant jų plikledis dažnai susidaro anksčiau.

Vairuotojai tokį ledą dažnai vadina „juoduoju ledu“: jis toks plonas ir skaidrus, kad pro jį matosi tamsi asfalto danga, todėl kelias atrodo tiesiog šlapias. Įspėjimo ženklas – kai šlapias kelias neškvėpia vandens po priekyje važiuojančio automobilio ratais, o šaligatviuose blizga lopai, nors lietaus nebėra. Jei matote barstomus kelius ir slystančius pėsčiuosius, darykite išvadą, kad slidu ir ten, kur ledo nesimato.

Orų prognozėje verta žiūrėti ne tik į temperatūrą, bet ir į kritulius bei drėgmę. Jei vakare numatyta šlapdriba ar lietus, o naktį temperatūra kris žemiau nulio, plikledžio tikimybė didelė. Kaip suprasti tokią prognozę, aiškiname dalyje „Orų prognozė: kaip skaityti ir kiek ji tiksli“, o artimiausių dienų orus visada rasite puslapyje „Orai rytoj“.

Kada lijundra tampa stichija

LHMT kriterijai lijundrą vertina pagal apšalo storį ant specialaus lijundros stovo laidų:

Reiškinys	Kriterijus	Vertinimas
Plikledis	faktas	visada pavojingas reiškinys
Lijundra	apšalas 0,1–19 mm	pavojingas reiškinys
Labai smarki lijundra	apšalas ≥ 20 mm	stichinis reiškinys
Šerkšnas	apšalas > 50 mm	pavojingas reiškinys

Ledo svoris yra didžiulis: apšalusius laidus ir šakas pradeda laužyti, trūkinėja elektros ir ryšių linijos, griūva stulpai, pavojus kyla seniems pastatams ir stogams su mažu nuolydžiu. Visi Lietuvos pavojingų ir stichinių reiškinių kriterijai surinkti dalyje „Pavojingi ir stichiniai meteorologiniai reiškiniai Lietuvoje“.

Įsimintinas atvejis: slidžios 2007 m. Kalėdos

Viena ilgiausių lijundrų Lietuvoje truko visą 2007 m. šventinę savaitę. LHMT aprašo, kad gruodžio 22 d. apie 14 val. Kybartų meteorologijos stotis užfiksavo pirmąją lijundrą, o paskutinė baigėsi tik gruodžio 30-osios naktį Laukuvoje. Temperatūra dieną buvo silpnai teigiama, naktį – neigiama, vėjo beveik nebuvo, todėl ledas kaupėsi kelias dienas iš eilės. Telšiuose ledo sluoksnis ant matavimo laido pasiekė 16 mm, o ant elektros laidų ir medžių šakų vietomis susidarė 5–10 cm ledo sluoksnis. Kai kur Vakarų Lietuvoje sudėtinis apšalas pasiekė stichinio reiškinio kriterijų. Vilniaus medikai tomis dienomis sulaukė dvigubai daugiau traumuotų žmonių nei įprastai.

Kaip saugotis pėstiesiems

Plikledžio metu dažniausios traumos – griuvus patirti rankų lūžiai, o vyresniems žmonėms ir pasekmės, ir rizika didesnė. LHMT rekomendacijos:

• Avėkite žemakulnius batus nelygiu, neslidžiu padu; galima naudoti slidžių ar lazdų antgalius su dygliais.
• Eikite lėtai, mažais žingsneliais, koją statykite visu padu, šiek tiek palinkę į priekį. Tai vadinamoji pingvino eisena – neelegantiška, bet labai sumažina griuvimo tikimybę.
• Nelaikykite rankų kišenėse ir žiūrėkite po kojomis; laiptais lipdami laikykitės turėklų.
• Vyresniems ir sunkiai vaikštantiems žmonėms patariama likti namuose arba vaikščioti su lazda guminiu antgaliu.
• Saulėtą dieną užsidėkite akinius nuo saulės – su jais geriau matyti blizgantys slidūs paviršiai.
• Jei griūvate, stenkitės kristi ant šono – smūgis turėtų tekti klubui, o ne keliams ar galvai.
• Nuvalykite ir pabarstykite smėliu laiptus bei takus prie namų, padėkite kaimynams – nupirkite jiems maisto ar parneškite sunkius nešulius.

Kaip saugotis vairuotojams

Ant ledo padangų sukibimas su danga sumažėja kelis kartus. Jungtinės Karalystės kelių eismo taisyklės įspėja, kad apledėjusiame kelyje stabdymo kelias gali būti iki dešimties kartų ilgesnis nei sausame. Todėl:

• Laikykitės kur kas didesnio atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio ir važiuokite lėčiau, nei leidžia ženklai.
• Stabdykite, greitėkite ir sukite vairą švelniai – staigūs judesiai ant ledo baigiasi slydimu.
• Prieš tiltus ir viadukus sulėtinkite iš anksto – ant jų ledas susidaro pirmiausia.
• Žieminės padangos Lietuvoje privalomos nuo lapkričio 10 iki kovo 31 d.; ledo grandiklį ir žieminį langų skystį turėkite visada.
• Jei automobilis slysta, nespauskite stabdžio iki galo, žiūrėkite ir sukite ten, kur norite važiuoti. Profesionalus lenktynininkas Rokas Baciuška pataria ieškoti sukibimo – jei įmanoma, užvažiuoti bent vienu ratu ant smėliu barstytos ar žvyruotos kelkraščio dalies.
• Jei vakare numatyta šlapdriba ar lietus, o ryte – šaltis, nebūtinas keliones verčiau atidėti, ypač užmiesčio keliais, kurie barstomi ne visada.

Pučiant vėjui kelias ant ledo dar pavojingesnis, o šaltis jaučiasi stipresnis nei rodo termometras – tai paaiškiname dalyje „Jutiminė temperatūra ir vėjo žvarba“.

Smėlis ar druska: kaip pabarstyti prie namų

Prie namų, laiptų ir įvažiavimų geriausiai tinka paprastas smėlis ar smulkus žvyras – jie neištirpdo ledo, bet iškart suteikia sukibimą ir veikia bet kokiame šaltyje. Valgomoji druska ledą tirpdo, tačiau didėjant šalčiui jos poveikis silpnėja, o stipriame šaltyje ji praktiškai nebeveikia. Be to, druska kenkia augalams, batams, grindų dangai, gyvūnų letenoms ir automobilių kėbului, todėl prie namų geriau rinktis smėlį arba specialius barstymo mišinius. Barstykite iš anksto – kai prognozėje matote šlapdribą ir šaltį, o ne tada, kai takas jau virto čiuožykla.

Ką daryti, jei paslydote ir susižeidėte

Nukritę neskubėkite staigiai keltis – pirmiausia įvertinkite, ar neskauda galvos, nugaros ar sąnarių. Jei ranka ar koja greitai tinsta, labai skauda ar negalite jos pajudinti, gali būti lūžis – kreipkitės į artimiausią traumų punktą ar priėmimo skyrių. Prie sumušimo pridėkite šalčio, bet ne tiesiai ant odos. Jei žmogus susitrenkė galvą, prarado sąmonę ar jam sunku kvėpuoti, kvieskite pagalbą skubiosios pagalbos telefonu 112. Pamatę gatvėje pargriuvusį žmogų, sustokite ir pasiteiraukite, ar jam reikia pagalbos – ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Kur sužinoti apie plikledį iš anksto

LHMT apie lijundrą ir plikledį perspėja per pavojingų reiškinių įspėjimus meteo.lt (geltonas, oranžinis ar raudonas lygis), o stichinių reiškinių atveju įspėjimai skelbiami ir per gyventojų perspėjimo sistemą. LHMT pataria įsitikinti, kad telefone įjungta trumpųjų perspėjimų priėmimo funkcija. Kaip veikia įspėjimų spalvos ir kuo skiriasi pavojingas nuo stichinio reiškinio, rasite dalyje apie pavojingus reiškinius. Kiek žiemos keičiasi Lietuvoje ir kada vidutiniškai prasideda šalnos, aiškiname dalyse „Orų sezonai Lietuvoje“ ir „Klimato kaita Lietuvoje“. Šiandienos orus savo mieste pasitikrinkite orų puslapyje, pavyzdžiui, Vilniaus.