Vėjas: stiprumas, gūsiai ir Boforto skalė – nuo kada vėjas Lietuvoje pavojingas

Vėjas – vienas dažniausių priežasčių, kodėl orai sugadina planus: nuverčia skėtį, apsunkina dviračio kelionę, žiemą prideda žvarbos, o audrų metu laužo medžius ir nutraukia elektros laidus. Prognozėje jis rodomas dviem skaičiais – vidutiniu greičiu ir gūsiais – ir kryptimi. Kaip juos suprasti ir nuo kada vėjas Lietuvoje laikomas pavojingu, paaiškinta žemiau.

Metrai per sekundę ir kilometrai per valandą

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ir dauguma Europos orų tarnybų vėjo greitį nurodo metrais per sekundę (m/s). Automobilių vairuotojams įprastesni kilometrai per valandą. Perskaičiuoti paprasta: m/s padauginkite iš 3,6.

• 5 m/s = 18 km/h – lengvas vėjas, juda šakelės;
• 10 m/s = 36 km/h – stiprokas vėjas, sunkiau naudotis skėčiu;
• 15 m/s = 54 km/h – stiprus vėjas, sunku eiti prieš jį;
• 20 m/s = 72 km/h – audra, lūžta šakos;
• 25 m/s = 90 km/h – stipri audra, virsta medžiai.

Jūrininkai ir lakūnai dažnai naudoja mazgus (1 mazgas ≈ 0,51 m/s), o JAV ir Didžiojoje Britanijoje – mylias per valandą.

Vidutinis vėjas ir gūsiai – kuo skiriasi

Pagal Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) praktiką, vidutinis vėjo greitis – tai 10 minučių vidurkis, išmatuotas 10 metrų aukštyje virš atviros vietovės. Gūsis – trumpas, kelių sekundžių, vėjo sustiprėjimas. Gūsiai gali būti du ar daugiau kartų stipresni už vidutinį vėją, ypač perkūnijos metu ar už pastatų.

Kasdieniame gyvenime dažniau svarbūs gūsiai: būtent jie nuverčia dviratininką, išlenkia skėtį, nuplėšia stogo dangą. Todėl jei prognozėje parašyta „vėjas 6 m/s, gūsiai iki 15 m/s“, ruoškitės 15, o ne 6. Stichinių reiškinių rodikliuose Lietuvoje taip pat vertinamas maksimalus vėjo greitis.

Mieste vėjas paprastai silpnesnis nei atviroje vietovėje, bet tarp aukštų pastatų susidaro „vėjo koridoriai“, kuriuose gūsiai sustiprėja. Pajūryje, prie didelių ežerų ir atviruose laukuose vėjas stipriausias.

Boforto skalė: nuo tykos iki uragano

Boforto skalę 1805 m. sukūrė Didžiosios Britanijos admirolas Francis Beaufort, kad jūreiviai galėtų įvertinti vėją be prietaisų – pagal bangas ir burių elgesį. Vėliau ji pritaikyta ir sausumai. Skalė turi 13 balų (0–12):

Balas	Pavadinimas	m/s	km/h	Požymiai sausumoje
0	tyka (štilis)	0–0,2	<1	dūmai kyla vertikaliai
1	lengvas oras (vos juntamas)	0,3–1,5	1–5	dūmai rodo vėjo kryptį
2	lengvas	1,6–3,3	6–11	vėjas juntamas veidu, šlama lapai
3	švelnus	3,4–5,4	12–19	nuolat juda lapai ir šakelės
4	vidutinis	5,5–7,9	20–28	kyla dulkės ir popierius, juda mažos šakos
5	gaivus	8,0–10,7	29–38	siūbuoja maži medžiai
6	stiprus	10,8–13,8	39–49	juda didelės šakos, švilpia laidai, sunku naudotis skėčiu
7	beveik audra	13,9–17,1	50–61	juda visi medžiai, sunku eiti prieš vėją
8	audra	17,2–20,7	62–74	lūžta šakelės, sunku vairuoti
9	stipri audra	20,8–24,4	75–88	nedideli pastatų pažeidimai
10	štormas	24,5–28,4	89–102	išrauna medžius, žymūs pažeidimai
11	stiprus štormas	28,5–32,6	103–117	plačiai paplitę pažeidimai
12	uragano stiprumo vėjas	≥32,7	≥118	didelės griūtys

Lietuvoje dažniausiai pučia silpni ir vidutiniai vėjai. Audros stiprumo vėjai būna rečiau ir dažniausiai lapkritį–vasarį, o uragano stiprumo vėjas Lietuvoje itin retas ir paprastai pasireiškia tik trumpais gūsiais.

Iš kur pučia: vėjo kryptis

Vėjo kryptis nurodoma pagal tai, iš kur jis pučia. Vakarų vėjas pučia iš vakarų į rytus; „PV“ prognozėje reiškia pietvakarių vėją. Kryptis daug ką pasako apie orus:

• vakarų ir pietvakarių vėjai atneša drėgną Atlanto orą – žiemą atšyla, dažnai lyja;
• šiaurės ir šiaurės vakarų – vėsesnį orą; vasarą po jų atvėsta;
• rytų ir pietryčių – žemyninį orą: žiemą jis atneša šaltį ir sausą orą, vasarą – karštį.

Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, rudenį ir žiemą Lietuvoje dažniausiai pučia pietų, pietvakarių ir vakarų vėjai, vasarą įsivyrauja vakarų ir šiaurės vakarų. Tykos (bevėjo oro) tikimybė didžiausia vasarą – pietryčiuose liepą iki 14 % visų matavimų, o pajūryje ramių orų tikimybė visais metų laikais tik apie 1 %.

Kada vėjas Lietuvoje tampa pavojingas

Lietuvoje vėjo pavojingumą lemia aplinkos ministro patvirtinti rodikliai, kuriais remdamasi LHMT skelbia įspėjimus:

Lygis	Maksimalus vėjo greitis	Kur
Pavojingas reiškinys	nuo 15 m/s	visa Lietuva
Stichinis – labai smarkus vėjas	24–33 m/s	visos savivaldybės, išskyrus pajūrio
Stichinis – labai smarkus vėjas	28–33 m/s	Klaipėdos m. ir r., Kretingos r., Palangos m., Neringos ir Šilutės r. savivaldybės
Katastrofinis	33 m/s ir daugiau	visa Lietuva

Stichinio vėjo riba žemyninėje Lietuvoje sumažinta nuo 28 iki 24 m/s 2024 m. lapkritį. Aplinkos ministerija tai grindė Vilniaus universiteto studija, kuri parodė, kad jau tokio stiprumo vėjai vis dažniau sutrikdo elektros tinklų veiklą, ir kaimyninių šalių praktika – Lenkijoje ir Vokietijoje labai smarkiu laikomas vėjas nuo 24 m/s, Švedijoje, Suomijoje ir Latvijoje – nuo 25 m/s. Pajūryje, kur stiprūs vėjai įprastesni, riba palikta 28 m/s.

Vėjas dažnai būna ir sudėtinio reiškinio dalis. Pavyzdžiui, labai smarki audra pagal rodiklius – tai perkūnija su smarkiu lietumi ir (ar) škvalu, kai vėjas pasiekia bent 15 m/s, ir (ar) kruša. Apie tai daugiau – skyriuose apie pavojingus ir stichinius reiškinius ir perkūniją ir žaibus.

Kur ir kada vėjai stipriausi

Pajūris – vėjuočiausia Lietuvos dalis. Pavojingo stiprumo (15 m/s) vėjas ten pučia vidutiniškai apie 52 dienas per metus, o rytų ir pietryčių Lietuvoje – tik apie 9–10 dienų. Dažniausiai vėjas iki pavojingos ribos sustiprėja gruodį ir sausį (pajūryje vidutiniškai po 8 dienas per mėnesį, kitur – po 1–3,5 dienos), rečiausiai – vasaros pabaigoje ir rugsėjį. Didžiausias Lietuvoje užfiksuotas vėjo gūsis siekė 40 m/s. Kokios audros Lietuvoje buvo stipriausios, rasite orų rekordų apžvalgoje.

Vėjas kasdienybėje: skėtis, dviratis, vandens sportas

Kasdienius sprendimus dažniausiai lemia ne oficialios ribos, o paprasti dalykai:

• Skėtis. Kai gūsiai viršija maždaug 10 m/s (6 balai), skėtį laikyti tampa sunku, o pigesni lūžta. Tokią dieną praktiškesnė striukė su gobtuvu.
• Dviratis ir paspirtukas. Priešpriešinis 8–10 m/s vėjas kelionę gali pailginti trečdaliu, o šoninis gūsis ant tilto ar atviro kelio gali išmušti iš pusiausvyros. Planuojant maršrutą, pravartu pažiūrėti vėjo kryptį: grįžti pavėjui daug lengviau.
• Bėgimas. Bėgant prieš vėją jutiminė temperatūra dar labiau krenta – žiemą tai verta įvertinti renkantis aprangą.
• Vandens sportas ir žvejyba. Burlentininkams ir buriuotojams stiprus vėjas – privalumas, bet ežere ar jūroje jis greitai kelia bangas. Valtimi plaukti pavojinga jau esant 6–7 balų vėjui, o pajūryje stiprūs vėjai įprastesni nei žemyne.
• Kepsninė ir laužas. Vėjuotą ir sausą dieną kibirkštys lengvai uždega sausą žolę; miškuose gaisrų pavojų dar padidina sausra.

Kodėl stiprus vėjas dažnai reiškia elektros dingimą

Didžiąją dalį žalos audrų metu padaro ne pats vėjas, o ant laidų virstantys medžiai ir lūžtančios šakos. Žiemą pavojų padidina šlapias sniegas: kai temperatūra arti nulio, ant laidų ir medžių kimba ir kaupiasi šlapio sniego apdraba, šakos tampa sunkios ir lūžta net esant ne itin stipriam vėjui. Todėl 2024 m. rodikliuose atsirado naujas stichinis reiškinys – žiemos reiškinių kompleksas: smarkus snygis (ne mažiau kaip 7 mm per mažiau nei 12 valandų) su smarkia šlapio sniego apdraba ar apšalu, kai vidutinė valandos temperatūra nuo −3 iki +3°. Apie kitus žiemos pavojus – skyriuje apie plikledį ir lijundrą.

Ką daryti, kai skelbiamas stiprus vėjas

• Pritvirtinkite arba įneškite lauko baldus, batutus, vazonus – jie tampa pavojingais sviediniais.
• Nestatykite automobilio po medžiais ir šalia senų statinių.
• Venkite miškų, parkų ir alėjų – lūžtančios šakos ir virstantys medžiai yra dažniausia audrų aukų priežastis.
• Vairuodami laikykite vairą tvirčiau, ypač ant tiltų ir atvirų ruožų; su priekaba ar furgonu sumažinkite greitį.
• Pasiruoškite elektros dingimui: įkraukite telefoną ir išorinę bateriją, turėkite žibintuvėlį.
• Jei esate prie jūros ar ežero – neplaukite valtimi ir nesimaudykite, vėjas kelia bangas ir srovę nuo kranto.

Vėjas taip pat lemia, kaip jaučiasi šaltis: −10° su 10 m/s vėju jaučiasi kaip −20°. Daugiau – skyriuje apie jutiminę temperatūrą ir vėjo žvarbą. Vėjo prognozę konkrečiam miestui rasite miestų orų puslapiuose, o kaip suprasti prognozės skaičius – prognozės skaitymo gide.