Jutiminė temperatūra: kodėl jaučiasi šalčiau ar karščiau, nei rodo termometras

Termometras rodo +2°, bet lauke atrodo, kad šalčiau nei −5°. Arba +28°, o jaučiasi kaip pirtyje. Tai ne vaizduotė: kūnas jaučia ne oro temperatūrą, o tai, kiek šilumos netenka ar gauna. Tą skirtumą ir rodo jutiminė temperatūra – orų puslapyje ji pažymėta „jaučiasi kaip“.

Kodėl jaučiasi kitaip nei rodo termometras

Žmogaus kūnas nuolat gamina šilumą ir ją atiduoda aplinkai. Kiek greitai ją atiduoda, priklauso ne tik nuo oro temperatūros:

• Vėjas nupučia ploną šilto oro sluoksnį, kuris susidaro prie odos. Kuo stipresnis vėjas, tuo greičiau oda vėsta – žiemą tai vadinama vėjo žvarba.
• Drėgmė karštą dieną trukdo prakaitui išgaruoti, o garavimas yra pagrindinis kūno vėsinimo būdas. Todėl drėgnas karštis jaučiamas stipriau nei sausas.
• Saulė šildo tiesiogiai. Saulėje gali būti keliais laipsniais šilčiau nei pavėsyje, net jei oro temperatūra ta pati. JAV nacionalinė orų tarnyba nurodo, kad karščio indeksas skaičiuojamas pavėsiui, o tiesioginėje saulėje jis gali būti iki 15 °F (apie 8 °C) didesnis.
• Drabužiai, judėjimas, alkis, nuovargis – asmeniniai veiksniai, kurių prognozė neįvertina.

Prognozėse dažniausiai naudojami du rodikliai: šaltuoju metų laiku – vėjo žvarbos indeksas, karštuoju – karščio indeksas.

Vėjo žvarba: kai vėjas „atima“ laipsnius

Vėjo žvarbos indeksas (angl. wind chill) parodo, kokia temperatūra be vėjo odai būtų tokia pat šalta. Šiandien plačiausiai naudojama formulė sukurta 2001 m. Kanados ir JAV specialistų; ji taikoma, kai oro temperatūra ne aukštesnė nei +10° ir pučia bent silpnas vėjas. Vėjo greitis formulėje imamas 10 metrų aukštyje – taip, kaip jį matuoja meteorologijos stotys.

Žemiau – kaip tas pats šaltis jaučiamas esant skirtingam vėjui (apskaičiuota pagal šią formulę, apvalinta iki laipsnio):

Vėjas	+5°	0°	−5°	−10°	−15°	−20°	−25°
2 m/s	+3°	−2°	−8°	−14°	−20°	−26°	−32°
5 m/s	+1°	−5°	−11°	−17°	−24°	−30°	−36°
8 m/s	0°	−6°	−13°	−19°	−26°	−32°	−39°
10 m/s	0°	−7°	−14°	−20°	−27°	−34°	−40°
15 m/s	−2°	−8°	−15°	−22°	−29°	−36°	−43°

Lentelė rodo, kodėl pajūryje ir atvirose vietose žiema atrodo atšiauresnė, nors termometrai rodo panašiai kaip Vilniuje: pajūryje vėjai stiprūs daug dažniau. Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, vėjas iki 15 m/s pajūryje sustiprėja apie 52 dienas per metus, o rytų ir pietryčių Lietuvoje – tik apie 9–10 dienų.

Kada žvarba tampa pavojinga

Kanados aplinkos ir klimato kaitos departamentas vėjo žvarbą suskirsto pagal riziką:

Jutiminė temperatūra	Rizika	Kas gresia
0…−9°	maža	šiek tiek nepatogu
−10…−27°	vidutinė	ilgiau būnant lauke be tinkamos aprangos – hipotermijos ir nušalimo rizika
−28…−39°	didelė	atvira oda gali nušalti per 10–30 minučių
−40…−47°	labai didelė	atvira oda gali nušalti per 5–10 minučių
−48…−54°	rimta	atvira oda gali nušalti per 2–5 minutes
−55° ir šalčiau	ekstremali	oda nušąla greičiau nei per 2 minutes

Lietuvoje didelės rizikos ribą (−28°) pasiekti nesunku: užtenka −15° šalčio su 15 m/s vėju arba −20° su 8 m/s. Pirmieji nušalimo požymiai – nosies, skruostų, ausų ar pirštų galiukų nutirpimas ir pabalimas. Pastebėjus juos, reikia nedelsiant eiti į šilumą ir sušildyti odą palaipsniui – netrinti sniegu ir nekaitinti karštu vandeniu.

Atskirai nuo žvarbos teisės aktai apibrėžia ir patį šaltį: speigas, kai minimali oro temperatūra nukrinta iki −30° ir žemiau, laikomas stichiniu meteorologiniu reiškiniu, o ilgiau nei tris paras besitęsiantis – katastrofiniu. Daugiau – skyriuje apie pavojingus ir stichinius reiškinius.

Karščio indeksas: kai drėgmė prideda laipsnių

Vasarą veikia priešingas mechanizmas. Kai oras drėgnas, prakaitas garuoja lėtai, kūnas vėsta prasčiau, ir karštis jaučiamas stipriau. Karščio indeksas (angl. heat index) apskaičiuojamas iš temperatūros ir santykinės drėgmės. Pagal JAV nacionalinės orų tarnybos naudojamą formulę (reikšmės pavėsyje, apvalintos):

Oro temperatūra	drėgmė 40 %	drėgmė 60 %	drėgmė 80 %
+26°	+26°	+26°	+27°
+28°	+28°	+29°	+32°
+30°	+30°	+33°	+38°
+32°	+32°	+37°	+44°
+34°	+35°	+42°	+52°

NWS rizikos ribos: nuo maždaug +27° (80 °F) – nuovargis ilgiau būnant karštyje ar dirbant; nuo +32° (90 °F) – galimi šilumos smūgis, mėšlungis, išsekimas; nuo +39° (103 °F) – pavojinga; nuo +52° (125 °F) – šilumos smūgis labai tikėtinas.

Lietuvoje +30° su didele drėgme – ne retenybė per liepos karščius, o tai jau +33…+38° jutiminės temperatūros. Kai karštis (+30° ir daugiau) laikosi bent tris paras iš eilės, tai pagal Lietuvos rodiklius jau kaitra – stichinis meteorologinis reiškinys.

Kodėl tas pats +10° pavasarį ir rudenį jaučiasi skirtingai

Pavasarį, po žiemos, +10° atrodo šilta – žmonės nusirengia striukes. Rudenį tie patys +10° atrodo vėsūs. Iš dalies tai lemia pripratimas: kūnas per kelias savaites prisitaiko prie vyraujančios temperatūros, todėl po šalčių ta pati šiluma jaučiama maloniau, o po vasaros – vėsiau. Prie to prisideda ir orai: rudenį dažniau būna drėgna, apsiniaukę ir vėjuota, o drėgni drabužiai ir šlapia oda šilumą atiduoda daug greičiau nei sausa. Todėl rudenį verta labiau žiūrėti į vėją ir kritulius, ne vien į skaičių termometre.

Kam jutiminė temperatūra svarbiausia

• Mažiems vaikams. Jų kūnas mažas, o odos plotas, palyginti su svoriu, didelis, todėl jie greičiau vėsta ir greičiau perkaista. Vežimėlyje sėdintis vaikas nejuda ir nesušyla judėdamas, kaip suaugęs.
• Vyresnio amžiaus žmonėms. Su amžiumi silpnėja temperatūros pojūtis ir prakaitavimas, todėl nei šaltis, nei karštis neatrodo tokie pavojingi, kokie yra iš tikrųjų.
• Dirbantiems lauke ir sportuojantiems. Ilgas buvimas lauke ir fizinis krūvis didina riziką abiem kryptimis: žiemą – sušlapus nuo prakaito, vasarą – perkaitus.
• Gyvūnams. Šunys ir katės taip pat jaučia vėją ir drėgmę; karštą dieną asfaltas gali nudeginti letenas, o žiemą trumpaplaukiai šunys sušąla greitai.

Mitas: alkoholis sušildo

Gurkšnis stipraus gėrimo šaltyje sukelia šilumos pojūtį, bet iš tikrųjų kūnas tada vėsta greičiau: alkoholis išplečia odos kraujagysles, šiluma iš kūno vidaus plūsta į paviršių ir greičiau išsisklaido į aplinką. Be to, apsvaigęs žmogus prasčiau jaučia šaltį ir gali per vėlai pastebėti nušalimo požymius. Žiemą šilumai palaikyti geriau tinka šiltas nealkoholinis gėrimas, sausi drabužiai ir judėjimas.

Kaip apsisaugoti

Šaltyje ir vėjyje:

• rengtis sluoksniais, viršutinis – neperpučiamas;
• uždengti veidą, ausis ir rankas – jos nušąla pirmiausia;
• vengti ilgo stovėjimo vėjuotose vietose – tiltuose, atvirose aikštėse, prie jūros;
• neiti į lauką sudrėkusiais drabužiais: drėgmė vėsina dar greičiau.

Karštyje:

• gerti vandenį nelaukiant troškulio;
• aktyvią veiklą perkelti į rytą ar vakarą – kada leidžiasi saulė, rasite saulėtekio ir saulėlydžio puslapyje;
• niekada nepalikti vaikų ir gyvūnų uždarame automobilyje;
• ypač stebėti vyresnio amžiaus žmones, mažus vaikus ir sergančius lėtinėmis ligomis.

Kaip rengtis pagal jutiminę temperatūrą

„Jaučiasi kaip“	Ką rinktis
+10…+15°	lengva striukė ar megztinis; vėjuotą dieną – neperpučiamas viršutinis sluoksnis
+5…+10°	šilta striukė, uždari batai; lyjant – neperšlampama apranga
0…+5°	žieminė striukė, kepurė; vaikams – pirštinės
−10…0°	žieminė apranga sluoksniais, kepurė, šalikas, pirštinės
−20…−10°	šiltas apatinis sluoksnis, veido apsauga vėjyje, trumpesnis buvimas lauke
žemiau −20°	kuo mažiau atviros odos, dažnos pertraukos šilumoje; vaikus su vežimėliu – tik trumpam

Tai orientyras, ne taisyklė: kas daug juda, gali rengtis lengviau, o kas ilgai stovi ar sėdi – šilčiau. Dalis orų prognozių „jaučiasi kaip“ apskaičiuoja ne vien iš vėjo ar drėgmės, bet iš visų veiksnių kartu – temperatūros, vėjo, drėgmės ir saulės spinduliuotės, todėl tas pats skaičius gali šiek tiek skirtis nuo vėjo žvarbos lentelės.

Kaip naudotis „jaučiasi kaip“ prognozėje

Rengiantis žiūrėkite į jutiminę, o ne oro temperatūrą. Valandinėje prognozėje ji gali smarkiai svyruoti per dieną – rytą, kol vėjas silpnas, šaltis jaučiamas mažiau, o popiet sustiprėjus vėjui tampa žvarbu. Kaip suprasti vėjo skaičius, aprašyta skyriuje apie vėjo stiprumą ir Boforto skalę, o kaip skaityti visą prognozę – prognozės skaitymo gide. Kokie šalčiai ir karščiai Lietuvoje buvo didžiausi, rasite orų rekordų apžvalgoje.