Pavojingi ir stichiniai meteorologiniai reiškiniai Lietuvoje: kriterijai ir įspėjimai

Kai sinoptikai sako „pavojingas reiškinys“ ar „stichinis reiškinys“, tai ne vaizdingas žodis, o oficiali kategorija su aiškiais skaičiais. Lietuvoje meteorologiniai reiškiniai skirstomi į pavojingus, stichinius ir katastrofinius. Ribas nustato teisės aktai – Vyriausybės patvirtinti ekstremaliųjų įvykių kriterijai ir aplinkos ministro tvirtinami rodikliai, o juos fiksuoja ir apie juos perspėja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). Reiškinys užfiksuojamas tada, kai išmatuota reikšmė pasiekia nustatytą ribą – reikšmės neapvalinamos.

Trys lygiai: pavojingas, stichinis, katastrofinis

• Pavojingas reiškinys gali sutrikdyti kasdienę veiklą ir padaryti žalos neapsaugotiems objektams – pavyzdžiui, smarkus vėjas, perkūnija, plikledis, tirštas rūkas.
• Stichinis reiškinys jau daro bendro pobūdžio žalą, kurios dažniausiai neįmanoma išvengti, – labai smarkus vėjas, labai stambi kruša, speigas, kaitra.
• Katastrofinis reiškinys kelia pavojų gyvybei didelėje teritorijoje – uraganas, labai smarkus speigas, kelias paras trunkanti pūga.

Gyvas pavyzdys – 2021 m. liepos kaitra. Liepos 12–17 d. temperatūra daug kur siekė 30–34,9 °C, liepos 15 d. Dotnuvoje – 35,0 °C, o ilgiausiai be pertraukos kaitra truko Utenoje – 11 dienų. Kadangi 30 °C laikėsi ilgiau nei tris paras, tai jau buvo ne pavojingas karštis, o stichinis reiškinys. Beveik visoje šalyje tada buvo ir vadinamųjų tropinių naktų, kai temperatūra nenukrisdavo žemiau 20 °C.

Stichiniai ir katastrofiniai reiškiniai gali tapti ekstremaliuoju įvykiu, kai valstybės ir savivaldybių institucijos imasi ypatingų priemonių.

Pagrindiniai kriterijai

Lentelėje – dažniausiai Lietuvoje pasitaikančių reiškinių ribos pagal LHMT mokomajame leidinyje „Ekstremalūs hidrometeorologiniai reiškiniai“ (2024) pateiktus oficialius rodiklius.

Reiškinys	Pavojingas	Stichinis	Katastrofinis
Vėjas (didžiausias greitis 10 m aukštyje)	15 – <24 m/s	24 – <33 m/s (pajūrio savivaldybėse 28 – <33 m/s)	≥ 33 m/s (uraganas)
Lietus per ≤ 12 val.	15 – <50 mm	50–80 mm	> 80 mm
Snygis per ≤ 12 val.	7 – <20 mm	20–30 mm (sniego +20–30 cm)	> 30 mm (sniego > 30 cm)
Pūga	vėjas 8 – <15 m/s, matomumas < 1000 m, ≥ 3 val.	vėjas 15–20 m/s, ≥ 12 val.	vėjas > 20 m/s, matomumas ≤ 500 m, ≥ 1 para
Kruša (ledėkų skersmuo)	6–19 mm	≥ 20 mm	–
Lijundra (apšalas)	0,1–19 mm	≥ 20 mm	–
Plikledis	faktas	–	–
Rūkas	matomumas < 500 m ≥ 3 val.	matomumas ≤ 100 m ≥ 12 val.	–
Šaltis	nuo –25 iki –30 °C (stiprus šaltis)	≤ –30 °C 1–3 paras (speigas)	≤ –30 °C ilgiau nei 3 paras
Karštis	≥ 30 °C 1–2 dienas	≥ 30 °C ≥ 3 paras (kaitra)	–
Perkūnija	faktas	–	–

Stichinio vėjo riba sumažinta nuo 28 iki 24 m/s 2024 m. lapkritį, pakeitus Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklius (pajūrio savivaldybėse liko 28 m/s). Kai kuriuose senesniuose leidiniuose dar nurodoma ankstesnė 28 m/s riba.

Baltijos jūroje ir Klaipėdos uoste vėjas matuojamas 24 m aukštyje, todėl ten ribos taikomos šiam aukščiui. Ilgai trunkantis lietus vertinamas kitaip – pagal tai, kiek kartų per 5 paras iškritę krituliai viršija mėnesio klimato normą: 1–1,9 karto – pavojingas, 2–3 kartus – stichinis, daugiau nei 3 kartus – katastrofinis reiškinys.

Labai smarki audra – reiškinių kompleksas

Atskira kategorija – labai smarki audra. Tai stichinis reiškinys, kai kartu pasireiškia perkūnija ir smarkus lietus (≥ 15 mm per ≤ 12 val.), dažnai su škvalu (vėjas ≥ 15 m/s) ir (ar) kruša (≥ 6 mm). Tokios audros Lietuvoje kartojasi kiekvieną šiltąjį sezoną, dažniausiai nuo gegužės iki rugsėjo, kai karštą orą staiga keičia gerokai vėsesnis. Įsimintiniausia – 2010 m. rugpjūčio 8-osios naktis, kai škvalas Pietų ir Vidurio Lietuvoje pražudė keturis žmones. Daugiau apie istorines audras – dalyje „Didžiausios audros ir uraganai Lietuvoje“.

Ką reiškia įspėjimų spalvos

LHMT perspėjimus skelbia meteo.lt pagal apskritis trimis spalvomis. Tokia pati spalvų sistema naudojama visoje Europoje – Europos meteorologijos tarnybų tinklo svetainėje Meteoalarm.

Spalva	Šūkis	Galima žala	Ką daryti
Geltona	„Informuojame!“	Pažeidžiami neapsaugoti objektai, bet žalos dažniausiai galima išvengti	Apsaugoti pažeidžiamus objektus ir veiklą
Oranžinė	„Būk pasirengęs!“	Bendro pobūdžio žala, kurios išvengti neįmanoma	Atidžiai sekti informaciją, vykdyti institucijų nurodymus
Raudona	„Imkis priemonių!“	Didelė žala ir (ar) nukentėjusieji, pavojus gyvybei, dažniausiai didelėje teritorijoje	Bet kokiomis aplinkybėmis vykdyti institucijų nurodymus, pasirengti ekstremaliai situacijai

Geltoną lygį atitinka pavojingų reiškinių rodikliai, oranžinį ir raudoną – stichinių ir katastrofinių reiškinių rodikliai.

Kur rasti įspėjimus

• meteo.lt, skiltis „Pavojingi reiškiniai“ – oficialūs LHMT perspėjimai pagal apskritis, su galiojimo laiku.
• Meteoalarm – visos Europos įspėjimų žemėlapis; praverčia keliaujant.
• Gyventojų perspėjimo pranešimai telefone – stichinių reiškinių ir kitų grėsmių atveju. LHMT pataria įsitikinti, kad telefone įjungtas trumpųjų perspėjimų priėmimas.
• lt72.lt – valstybės portalas, kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms ir ką turėti namuose.
• 77.lt orų puslapiai – artimiausių valandų ir dienų prognozė su vėjo gūsiais ir krituliais, pavyzdžiui, orai Vilniuje ir orai rytoj visoje Lietuvoje.

Ką daryti per pavojingus reiškinius

Stiprus vėjas ir audra

• Iš balkonų ir kiemų sunėškite ar pritvirtinkite daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas; uždarykite langus, duris, stoglangius.
• Nestovėkite ir nestatykite automobilio po aukštais medžiais, prie reklamos stendų, elektros linijų ir lengvų konstrukcijų.
• Turėkite įkrautą telefoną, žibintuvėlį, atsarginių elementų, baterijomis maitinamą radiją ir geriamojo vandens.
• Pastebėję nutrūkusį elektros laidą, jo nelieskite ir laikykitės bent 8 metrų atstumo; praneškite ESO telefonu 1852.

Kruša ir perkūnija

• Prasidėjus krušai prisidenkite galvą ir kuo greičiau raskite pastogę; automobilį palikite garaže ar po stogu, kelyje sustokite degalinėje ar po viaduku.
• Perkūnijos metu venkite atvirų vietų, vandens telkinių ir pavienių medžių – plačiau apie tai dalyje „Perkūnija ir žaibai“.

Speigas ir karštis

• Per speigą lauke būkite kuo trumpiau, nuolat judėkite, venkite alkoholio – jis plečia kraujagysles ir greičiau prarandama šiluma. Nušalusių vietų netrinkite.
• Per karštį ribokite fizinį aktyvumą, gerkite daugiau vandens, pasirūpinkite vyresniais artimaisiais, vaikais ir sergančiaisiais – jiems karštis pavojingiausias.
• Kaip šaltį sustiprina vėjas, aiškiname dalyje „Jutiminė temperatūra ir vėjo žvarba“.

Plikledis, lijundra ir rūkas

Šiems reiškiniams skirtos atskiros dalys: „Plikledis ir lijundra“ ir „Rūkas“. Abiem atvejais svarbiausia – lėtesnis tempas ir didesnis atstumas kelyje.

Bet kokios realios grėsmės sveikatai ar gyvybei atveju skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112.

Kodėl ne kiekviena stichija patenka į statistiką

Reiškiniai fiksuojami meteorologijos stotyse, o jų Lietuvoje – ribotas skaičius. Dalis pavojingų reiškinių yra labai lokalūs. LHMT pažymi, kad kruša dažnai iškrenta ne didesnėje kaip 40 km² teritorijoje – kuo didesni ledėkai, tuo mažesnis plotas, – todėl stotis jos gali ir neužfiksuoti, nors gretimame kaime kruša išdaužė langus. Viesulas gyvuoja vidutiniškai 5–10 minučių, škvalas – staigus vėjo sustiprėjimas bent 8 m/s per 1–3 minutes – irgi praslenka greitai.

Skiriasi ir sezonai. Šiltuoju metų laiku dažniausi trumpi, bet galingi reiškiniai – škvalai, viesulai, liūtys, kruša, perkūnija. Šaltuoju sezonu (spalio–kovo mėn.) vyrauja vadinamasis gradientinis vėjas: jis susijęs su Atlanto ciklonais, stiprėja pamažu, gali pūsti 1–3 paras ir apima didelę teritoriją. Tiršti rūkai Lietuvoje dažniausi lapkričio–kovo mėnesiais, o prie jūros – nuo kovo iki gegužės. Todėl tas pats geltonas įspėjimas vasarą dažniausiai reiškia kelių valandų audrą, o žiemą – visą parą trunkantį vėją ar pūgą.

Kaip dažnai jų būna ir kodėl skaičiai keičiasi

Pavojingų reiškinių Lietuvoje būna kasmet, stichinių – kelis kartus per metus, o katastrofinių – retai. Kai kurie rekordai rodo, kokios galingos gali būti stichijos: stipriausias Lietuvoje išmatuotas vėjas siekė 40 m/s (1967 m. spalį ir 1999 m. gruodį Nidoje), didžiausi krušos ledėkai – 120 mm (1995 m. liepos 10 d., Vištytis), stipriausiais viesulais (1981 m. Širvintose, 2011 m. Ginkūnuose) vėjas galėjo siekti 60–70 m/s. Daugiau rekordų – dalyje „Orų rekordai Lietuvoje“.

Kriterijai nėra amžini: išanalizavus įvykius ir padarytą žalą, juos peržiūri aplinkos ministerija. Klimatui šylant keičiasi ir pačių reiškinių dažnis – daugiau karščio dienų, mažiau speigo. Kaip tai vyksta Lietuvoje, rašome dalyje „Klimato kaita Lietuvoje“, o metų laikų ypatumus – dalyje „Orų sezonai Lietuvoje“. Kaip pačiam skaityti prognozę ir vertinti jos tikslumą, aiškiname dalyje „Orų prognozė: kaip skaityti ir kiek ji tiksli“.