Istorinis sprendimas: teismas įregistravo pirmąją tos pačios lyties partnerystę
Lietuvoje įvyko istorinis įvykis – pirmą kartą oficialiai pripažinta tos pačios lyties poros partnerystė. Rugsėjo 9 d. įsiteisėjus teismo sprendimui, Karolina ir Eglė tapo pirmąja šalies istorijoje pora, kurios santykiai buvo įregistruoti kaip partnerystė.
Šis sprendimas priimtas po to, kai balandžio mėnesį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Civiliniame kodekse numatyta nuostata, jog partnerystė gali būti sudaroma tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Konstitucijai, nes neužtikrina lygiateisiškumo visoms poroms. Teismas taip pat pripažino prieštaraujančią įstatymui nuostatą, kad partnerystė įsigalioja tik po specialaus įstatymo priėmimo, taip suteikdamas galimybę lyčiai neutralią partnerystę registruoti teismų keliu[1].
Vilniaus miesto apylinkės teismas rugpjūtį patenkino Karolinos ir Eglės prašymą pripažinti jų bendrą gyvenimą partnerystės forma ir įpareigojo valstybę šiuos santykius įregistruoti. Šis sprendimas tapo precedentu kitoms poroms, siekiančioms oficialiai pripažinti savo santykius.
Sudarytą partnerystę vainikavo oficialus pažymėjimas
Istorinis momentas buvo simboliškai paminėtas Vilniaus miesto rotušėje, kur Karolinai ir Eglei buvo įteiktas oficialus pažymėjimas. Renginyje dalyvavo partnerės, jų atstovas, miesto vadovai. Vilniaus meras Valdas Benkunskas savo sveikinime pabrėžė, kad Vilnius yra laisvas miestas, kuriame visi turi jaustis gerbiami, ir išreiškė viltį, kad šis pavyzdys įkvėps kitas poras drąsiai siekti savo teisių.
Reaguodamas į šį įvykį, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis socialiniame tinkle rašė, kad ši byla yra aiškus signalas parlamentui nebedelsti ir įteisinti lygybę visoms poroms, nepriklausomai nuo jų lyties. Jis pasveikino Karoliną ir Eglę, pavadindamas jų istoriją įkvėpimu daugeliui.
Šis sprendimas laikomas svarbiu lūžio tašku Lietuvos žmogaus teisių istorijoje, nes jis ne tik įtvirtina pirmąją oficialiai pripažintą tos pačios lyties partnerystę, bet ir atveria kelią teisiniams pokyčiams. Tikimasi, kad tai paskatins įstatymų leidėjus pagaliau priimti partnerystės įstatymą, kuris aiškiai reglamentuotų ir užtikrintų lygiateisišką visų porų teisinę apsaugą.
A. Žilvinskas: šis verdiktas atveria kelią visų porų lygybei
Advokatas Aivaras Žilvinskas teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas pripažinti dviejų merginų partnerystę yra istorinis ir precedentą kuriantis žingsnis[2].
Jo teigimu, tai ilgos kovos, pradėtos dar 2023 metais, rezultatas. Šis verdiktas esą ne tik įtvirtina galimybę vienalytėms poroms greičiau ir paprasčiau registruoti savo santykius, bet ir praplečia partnerystės turinį, suteikdamas jai teises ir pareigas, iki šiol buvusias tik sutuoktiniams – socialines garantijas, lengvatas ir kitas šeimos nariams priklausančias teises.
Advokatas pabrėžia, kad teismas de facto ir de jure prilygino vienalytę porą šeimai, o tokia pozicija atitinka tiek Lietuvos Konstitucinio Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad teisinė bazė tebėra nepakankamai sureguliuota – Civiliniame kodekse trūksta aiškių nuostatų, todėl vienalytės poros priverstos ginti savo teises teismuose, kai tuo tarpu skirtingų lyčių poros formalumus sutvarko daug paprasčiau.
Seimui gali tekti spręsti vienalytės partnerystės klausimą
Lietuva artėja prie istorinio žingsnio partnerystės įteisinimo, tačiau galutinė sprendimo galia vis dar – Seimo rankose.
Kol Žmogaus teisių komiteto pirmininkas rengia klausimyną parlamentarams, kuriuo bus matoma, kokį partnerystės modelį jie remia – nuo monogamijos iki kelių partnerių pripažinimo ir teisių apimties – teismai jau sprendžia realias bylas: 15 tos pačios lyties porų prašo oficialaus santykių įteisinimo, o dar trys bylos susijusios su užsienyje sudarytų santuokų pripažinimu Lietuvoje.
Tuo tarpu dalis Seimo narių siekia įstatymo įsigaliojimą atidėti iki 2026 metų, o teisininkai perspėja, kad toks delsimas prieštarautų Konstitucijai ir pažeistų nesusituokusių porų teises.
Tačiau nepaisant naujai paskirtos premjerės Ingos Ruginienės pažadų atnaujinti diskusijas dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo, šis klausimas neatsirado naujosios Vyriausybės programoje[3].
