Valstybės tarnautojams rengs specialius apmokymus
Lietuva 2027 metais bus viena iš šalių, kurios pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Pirmoji tais metais pirmininkaus Airija, tada – Lietuva, o iš mūsų šias pareigas perims Graikija.
Pasirodo, pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai nėra lengvai įkandama užduotis jau ir dabar valstybinėse institucijose dirbantiems darbuotojams. Juos reikės specialiai apmokyti, o tokių apmokomų specialistų bus net pusantro tūkstančio. O ir pinigų Lietuva pirmininkavimui nepagailės – žada skirti apie šimtą milijonų eurų.
Tiesa, visą šį pirmininkavimo ES reikalą kuruoja konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija, kuri, panašu, jau ir su NATO viršūnių susitikimu nesugeba skaidriai susitvarkyti. Tad galima tik spėlioti, kiek iš tų 100 milijonų galimai galbūt nusės visokiose kišenėse ir kišenėlėse.
Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė teigė, kad mūsų šalies komandą sudarys apie 1,5 tūkst. valstybės tarnautojų iš 70 institucijų. Jiems bus rengiami specialūs mokymai.
Taip pat per ateinančius metus planuojama laikinai padidinti Nuolatinėje Lietuvos atstovybėje ES esančių darbuotojų skaičių nuo dabartinių 98 iki 200.
„Lietuvoje vyks apie 300 renginių, iš kurių 20 bus aukšto lygio susitikimų – ES vadovų susitikimai, neformalios ministrų tarybos, darbo grupės“, – sakė diplomatė.
Per šiuos metus planuojama patvirtinti Nuolatinės atstovybės ES plėtros planą, parengti tarnautojų mokymų programą bei konkretų pasirengimo pirmininkauti veiksmų planą, kurį dar turės patvirtinti Vyriausybė[1].
Pirmininkavimui vienos šalys išleidžia daugiau, o kitos – mažiau
Pirmininkavimas ES Tarybai nėra pigus malonumas jis kainuoja milijonus. Tačiau istorija rodo, kad kai kurios šalys sugeba sumažinti išlaidas ir prasisuka net dvigubai pigiau nei kitos.
Štai 2012 metais Lenkijos žiniasklaida Danijos užsienio reikalų ministro paklausė, ko gi jie pirmininkaudami nedaro, kad jų pirmininkavimas kainuoja Danijai vos 35 mln. eurų, kai Lenkijai tai kainuoja net 115 mln. eurų.
Danijos užsienio reikalų ministras atsakė, kad tiesiog perkama mažiau ne pirmojo būtinumo prekių, pavyzdžiui, tokių kaip vanduo buteliukuose. Taip pat ta proga rengtų renginių dalyviai raginti naudotis viešuoju transportu. Ir ne tik dėl to, kad būtų sutaupyta pinigų, bet ir todėl, kad pirmininkavimas būtų ekologiškiausias.
Daug kainuoja ir viešieji ryšiai – iškabos oro uostuose, edukacinė veikla mokyklose, pastangos parodyti gyventojams pirmininkavimo ES Tarybai vertę ir naudą[2].
Švedijai pirmininkavimas kainavo apie 110 mln. eurų, panašiai atsiėjo ir Čekijos pirmininkavimas. 2021 metais pirmininkavusi Prancūzija išleido apie 104 mln. eurų. Taigi iš esmės galima sakyti, kad nors kai kurioms šalims pavyksta iš pirmininkavimo nepadaryti pinigų švaistymo fiestos valdininkams, dauguma vis dėlto išlaidų negaili.
Lietuva ES Tarybai jau pirmininkavo 2013 metais
Lietuva jau ėjo ES Tarybos pirmininkės pareigas 2013 metais. Tada mums šis malonumas kainavo apie 214 milijonų litų (apie 61 mln. eurų).
Tais pačiais metais ES Tarybai pirmininkavusi Airija išleido mažiau – 42 milijonus eurų.
Prieš renginį šis skaičius buvo įvertintas maždaug 70 milijonų eurų, tačiau realiai tokia išlaidų suma nebuvo pasiekta. Sutaupyti kone 30 milijonų eurų Airijai pavyko centralizavus konferencijas.
„Akivaizdu, kad vyriausybės sprendimas centralizuoti visas konferencijas ir renginius, iš viso apie 245, labai sumažino išlaidas“, – sakė ministras Brianas Hayesas[3].
Seimas 2013 m. pritarė, kad 2012-2013 metais pirmininkavimui ES iš valstybės biudžeto būtų skirta apie 214 mln. litų.
Tuomet pagrindiniai sprendžiami klausimai buvo užimtumo didinimas, finansų tvarumas ir energetinio saugumo užtikrinimas[4].
Kodėl reikia pirmininkauti ES Tarybai?
Pirmininkavimas ES Tarybai yra svarbus kiekvienos šalies vaidmuo Europos stabilumui ir veikimui.
Pirmininkavimo rotacijos sistema siekia pačią Europos integracijos pradžią. Dėl šio vaidmens kiekviena iš 27 valstybių narių yra žemyno politinio dėmesio centre šešių mėnesių kadencijai, per kurią padeda užtikrinti sklandų didžiosios dalies ES veikimą.
Pirmininkavimo teisė suteikiama tik kartą per trylika su puse metų. Tai yra labai svarbus įvykis kiekvienai šaliai, kuri priklauso ES[5].
ES valstybės narės rotacijos tvarka Tarybai pirmininkauja po 6 mėnesius. Per šį 6 mėnesių laikotarpį pirmininkaujanti valstybė narė pirmininkauja visų lygių posėdžiams Taryboje ir padeda užtikrinti ES darbo Taryboje tęstinumą.
Pirmininkavimo laikotarpiu valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja grupėmis po tris šalis – tai vadinamosios trijų valstybių narių grupės. Ši sistema buvo nustatyta Lisabonos sutartimi 2009 m.
Trijų valstybių narių grupė nustato ilgalaikius tikslus ir parengia bendrą darbotvarkę, nustatydama temas ir pagrindinius klausimus, kuriuos Taryba svarstys per 18 mėnesių laikotarpį. Remdamasi šia programa, kiekviena iš trijų valstybių parengia savo išsamesnę konkretaus 6 mėnesių laikotarpio programą.
Dabartinę trijų valstybių narių grupę sudaro Prancūzija, Čekija ir Švedija.
Pirmininkaujanti valstybė narė yra atsakinga už Tarybos darbo, susijusio su ES teisės aktais, vykdymą. Ji užtikrina ES darbotvarkės tęstinumą, tvarkingus teisėkūros procesus ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą, todėl pirmininkaujanti valstybė narė turi veikti kaip sąžininga ir neutrali tarpininkė.
Pirmininkaujanti valstybė narė užtikrina, kad diskusijos vyktų tinkamai ir būtų tinkamai taikomos Tarybos darbo tvarkos taisyklės bei darbo metodai.
Ji taip pat organizuoja įvairius formalius ir neformalius posėdžius Briuselyje ir rotacijos tvarka pirmininkaujančioje valstybėje narėje[6].
