Kas suskaičiuos, kiek valstybė permokės už NATO vizitą?
Užsienio reikalų ministerija (URM), vadovaujama Gabrieliaus Landsbergio, paskirta pagrindine NATO viršūnių susitikimo Vilniuje organizatore kartu su valstybės valdoma įmone „Litexpo“. Ši įmonė kone viską, kas reikalinga vizitui, perka neskelbiamų derybų būdu – o toks mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo būdas laikomas mažiausiai skaidriu iš visų galimų. Visuomenininkams ėmus bruzdėti, kad nusimato dar vienas auksinių šaukštų skandalas, stebimas absoliučiai atsainus valstybės vadovų požiūris – vieni nemato nieko blogo, kiti gi išvis apie tai nekalba, tarsi NATO susitikimas būtų mažiau svarbus įvykis nei partnerystės įstatymas. O gal išties taip ir yra kai kurių politikų galvose?
Nepaisant to, kad NATO vizitas buvo viešai paskelbtas dar pernai metais vasarą, visi pirkimai vyksta skubos tvarka. O galimybes galimai nelabai skaidriai leisti pinigus sudaro ne kas kita, o per pandemiją įvesta Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, kuri leidžia pirkimus neskelbiamų derybų būdu vykdyti neprašant Viešųjų pirkimų komisijos sutikimo dėl ypatingos skubos.
„Prekes reikėjo įsigyti ypač skubiai. Skuba priklausė ne nuo perkančiosios organizacijos sprendimų, o buvo įtakota Vyriausybės sprendimų”, – pirkdama telekomunikacijų paslaugas iš „Telia Lietuva“ už 2,7 mln. eurų motyvavo „Litexpo“.
TV3 skelbia, kad„Bitė Lietuva“ šį sprendimą apskundė Viešųjų pirkimų tarnybai, o bendrovės direktorius Gintas Butėnas viešai teigė, kad „Bitė Lietuva“ tas pačias paslaugas galėjo pasiūlyti 0,94 mln. eurų pigiau[1].
Seimo opozicija: piliečiai turi teisę matyti, kiek Lietuvai kainuos NATO vizitas
Parlamentaras, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją ir „Litexpo“ dėl viešųjų pirkimų ir sako, kad reikia išsiaiškinti, kaip iš tiesų buvo naudojamos lėšos.
„Pirmuosius signalus dėl noro savaip organizuoti NATO viršūnių susitikimą Vilniuje pamatėme dar praėjusiais metais <..>. Jau tada ne tik opozicijai, bet ir daliai valdančiųjų kilo įtarimas, kad įstatymo projektu gali būti bandoma ieškoti išimčių, kurias tarsi iš anksto pateisintų bei leistų Seimas.
Pranešama, kad dėl neskelbiamų derybų būdu atrinktos, vienintelės pasiūlymą teikti pakviestos ryšio paslaugų bendrovės, Lietuva galėjo permokėti beveik 1 mln. eurų.
Neskaidrūs viešieji pirkimai yra didelė finansinė žala valstybei bei viešojo sektoriaus reputacijai, todėl turime užkirsti kelią bet kokiam galimam piktnaudžiavimui ir imtis priemonių, kad tokios situacijos nepasikartotų ateityje“, – sako parlamentaras L. Savickas[2].
Kontraktai su įmonėmis viršijo jų metines apyvartas
Visuomenininkas, žurnalistas Andrius Tapinas taip pat sureagavo į pasklidusią informaciją apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus.
„Aišku, reikia gilintis į kiekvieną pirkimą, jeigu tik pavyks gauti dokumentus, kurie, aišku, bus baisingai įslaptinti, bet kainos atrodo kosminės, o URM paaiškinimai, kad dėl ypatingos skubos nuspręsta viską daryti per neskelbiamas derybas atrodo labai prastai.
Vyriausybė mums žadėjo skaidrumą, ypač viešuosiuose pirkimuose.
Čia jai yra esminis išbandymas: ji gali slėptis po procedūromis, ypatinga skuba, „čia juk NATO summitas, nekritikuokim, kad nepakenktume“ arba gali vykdyti savo pažadus, atvirai parodyti, kas ir už kiek buvo pirkta, ir kaip nutiko, kad:
Garso įrangą už 553K nuomos įmonė „Up Records“, kurios metinės pajamos yra 120K ir 2021 metais ji patyrė 50K nuostolio.
Konstrukcijas už 630K nuomos įmonė „Topaz“, kurios metinės pajamos yra 409K.
Vaizdo konferencijos įrangą už 1.6 milijono nuomos „Screen Service“, kuriai šis kontraktas yra dvigubai didesnis už metines pajamas.
Apšvietimo įrangą už 1.5 milijono tieks „Muzikos ekspresas“, kuriam tai irgi dvigubai didesnė suma už metines pajamas, o pernai įmonė apskritai patyrė 250K nuostolio.
Ar jie tikrai tieks, ar tiesiog pernuomos iš kitų ir susidės į kišenę gerą procentą? Ar tikrai „Telia“ turėjo būti vienintelis savo paslaugas pasiūlęs dalyvis?
Ingrida Šimonytė, kokią Vyriausybę pamatysim?“, – rašė A. Tapinas[3].
„Litexpo“ valdyboje kyšo „Telia“ ausys
Paaiškėjo, kad „Litexpo“ valdyboje dirba Aleksandras Golodas – „Telia Lietuvos“ pardavimų vadovas. Nors konkrečiai nuo ryšio paslaugų pirkimo A. Golodas nusišalino, vis tiek abejojama, ar tai užtikrino skaidrumą.
„Atitinkamas asmuo dirba tiek „Litexpo“, tiek „Telia“. Tai yra ir interesų konfliktas, mes matome, kad yra pažeistas ir įstatymo reikalavimas dėl skaidrumo. Mes turime abejonių, kad sprendimų priėmime parenkant pirkimą iš vieno šaltinio nebuvo išlaikyta visiškai objektyvi ir skaidri procedūra, buvo asmuo, kuris galimai turėjo interesą“, – BNS sakė L. Lukošiūnas[4].
„Telia“ atsikerta „Bitei“ – kiti nepajėgtų užtikrinti keliamų reikalavimų
„Telia Lietuva“ suskubo teisintis, kad jų infrastruktūros pajėgumai ir kompetencijos užtikrinti Vilniuje vykstančio NATO viršūnių susitikimo IT ir ryšio paslaugų saugumą yra objektyviai daug didesni nei „Bitės“. Bendrovės verslo klientų vadovas Daniel Karpovič sako, kad konkurentai nesąžiningai spekuliuoja mažesne kaina nežinodami visų NATO renginiui būtinų specifikacijų, kurių net viešinti nebūtų galima. Tiesa, kaip gi „Bitė“ galėjo žinoti, jei konkursai buvo paskelbti taip, kad juose dalyvautų tik tie, kurie „reikia“, kad dalyvautų?
„Telia“ pateiktas kainos pasiūlymas tiksliai atitinka NATO keltas specifikacijas. Joks kitas konkurso nelaimėjęs. Galutiniai reikalavimai konkurso dalyviams buvo pateikti tik po atrankos. Todėl bet kokios viešos spekuliacijos apie galutinę paslaugų kainą yra nepagrįstos“, – sako „Telia“ verslo klientų vadovas Daniel Karpovič[5].
Tuo tarpu „Litexpo“ taip pat sakosi gavę „Bitės“ pasiūlymą, bet iš karto jį atmetę.
Na, kas tas milijonas eurų, kurį buvo galima sutaupyti…
„Atliekant rinkos vertinamą buvo gautas ir „Bitė Lietuva“ teikiamų paslaugų bendro pobūdžio pasiūlymas, kurį įvertinus buvo nuspręsta „Bitė Lietuva“ neįtraukti į apklausiamų tiekėjų sąrašą“, – sako „Litexpo“.
Įmonė informavo, kad iš viso neskelbiamų derybų būdu vykdytam konkursui pateikti pasiūlymus dėl telekomunikacijų paslaugų tiekimo paprašyta „Atea“, „Bluebridge“, „Telia Lietuva“ ir „Lietuvos radijo ir televizijos centro“[6].
Slaptais pirkimais šeria būsimų rinkimų palaikymo komandą?
Valdančiųjų aklumas tokio masto slaptiems pinigų taškymams jau ima smirdėti ir būsimais galimai ne tokiais švariais rinkimais.
„Reikia gi būsimus rinkimų kampanijos rėmėjus pašerti. O paskui sakys, kad tilpom į VRK nurodytą biudžetą, nes iš labai anksti avansu susimokėjome. Ir nemeluos“, – feisbuke rašė žurnalistas Audrius Bačiulis[7].
Verslininkas, politikas Vidmantas Martikonis sako, kad situacija primena auksinių stalo įrankių skandalą kariuomenėje.
„Gyvulių ūkio“ principas sėkmingai veikia Vyriausybėje, nes atsirado lygesni už lygius. Kas vieniems draudžiama, kitiems galima.
Prisidengiant Vilniuje šią vasarą įvyksiančiu NATO viršūnių susitikimu, galimai taškomi mokečių mokėtojų pinigai. Landsbergio vadovaujama ministerija kartu su „Litexpo“ be jokių viešų konkursų leidžia milijonus eurų, tam, kad pasiruošti renginiui.
Jie sako, kad pirkimų konkursų nedaro dėl ypatingos skubos. Tik viena maža detalė – kad Lietuvoje įvyks toks susitikimas, buvo žinoma daugiau negu prieš metus.
Renginys vyks tik dvi dienas, bet telekomunikacijų paslaugos iš privačios bendrovės nupirktos už 2,7 mln. Eur. Nors kitos bendrovės viešai teigia, kad tuos pačius darbus galėtų padaryti bent 1 mln. Eur pigiau.
„Auksinių“ šaukštų ir šakučių Lietuvos kariuomenė jau prisipirko, dabar išpūstas kainas bandoma pridengti NATO vėliava“, – sako V. Martikonis[8].
Premjerė kažko keisto nemato
Tuo tarpu Ingrida Šimonytė, kuri nieko blogo nemato ir tame, kad trys jos ministrai be žmoniško paaiškinimo siurbė savivaldybių pinigus, nieko blogo nemato ir NATO viršūnių susitikimo pasiruošimo darbuose.
„Mano žiniomis, Užsienio reikalų ministerijos visi pirkimai atlikti konkurso būdu, t. y. skelbiami pirkimai, vykdomos atrankos, „Litexpo“ šita taisykle nelabai galėjo pasinaudoti dėl objektyvių priežasčių, nes „Litexpo“ sprendimams priimti buvo reikalingas su NATO sekretoriatu suderintas techninis projektas“, – sakė I. Šimonytė.
Tiesa, ji prisipažino nemėgstanti tokio pirkimų būdo, bet jis yra teisėtas ir gali būti naudojamas išskirtinėmis aplinkybėmis. Tiesa, kas jau čia tokio išskirtinio ar skubaus, kai apie NATO viršūnių susitikimą buvo žinoma jau bent porą metų, paaiškinti niekas taip pat nesiteikia[9].
A. Armonaitei rūpi vienalytės sąjungos, NATO palauks
LR Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė daug kalbėjo apie vienalyčių žmonių partnerystę. Kartu su kitais laisviečiais nešvariais politiniais žaidimais pasiekė savo – įstatymui paskutiniame Seimo posėdyje buvo pritarta. O kaip NATO pirkimų skandalas, paklausite? Panašu, kad apie tokį ši politikė veikiausiai negirdėjo.
Socdemų lyderė Vilija Blinkevičiūtė primena, jog įmonė „Litexpo“, kurioje ir įsiplieskė viešųjų pirkimų gaisras, yra valdoma būtent A. Armonaitės, todėl jos reakcija į susidariusią situaciją – kritiškai svarbi.
„A. Armonaitės valdose įsiplieskė viešųjų pirkimų gaisras, tuo metu ji nesiteikia į tai net sureaguoti. Įmonės, kurių apyvarta praeitais metais buvo vos 100 tūkst., įsipareigoja vykdyti penkis kartus brangesnius užsakymus! Ar šios įmonės išvis bus pajėgios įgyvendinti tokius užsakymus? Ar nėra taip, kad, prisidengiant neskelbiamų derybų teise, yra tiesiog piktnaudžiaujama viešaisiais finansais?“, – klausia V. Blinkevičiūtė
Socialdemokratai sako, kad A. Armonaitė turėtų kuo greičiau pateikti savo vertinimą, ar čia taikoma viešųjų pirkimų praktika yra ydinga, ar esama kokių nors objektyvių pateisinamų priežasčių, kurių visuomenė gal nežino[10].
Na, o A. Armonaitė tyli. Jos socialiniuose tinkluose pastaruoju metu – tik Civilinė sąjunga ir dar šiek tiek pagalbinio apvaisinimo. „Make love, not war“ peršasi mintis, peržvelgus jos socialinį tinklą.
O ką daro NATO? Žinoma, jei tikėtume konservatore J. Sejoniene, tai rūpinasi vienalytėmis santuokomis. Tačiau realybėje ji rūpinasi karu, na, ar kad jo nebūtų. Peršasi išvada, kad tai tikrai ne prioritetas ekonomikos ir inovacijų ministrei.
