Vilnius pažangaus miesto įvaizdį kurs viešuoju vandens transportu
Vasaros pabaigoje kiek netikėtai buvo paskelbta, kad sostinės savivaldybė plečia visuomeninio transporto tinklą, o kitais metais miestiečiai ir svečiai galės naudotis ne tik autobusais arba troleibusais, bet ir viešuoju transportu tapsiančiais laivais Nerimi.
Upėje iš viso ketinama įrengti 14 naujų prieplaukų, teigta, kad elektra varomas viešasis vandens transportas Nerimi vykdys reguliarius reisus, o vieno maršruto trukmė sudarys apie 45 min.
Į sostinės viešojo transporto sistemą laivai bus integruoti trimis etapais, įrengus visas jungtis, tikimasi, kad per sezoną laivais bus pervežama apie 95 tūkst. keleivių.
Tokias paslaugas teikti žada dalį miesto autobusų maršrutų aptarnaujanti bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT), o tokios kelionės bilietas kainuos nuo 3 Eur.
Vis dėlto, Vilniaus idėja susižavėjo ne visi. Dėl šios iniciatyvos gana kritiškai pasisakė tiek vietos politikai, tiek ekspertai ar dalis piliečių. O dabar dar didesnes diskusijas iššaukė jau steigiami šio vandens transporto sektoriaus darbuotojų etatų atlygiai.
Laivybos vadovo laukia solidus, daugiau nei 4 tūkst. Eur atlygis
Kaip anksčiau teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, visuomeninė laivyba augins sostinės turizmo sektorių, gerins susisiekimą ir prisidės prie taršos mažinimo: juk iki 2030 m. Vilnius yra įsipareigojęs 80 proc. sumažinti anglies dvideginio emisijas.
Savo ruožtu sostinės meras Valdas Benkunskas pažymėjo, kad šie pokyčiai padės geriau išnaudoti Neries krantinės potencialą ir pastarųjų metų investicijas.
Be to, mero teigimu, viešasis vandens transportas, kaip ir sausumos, bus subsidijuojamas savivaldybės biudžeto lėšomis, tad tam sostinė finansiškai yra pajėgi.
Vis tik, kaip pastebi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Nacionalinio susivienijimo atstovas Aleksandras Nemunaitis, jau dabar steigiami būsimų pareigybių etatai rodo, kad šiuo klausimu Vilniaus valdžiai kaip reikiant teks patuštinti biudžetą[1].
„LinkedIn“ jau dabar galima rasti finansiniu atlygiu tikrai intriguojantį pasiūlymą Vilniaus viešojo transporto laivybos vadovui. Skelbimo apraše teigiama, kad darbuotojas turės organizuoti keleivių vežimo veiklos vidaus vandenimis darbą, formuoti komandą ir užtikrinti tinkamą jos veiklą, užtikrinti teikiamos paslaugos kokybę, užsiimti dokumentacija, rūpintis transporto priemonių eksploatacija ir pan[2].
Tačiau šiame skelbime nustebinti gali ne darbo specifika, bet atlyginimas. Teigiama, kad laivybos vadovas per mėnesį galės tikėtis nuo 4 100 Eur iki 4 600Eur (prieš mokesčius) atlygio. Tai reiškia, kad per metus šiam etatui būtų skiriama nuo 49 200 Eur iki 55 200 Eur.
„Visa tai kol laukiam laivelių, kurie plaukios tik nuo gegužės iki spalio… Gal ir neplaukios…Pusė Vilniaus apsimes, kad tai normalu ir viskas OK. Svarbiausia moderni idėja ir geras vaibas“, – feisbuke teigia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys A. Nemunaitis.
A. Nemunaitis taip pat paragino pasidomėti visuomenę dėl to, kas savivaldybės taryboje palaikė viešojo vandens transporto idėją. Šiuo klausimu, įvairovės nebūta daug: už idėją vieningai balsavo konservatoriai ir „laisviečiai“, o jai nepritarė tik tas pats A. Nemunaitis.
Klaipėda miesto vandens transporto gali atsisakyti
Savo ruožtu Klaipėdos valdžia skelbia, kad du vandens autobusai uostamiesčio gyventojus ir svečius plukdys iki tol, kol leis oras, tačiau paskui bus svarstoma dėl šios susisiekimo priemonės ir pramogos likimo[3].
Kol kas Dangės upe plaukiantys vandens autobusai yra Klaipėdos viešojo transporto dalis, jie kursuoja nuo senamiesčio iki Tauralaukio tilto, sustoja 6 stotelėse. Tokios kelionės bilietas kainuoja 5 Eur.
Vis dėlto, kaip teigia šiuos autobusus administruojančios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis, bent vienas vandens autobusas susiduria su gedimais, o svarbiausia – autobusai šią vasarą dirbo nuostolingai.
„Po to, įvertinę dviejų pirmųjų metų rezultatus, Klaipėdos miesto politikai svarstys, ar juos palikti kaip unikalią Klaipėdos miesto viešojo transporto sistemos dalį, ar panaikinti“, – sakė G. Neniškis.
Tiesa, savivaldybės bendradarbiavimo sutartis su elektrinio autobuso gamintoju „Popa boat“ buvo sudaryta trejiems metams, tad pagal ją – autobusai turėtų išplaukti ir kitais metais, nors ir veikia ne taip pelningai, kaip tikėtasi.
Pinigų modernioms Vilniaus idėjoms negailima ne pirmą kartą
Vilnius dėl komercinės viešojo vandens transporto idėjos, regis, nesibaimina. O tai nėra pirmas kartas, kai sostinės valdžia leidžiasi į brangias, tačiau naudos mažai duodančias avantiūras.
Daugelis dar tikrai atsimena savivaldybės finansuojamos viešosios įstaigos „Go Vilnius“ sukurtą sostinės reklamą pavadinimu „Vilnius: Expectations vs Reality“.
Reklamoje buvo išjuokiami stereotipai apie esą skurdžius lietuvius, kurie „pasidabinę“ treningais laiką leidžia šalia lūšnų ir vis dar naudojasi lauko tualetu. Vėliau parodomas ir labiau tikrovę atitinkantis vaizdinys apie Vilniaus lankytinas vietas, gamtą, kultūrinį gyvenimą.
Vis dėlto, daugybė piliečių šia reklama pasipiktino ir pažvelgė į ją ne kaip į saviironiją ar būdą pasijuokti iš praeities, tačiau kaip į neigiamo įvaizdžio kūrimą. Piliečių kraują dar labiau kaitino ir faktas, kad šiai reklaminei kampanijai iš savivaldybės biudžeto buvo skirta apie pusė milijono eurų.
Vasarą Vilniuje vyko ir plačiai nuskambėjęs koncertas „Jaunas kaip Vilnius“, kuriame pasirodė visame pasaulyje žinoma pop muzikos žvaigždė Rita Ora. Šis koncertas buvo nemokamas miestiečiams bei jo svečiams, tačiau iš tiesų mokesčių mokėtojams kainavo daugiau nei 1 mln. Eur.
Negana to, „Go Vilnius“ neseniai įsigijo ir brangią reklamą ant širdies formos oro baliono su užrašu „Vilnius“. Sutartis sudaryta pernai rugpjūtį, su bendrove „Ayra LT“. Maksimali sutarties suma siekia 89 000 Eur.
Teigta, kad širdies formos balionas „savo originalia forma ir dydžiu perteiks miesto svetingumo atmosferą ir prisidės prie sostinės populiarinimo Lietuvoje bei užsienyje, skatindamas apie nuostabų miestą sužinoti daugiau jį aplankant“.
Tačiau kaip pastebėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys A. Nemunaitis, už didžiulę sumą per 3 metus miestas gaus tik reprezentacinius skrydžius 45 asmenims ir 6 dienas pririšto oro baliono pakėlimo paslaugų, nors anksčiau tokie sandoriai buvo sėkmingai vykdomi gerokai pigiau. 2021 m. Finansų ministerija už 240 oro baliono skrydžių mokėjo „tik“ 25 900 Eur.
Tiesa, tai dabar net nėra aktualu, nes šiuo metu sostinėje yra atšaukti visi oro balionų ir mažų lėktuvų skrydžiai dėl sugedusio oro radaro Vilniaus aerodrome. Šie ribojimai gali tęstis bent iki spalio 31 dienos.
