P. Magyaras riaušes Prancūzijoje susiejo su migracija: „Gal dabar visiems aišku, kodėl Vengrija laikosi griežčiausios pozicijos“

Vengrijos premjeras Péteris Magyaras riaušes Prancūzijoje susiejo su migracija ir pareiškė, kad „šokiruojančios scenos“ patvirtina jo vyriausybės griežtą migracijos politiką. Kaip praneša „Euronews“, panašiai pasisakė ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, tačiau kairiųjų kritikai Vengrijoje kaltina P. Magyarą naudojantis neramumais politiniais tikslais, nors dauguma protestuotojų Prancūzijoje yra jos piliečiai.

P. Magyaras: „Gal dabar visiems aišku, kodėl Vengrija laikosi griežčiausios pozicijos“

„Matant šį beprasmį naikinimą ir nepateisinamą smurtą, galbūt dabar visiems aišku, kodėl Vengrija laikosi kuo griežtesnės pozicijos migracijos klausimu“, – sekmadienį socialiniuose tinkluose rašė P. Magyaras, paskelbęs vaizdo įrašą su degančiais pastatais. „Nesusilpninsime pastangų saugoti išorines sienas ir nekeisime savo imigracijos politikos“, – pridūrė jis.

Vengrijos portalas 24.hu pažymi, kad P. Magyaras taip pat išreiškė „visišką solidarumą“ su Prancūzijos tauta. „Tebūnie visiems aišku: taiki ir teisėta demonstracija bei vandalizmas ir smurtas yra visiškai skirtingi dalykai. Pirmasis – pagrindinė teisė, antrasis – sunkus nusikaltimas“, – rašė premjeras. Jo teigimu, eskaluojantis vandalizmas sunaikino istorinius pastatus, sužeidė šimtus policininkų ir padarė milžiniškos materialinės žalos.

„Euronews“ duomenimis, P. Magyaras pareiškė, kad „didžioji dauguma Europos šalių“ nori griežtesnio požiūrio į migraciją ir „pagaliau pabudo“. „Europa, kurią visi mylime, dabar patiria didelių sunkumų. Mes taip pat atsakingi už tai, kad padėtume išsaugoti savo žemyną kaip nuostabiausią vietą mūsų anūkams“, – rašė jis.

Riaušės Prancūzijoje: padegtos rotušės, apiplėštos parduotuvės

Protestai prieš taupymą Prancūzijoje šeštadienį virto smurtu keliuose miestuose – plėšimai užfiksuoti Paryžiuje, Lione ir Marselyje, padegta keletas pastatų, tarp jų istorinė Limožo rotušė. 24.hu primena, kad protestai rugsėjį prasidėjo kaip moksleivių demonstracijos, tačiau situacija greitai eskalavo. Apie riaušių mastą ir Prancūzijos vyriausybės krizinius pasitarimus 77.lt rašė straipsnyje apie „kolosalų valstybės žlugimą“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, „Euronews“ duomenimis, perspėjo dėl imigrantų „stigmatizavimo“, o Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas gyrė jų teigiamą indėlį. E. Macronas sekmadienio vakarą 20 val. turėjo kreiptis į tautą.

Politikas	Pozicija	Šaltinis
Péteris Magyaras (Vengrija)	riaušės pateisina griežtą migracijos politiką, sienų apsauga nebus sušvelninta	„Euronews“, 24.hu
Donaldas Tuskas (Lenkija)	Lenkija „nekartos ir nemokės“ už kitų klaidas, prieglobsčio prašymų nepriima	„Euronews“
Emmanuelis Macronas (Prancūzija)	perspėjo dėl imigrantų stigmatizavimo	„Euronews“
Pedro Sánchezas (Ispanija)	gyrė imigrantų teigiamą indėlį	„Euronews“
Andrásas Jámboras (Budapešto tarybos narys)	premjeras protestuotojus neteisingai vadina migrantais	„Euronews“

Šaltiniai: „Euronews“, 24.hu.

D. Tuskas: Lenkija „nekartos ir nemokės“ už kitų klaidas

Lenkijos premjeras D. Tuskas sekmadienį taip pat pasisakė, nors tiesiogiai Prancūzijos neminėjo. Jis teigė, kad Lenkija „nekartos ir nemokės“ už kitų šalių klaidas, ir pabrėžė, kad Varšuva išlaikys griežtą prieglobsčio politiką. „Tvirtai giname sieną nuo nelegalios migracijos; turime savo prieglobsčio politiką (prašymų nepriimame); deportuojame tuos, kurie pažeidžia Lenkijos įstatymus“, – rašė D. Tuskas tinkle X. „Saugumo klausimais būsime negailestingi. Tai pasakiau Europos lyderiams Briuselyje“, – pridūrė jis.

„Euronews“ primena, kad šią savaitę vykusiame ES viršūnių susitikime grupė šalių, tarp jų Danija, Italija ir Vengrija, siekė griežtesnių formuluočių dėl migracijos baigiamosiose išvadose. 24.hu duomenimis, P. Magyaras teigė, kad susitikime pavyko pasiekti ES migracijos sistemos peržiūrą, o daugumoje Europos šalių sektinu pavyzdžiu jau laikoma veiksminga sienų apsauga ir greitas nelegalių migrantų grąžinimas.

Naujoji Vengrijos valdžia išlaiko sienos tvorą

P. Magyaras Vengrijos premjeru tapo 2026 m. gegužę, kai jo vadovaujama partija „Tisza“ balandžio 12 d. parlamento rinkimuose laimėjo 141 vietą ir konstitucinę daugumą, taip nutraukdama ilgametį Viktoro Orbáno valdymą. Nors daugeliu klausimų – nuo teisinės valstybės iki santykių su ES institucijomis – naujoji vyriausybė pasuko kitu keliu nei pirmtakai, migracijos srityje P. Magyaras, „Wikipedia“ duomenimis, laikosi griežtos linijos ir kritikuoja Europos Sąjungą dėl nesugebėjimo suvaldyti imigracijos ir integracijos.

Dar 2026 m. balandį P. Magyaras žadėjo išlaikyti pasienio tvorą ir „užlopyti skyles“. Vėliau jis pareiškė, kad Vengrija nepriims ES migracijos pakto, ir pasisakė už kitas Europos sienų apsaugos stiprinimo priemones. Europos požiūrį į 2015 m. migracijos krizę jis yra pavadinęs klaida. Tuo pat metu P. Magyaras kritikavo ankstesnę „Fidesz“ vyriausybę dėl planų paleisti 2 200 žmonių kontrabandininkų, o „Tisza“ rinkimų programoje buvo pažadėta smarkiai apriboti užsienio darbuotojų įdarbinimo programą. Dėl pastarojo sprendimo vyriausybę kritikavo Vengrijos verslo atstovai.

Todėl reakcija į įvykius Prancūzijoje Vengrijos politinėje scenoje nebuvo netikėta: premjeras pasinaudojo proga dar kartą pabrėžti, kad Budapeštas nekeis savo pozicijos, o ES viršūnių susitikime ieško sąjungininkų griežtesnei bendrai migracijos politikai. Kartu P. Magyaro vyriausybė su Briuseliu santykius gerina kitose srityse: gegužę ji susitarė su Europos Komisija dėl 16,4 mlrd. eurų ES lėšų atšaldymo, su sąlyga, kad bus įgyvendintos antikorupcinės reformos, o spalio viduryje, „Wikipedia“ duomenimis, patvirtintas ir dar 4,2 mlrd. eurų sanglaudos lėšų išmokėjimas.

Kritikai: premjeras ignoruoja žmonių reikalavimus

P. Magyaro pasisakymai Vengrijoje sulaukė kritikos. Kairiųjų aktyvistas, Budapešto tarybos narys Andrásas Jámboras kaltino premjerą naudojant Prancūzijos riaušių vaizdus politinei naudai. „Labai neramina, kad Vengrijos premjeras nusprendė nekalbėti apie teisėtus žmonių reikalavimus ir nepateisinamą smurtą, o vietoj to juos pavadino migrantais“, – sakė jis. „Nors kai kurie protestuotojai turi imigrantų kilmę, kaip ir dalis visų gyventojų, ši demonstracija yra apie daugiau nei tai“, – pridūrė A. Jámboras.

Prancūzijos protestų banga prasidėjo nuo nepasitenkinimo mokyklų būkle ir brangstančiu pragyvenimu, o šeštadienį taikiose eitynėse dalyvavo tėvai, mokytojai ir studentai. „The Guardian“ duomenimis, smurtavo atskiros nuo taikių eitynių grupės, o Prancūzijos vyriausybė neramumus suvertė „ultrakairiesiems“ ir nusikaltėliams. Apie P. Magyaro užsienio politiką 77.lt anksčiau rašė straipsnyje apie jo susitikimą su V. Zelenskiu.