T. Homanas: kongresmenei I. Omar „žinoma“ gali būti atimta pilietybė ir ji gali būti deportuota

Donaldo Trumpo administracijos „sienų caras“ Tomas Homanas pareiškė, kad Demokratų partijos kongresmenei Ilhan Omar „žinoma“ gali būti atimta JAV pilietybė, o ji pati – deportuota. Kaip praneša „The Guardian“, tai pirmas kartas, kai aukšto rango administracijos pareigūnas viešai savo vardu prabilo apie tokią galimybę po to, kai spalio 12 d. federaliniai agentai atliko kratą Minesotos atstovės namuose Vašingtone. Teisės ekspertai CNN ir FOX 9 teigia, kad atimti pilietybę būtų labai sunku.

T. Homanas: „Jei meluoji natūralizacijos metu, yra procesas“

Šeštadienį televizijos „Fox News“ laidos vedėjas paklausė T. Homano, ar tyrimas dėl I. Omar gali baigtis jos „denatūralizacija ir deportacija“. „Žinoma“, – atsakė jis. „Jei meluoji natūralizacijos metu, yra procesas, kaip atimti pilietybę. Esame tai darę anksčiau. Tai ilgas, varginantis procesas, bet jis jau buvo atliktas. Ir tikrai, jei įrodymai rodys ta kryptimi, tai gali įvykti“, – sakė T. Homanas.

„The Guardian“ duomenimis, T. Homanas taip pat užsiminė, kad federalinė valdžia I. Omar tiria ir dėl kitų kaltinimų, tačiau detalių neatskleidė. „Nesileisiu į tai. Aš žinau dalykų, bet tai klausimas FTB“, – sakė jis.

Tiriama, ar tėvas nepakeitė dukters amžiaus

Pasak „The Guardian“, federalinis tyrimas siekia nustatyti, ar I. Omar arba jos šeima, gaudami pilietybę, nepažeidė įstatymų. Kongresmenė buvo vaikas, kai imigracijos dokumentus pildė jos tėvas Nuras Omaras Mohamedas, miręs 2020 m. birželį. CNN šaltinių teigimu, tiriama, ar tėvas nemelavo apie dukters amžių, kai ji 2000 m. gavo pilietybę. FOX 9, remdamasi „The Wall Street Journal“, rašo, kad tyrėjai aiškinasi, ar tėvas nepakeitė jos amžiaus prašyme taip, kad jai būtų 17 metų – tuomet ji automatiškai įgytų pilietybę kartu su juo.

I. Omar teigia gimusi Somalyje 1982 m., su šeima pabėgusi nuo pilietinio karo, kai jai buvo aštuoneri, ir kelerius metus praleidusi pabėgėlių stovykloje Kenijoje. Per kratą, kaip praneša žiniasklaida, buvo paimtas jos telefonas ir išnešta dėžių su įrodymais, o tyrėjai išsiuntė daugiau nei tuziną šaukimų, tarp jų ir jos giminaičiams. Advokatai taip pat reikalauja grąžinti paimtą turtą ir išsaugoti per kratą darytus garso bei vaizdo įrašus. Jie teigia, kad nėra „jokio teisėto pagrindo“ teigti, jog ji pažeidė kokį nors su pilietybe susijusį įstatymą.

Rodiklis	Duomenys	Šaltinis
Krata I. Omar namuose	spalio 12 d., Vašingtone	„The Guardian“
Pilietybė suteikta	2000 m.	„The Guardian“, CNN
Civiliniai denatūralizacijos ieškiniai 2008–2024 m.	116 (mažiau nei 7 per metus)	TRAC per CNN
Tokie ieškiniai 2026 m. (iki rugsėjo 28 d.)	daugiau nei 160	TRAC per CNN
Teisingumo departamento tiriami užsienyje gimę piliečiai	beveik 400 (balandžio duomenimis)	„The Guardian“
Ginčijamos denatūralizacijos trukmė	1–3 metai apygardos teisme	CNN

Šaltiniai: „The Guardian“, CNN, FOX 9.

I. Omar: „Manęs nenutildys“

Po kratos I. Omar pareiškė, kad jai viskas gerai. „Neapsirikite: tai bandymas taikytis į politinius priešus ir paversti federalines teisėsaugos institucijas ginklu“, – rašė ji. Pasak kongresmenės, D. Trumpas jau daugelį metų taikosi į ją „nepagrįstu melu ir šmeižto kampanijomis“, o krata – „tik naujausias jo politinio bauginimo kampanijos eskalavimas“. „Manęs nenutildys“, – pridūrė ji.

Tyrimas pradėtas likus vos kelioms savaitėms iki lapkričio vidurio kadencijos rinkimų, kuriuose I. Omar siekia perrinkimo. FOX 9 pažymi, kad federaliniai tyrėjai istoriškai vengia tokių veiksmų prieš kandidatus likus 60 dienų iki rinkimų, o krata įvyko likus kiek daugiau nei trims savaitėms. Kongresmenės advokatai kaltina valdžią galimu kišimusi į rinkimus pažeidžiant ilgametę vidaus politiką. Dieną po kratos D. Trumpas sakė: „Manau, ji baisus žmogus. Manau, ji baisi kongresmenė.“

D. Trumpas neigia, kad krata susijusi su juo, tačiau CNN primena, jog šiais metais jis tinkle „Truth Social“ rašė, kad I. Omar „turėtų sėdėti kalėjime arba, dar blogiau, būti išsiųsta atgal į Somalį“. Organizacija „Democracy Defenders Fund“, FOX 9 duomenimis, padavė ieškinį, teigdama, kad krata pažeidė federalinių tarnautojų politinę veiklą ribojantį Hatcho įstatymą. Daugiau nei tuzinas žiniasklaidos organizacijų ir dešiniesiems artima skaidrumo grupė „Judicial Watch“ paprašė teismo paviešinti daugiau kratą pagrindžiančių tyrėjų dokumentų. Teisėjas Teisingumo departamento poziciją dėl šių prašymų išklausys kitą savaitę. I. Omar kol kas nėra pateikta kaltinimų, o Teisingumo departamentas neatskleidė jokių įrodymų.

Ekspertai: pilietybę atimti labai sunku

„Pilietybė ilgą laiką buvo laikoma tam tikru saugiu uostu. Ją sunku gauti, bet kai ją gauni, valdžiai keliamas standartas ją atimti yra tikrai labai aukštas“, – CNN sakė Bostono koledžo imigracijos teisės profesorius Danielis Kanstroomas. Minesotos imigracijos advokatė Ana Pottratz Acosta FOX 9 teigė, kad valdžia turėtų teisme įrodyti, jog I. Omar, kuri tuo metu buvo vaikas, arba jos 2020 m. miręs tėvas sukčiavo. „Tai būtų labai sunku. Įrodinėjimo pareiga tenka valdžiai“, – sakė ji.

CNN primena, kad denatūralizacija iki šiol buvo reta ir dažniausiai taikyta išskirtiniais atvejais – pavyzdžiui, atimant pilietybę buvusiems naciams, slėpusiems savo veiklą karo metais. Valdžia gali siekti atimti pilietybę civiline tvarka arba per baudžiamąjį nuosprendį dėl sukčiavimo natūralizacijos metu. Civilinėms byloms senaties terminas netaikomas, o baudžiamajai bylai paprastai taikomas 10 metų terminas, todėl, CNN vertinimu, I. Omar atveju ji tikriausiai negalėtų būti taikoma.

Net ir atėmus pilietybę, deportacija nebūtų automatinė: asmuo grįžtų į ankstesnį statusą, dažniausiai nuolatinio gyventojo, o valdžia turėtų pradėti visiškai atskirą išsiuntimo procesą. „The Guardian“ primena, kad D. Trumpo administracija visoje šalyje vykdo dešimtis bylų, kuriomis siekia atimti pilietybę užsienyje gimusiems amerikiečiams, kurie, jos teigimu, pilietybę gavo apgaule.