Berlyno kairiųjų koalicija nori nusavinti 160 000 butų: kompensacijoms – iki 16 mlrd. eurų

Berlyne Kairieji, Žalieji ir socialdemokratai (SPD) baigė tiriamąsias derybas dėl koalicijos ir susitarė siekti, kad didžiųjų privačių būsto bendrovių butai būtų perimti į viešąją nuosavybę. Kaip praneša DW, visuomeninis transliuotojas rbb ir „Deutschlandfunk“, planas paliestų apie 160 000 butų, o kompensacijos savininkams būtų apribotos 16 mlrd. eurų. Toks sprendimas Vokietijoje būtų precedento neturintis, todėl jau sulaukė aštrios konservatorių kritikos.

Nusavinti numatoma bendrovių butus virš 10 000 ribos

Pagal bendrą tiriamųjų derybų dokumentą, nusavinimas būtų taikomas privačioms būsto bendrovėms, kurios Berlyne valdo daugiau nei 10 000 butų. „Deutschlandfunk“ duomenimis, pagrindinį 10 000 butų fondą bendrovės galėtų išsaugoti, o socializacija būtų taikoma tik likusiems jų butams. Kooperatyvai ir visuomenės gerovei orientuoti savininkai, taip pat butai, pastatyti po 2021 m. sausio 1 d. arba dar statomi, būtų išimtis. Kairiųjų lyderės Elif Eralp teigimu, planas paliestų penkias bendroves, tarp jų didžiausią Vokietijos nekilnojamojo turto bendrovę „Vonovia“.

„Nuo pirmos dienos dirbsime prie socializacijos“, – rbb laidoje „Abendschau“ sakė E. Eralp. Jos teigimu, tai svarbus žingsnis siekiant ateityje užkirsti kelią spekuliacijoms nekilnojamojo turto rinkoje, tačiau ne vienintelė priemonė. Kadangi butų perėmimas užtruks, partijos žada įvesti nuomos kainų lubas valstybės valdomiems butams ir įsteigti instituciją, tikrinsiančią nuomos didinimą. Įstatymo projektą trys partijos žada pateikti 2028 m. viduryje.

Teisinis pagrindas – niekada netaikytas Konstitucijos straipsnis

Planas remiasi Vokietijos Pagrindinio įstatymo 15 straipsniu, pagal kurį „žemė, gamtos ištekliai ir gamybos priemonės socializacijos tikslais gali būti perduoti į bendrą nuosavybę ar kitas bendro ūkio formas įstatymu, reglamentuojančiu kompensacijos pobūdį ir dydį“. „Wikipedia“ duomenimis, šis straipsnis praktikoje dar niekada nebuvo pritaikytas. „Deutschlandfunk“ pažymi, kad lieka neaišku, ar tokius planus apskritai pavyks įgyvendinti.

Idėja kilo iš 2021 m. Berlyno referendumo „Deutsche Wohnen & Co enteignen“, per kurį 57,6 proc. balsavusiųjų pritarė bendrovių, valdančių 3 000 ir daugiau butų, turto nusavinimui. Tuomet buvo skaičiuojama, kad tai paliestų 243 000 nuomojamų butų iš 1,5 mln. visų Berlyno butų. Referendumo rezultatas nebuvo teisiškai privalomas, o kompensacijų sąnaudos, „Wikipedia“ duomenimis, 2021 m. vertintos nuo 7 iki 36 mlrd. eurų.

Rodiklis	2021 m. referendumas	2026 m. koalicijos planas
Bendrovių riba	nuo 3 000 butų	nuo 10 000 butų
Paveikti butai	apie 243 000	apie 160 000
Kompensacijos	vertinta 7–36 mlrd. eurų	ne daugiau kaip 16 mlrd. eurų
Išimtys	–	kooperatyvai, butai, pastatyti po 2021-01-01
Teisinis statusas	neprivalomas (57,6 proc. „už“)	įstatymo projektas – 2028 m. viduryje

Šaltiniai: rbb, „Deutschlandfunk“, DW, „Wikipedia“.

Referendumo iniciatoriai: tai prieštarauja rinkėjų valiai

Paradoksalu, bet planą kritikuoja ir patys nusavinimo šalininkai. „Sveikiname, kad Kairieji, Žalieji ir SPD pagaliau susitarė socializuoti butus Berlyne. Tai jau seniai turėjo įvykti“, – rbb citavo iniciatyvos „Deutsche Wohnen & Co enteignen“ atstovę Baną Mahmood. Tačiau, jos teigimu, partijos gerokai nukrypo nuo to, ką berlyniečiai nusprendė 2021 m. referendume: dėl aukštesnės ribos būtų socializuota maždaug 70 000 butų mažiau. „Tai aiškiai prieštarauja rinkėjų valiai“, – sakė ji.

Iš esmės Kairieji ir Žalieji, pasak rbb, nusileido SPD, kuri pastaruoju metu nusavinimo klausimu laikėsi atsargiai. Partijos taip pat sutarė dėl, E. Eralp žodžiais, „labai ambicingos“ socialinio būsto statybos programos: iki 2031 m. siekiama gauti 100 000 statybos leidimų ir pastatyti tiek pat naujų įperkamų butų.

M. Söderis: „absurdiškos socialistų nusavinimo fantazijos“

Bavarijos ministras pirmininkas ir CSU lyderis Markusas Söderis sekmadienį konservatorių jaunimo organizacijos suvažiavime Bonoje kalbėjo apie „raudonąjį frontą“ sostinėje. DW duomenimis, jis pareiškė, kad „tokios absurdiškos socialistų nusavinimo fantazijos“ turi būti sustabdytos, ir paragino federalinę vyriausybę greitai priimti planuojamą įstatymą, draudžiantį privačios nuosavybės perėmimą į viešąją. M. Söderis net užsiminė, kad, įgyvendinus Kairiųjų planą, Bavarija galėtų mažinti įmokas Berlynui pagal federalinių žemių finansų perskirstymo sistemą. „Kiti gali pasiimti pinigus. Bet tiesiog neteisinga, kad mes galiausiai už tokius dalykus mokame“, – sakė jis.

Jis taip pat parėmė konservatorių jaunimo organizacijos rezoliuciją, kurioje siūloma tokiai kairiųjų koalicijai Berlyne neteikti informacijos iš federalinės konstitucijos apsaugos tarnybos ir Federalinės kriminalinės policijos. Berlyno CDU vadovas Stefanas Eversas, dienraščio „Tagesspiegel“ duomenimis, derybų dokumentą pavadino „užtvankos pralaužimu“. Jo teigimu, nusavinimui ketinama išleisti milijardus, „nors dėl to neatsiras nė vieno naujo buto“, o už viską turės sumokėti berlyniečiai – tarp jų ir už „masiškai nepadengtus išlaidų pažadus“. Laikraštis taip pat praneša, kad dėl „rimtų pasekmių“ perspėjo ir buvusi Berlyno merė, socialdemokratė Franziska Giffey. DW primena, kad nuomos kainos Berlyne pastaraisiais metais smarkiai išaugo, o įperkamas būstas tapo pagrindine rinkimų tema, kurią Kairieji iškėlė savo kampanijos centre.

Antisemitizmo kaltinimai temdė derybas

Kairieji tapo stipriausia jėga per rugsėjo 20 d. Berlyno rinkimus, surinkę 25,7 proc. balsų, ir E. Eralp yra pagrindinė kandidatė į Berlyno valdančiojo mero postą. Derybas šią savaitę buvo nutraukę kaltinimai antisemitizmu kai kuriems Kairiųjų nariams – Žalieji ir SPD reikalavo aiškaus įsipareigojimo taikyti sankcijas už tokius pažeidimus. Partijos sutarė, kad Izraelio teisė egzistuoti yra „nediskutuotina“, o šios nuostatos nesilaikantiems nariams numatytos nuobaudos. Vokietijos ir Izraelio draugijos prezidentas Volkeris Beckas vis tiek perspėjo dėl tokios koalicijos.

Ar prasidės oficialios koalicijos derybos, spręs partijų nariai. Žalieji balsuos pirmadienį, SPD datos dar nepaskelbė, o Kairieji dėl Berlyno rudens atostogų suvažiavimą surengs spalio 31 d. Jei partijų bazės pritars, derybos dėl vyriausybės galėtų prasidėti lapkričio pradžioje.