Prancūzijos vyriausybė kriziniuose pasitarimuose: Limožo meras kalba apie „kolosalų valstybės žlugimą“
- Sulaikyta daugiau nei 2 000 žmonių, Paryžiuje – rekordiniai 855.
- Sužeista apie 600 policininkų, ugniagesių ir medikų.
- Limožo meras: policijai baigėsi šaudmenys, tai „kolosalus valstybės žlugimas“.
- Politikai reikalauja vidaus reikalų ministro L. Nuñezo atsistatydinimo.
- S. Lecornu kaltina „ultrakairiuosius“, J.-L. Mélenchonas – vyriausybę.

Prancūzijos vyriausybė sekmadienį rinkosi kriziniams pasitarimams po vienos smurtingiausių pastarųjų metų dienų, kai buvo padegti viešieji pastatai, sunaikinta ir apiplėšta šimtai parduotuvių, o sulaikyta daugiau nei 2 000 žmonių. Kaip rašo „The Guardian“, kairiųjų ir dešiniųjų politikai reikalauja vidaus reikalų ministro Laurent'o Nuñezo atsistatydinimo, o Limožo meras Guillaume'as Guérinas įvykius pavadino „kolosaliu valstybės žlugimu“.
Limožo meras: policijai pritrūko šaudmenų
Limože, kur buvo sudeginta XIX a. rotušė, meras G. Guérinas sakė, kad jo pastatą užpuolę žmonės „nebuvo demonstrantai, ginantys kokius nors tikslus“, o „žmonės, organizuoti karui“. „The Guardian“ duomenimis, rotušę užpuolę ir padegę asmenys pastato prižiūrėtojui grasino, kad jis bus nužudytas, o išrinktiems pareigūnams – kad jie „sudegs“.
„Apie 15.30 val. mūsų savivaldybės policija, nors buvo gausi, nebegalėjo kovoti su riaušininkų smurtu, nes jai baigėsi šaudmenys“, – sakė G. Guérinas ir tai pavadino „kolosaliu valstybės žlugimu“. BFMTV kalbėdamas meras sakė esąs „pasipiktinęs“, o rotušės sunaikinimas, jo teigimu, sukels „viešųjų paslaugų teikimo pertrūkį“.
Vyriausybę užklupo smurto mastas
„The Guardian“ aprašo, kad šeštadienį policija ir pareigūnai susidūrė su trejopo pobūdžio iššūkiais. Pirmiausia dešimtys tūkstančių taikių protestuotojų žygiavo didžiuosiuose miestuose, taip pat Paryžiuje, remdami moksleivių protestus ir protestuodami prieš brangstantį pragyvenimą. Eitynėse dalyvavo tėvai, mokytojai, seneliai, studentai ir darbuotojai, o plakatuose buvo rašoma, kad vyriausybė jų negirdi, ir reikalaujama daugiau lėšų viešosioms paslaugoms.
Tačiau atskirai nuo taikių demonstracijų kitos grupės, dienraščio duomenimis, netikėtai policijai rengė judrius susibūrimus, padeginėjo, barikadavo gatves ir grūmėsi su policija Bordo, Nicoje, Marselyje ir kituose miestuose. Galiausiai kaukėti plėšikai pasinaudojo chaosu ir daužė vitrinas. Paryžiuje buvo matyti, kaip plėšikų grupės, kai kurie jų, atrodo, dar vaikai, naktį bėgo su drabužiais ir batų dėžėmis, kai kaukėti suaugę vyrai išdaužė parduotuvių vitrinas. Paryžiuje, kur policija, kaip teigiama, sulaikė rekordinius 855 žmones, sekmadienį gatvėse mėtėsi sudegusių barikadų iš dviračių ir šiukšliadėžių liekanos. Sostinė patyrė „smurto lygį, kokio, manau, niekada nematėme“, sakė socialistė vicemerė Lamia El Aaraje.
| Rodiklis | Duomenys | Šaltinis |
|---|---|---|
| Sulaikyta visoje Prancūzijoje | daugiau nei 2 000 | Vidaus reikalų ministerija per „The Guardian“, „Euronews“ |
| Sulaikyta Paryžiuje | 855 (rekordas, policijos duomenimis) | „The Guardian“ |
| Sužeisti policininkai, ugniagesiai ir medikai | apie 600 | „The Guardian“ |
| Nusiaubtos parduotuvės ir įmonės | daugiau nei 1 500 | prekybininkų sąjungos per „The Guardian“ |
| Protestų dalyviai šeštadienį | daugiau nei 550 tūkst. | „Al Jazeera“ (Vidaus reikalų ministerija) |
Šaltiniai: „The Guardian“, „Euronews“, „Al Jazeera“.
Marselio ir Liono merai: tokio smurto nematė niekada
Marselyje kaukėtos grupės užpuolė miesto rotušę ir policijos nuovadą. „Neturiu žodžių… Niekada nemaniau, kad teks tokį dalyką išgyventi. Riaušininkų ir plėšikų minios puolė mūsų bendrus valstybės pastatus… be jokių tikrų reikalavimų, tik siekdami sugriauti teisėtai demonstravusiųjų reikalavimus“, – BFMTV sakė socialistas meras Benoît Payanas. Jis teigė, kad būtina kelti klausimų dėl policijos taktikos, nes buvo puolami ir kitų miestų, pavyzdžiui, Lilio, rotušių pastatai.
Liono žaliųjų meras Grégory Doucet'as dienraščiui „Le Monde“ sakė niekada nematęs tokio smurto savo mieste, kur buvo padegtas ir istorinis turizmo informacijos centras. „Esu priblokštas smurto prieš viešąjį ir valstybės turtą. Mačiau ir girdėjau baimę bei pyktį. Parduotuvių savininkai jautėsi palikti“, – teigė jis. Pasak mero, vyriausybė turi duoti politinį atsakymą į ilgalaikius taikių demonstrantų reikalavimus ir kartu išnagrinėti smurto šaknis.
Prekybininkų sąjungos teigia, kad nusiaubta daugiau nei 1 500 parduotuvių ir įmonių, o žala siekia dešimtis milijonų eurų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, sulaikyta daugiau nei 2 000 žmonių, sužeista apie 600 policininkų, ugniagesių ir medikų. Pietinėje Sent Etjeno mieste 17-mečiui minios valdymo granata nutraukė dešinę plaštaką. Apie prekybininkų nuostolius 77.lt plačiau rašė straipsnyje apie plėšimų padarinius.
Skaičiai augo per parą
Dar šeštadienio vakarą, kaip rašė „Al Jazeera“, premjeras S. Lecornu skelbė apie 1 200 sulaikytųjų ir 150 sužeistų policininkų. „Stebuklas, kad aukų nebuvo daugiau“, – sakė jis, lankydamas centriniame Paryžiuje dislokuotus pareigūnus. Paryžiaus meras Emmanuelis Grégoire'as tada teigė, kad ištisos sostinės gatvės buvo „nusiaubtos“, o prezidentas E. Macronas tinkle X pažadėjo, kad atsakingi asmenys bus „patraukti atsakomybėn ir nubausti“. Iki sekmadienio, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, sulaikytųjų skaičius išaugo iki daugiau nei 2 000.
„Al Jazeera“ duomenimis, dešimtys parduotuvių apiplėštos Paryžiuje, Marselyje, Nicoje, Nante, Bordo, Limože, Lilyje, Tulūzoje ir Strasbūre, o Marselio ir Lilio rotušės buvo įsilaužta ir nuniokota. „Tai neturėjo nieko bendra su taikiais protestuotojais. Tai buvo organizuotos grupės, kurios daužė ir plėšė. Nieko panašaus niekada nebuvome matę“, – „The Guardian“ sakė vienas Paryžiaus avalynės parduotuvės savininkas.
Vyriausybė kaltina „ultrakairiuosius“, J.-L. Mélenchonas – valdžią
Prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris kitą pavasarį baigia kadenciją, ruošėsi sekmadienio vakarą kreiptis į tautą. Socialiniuose tinkluose jis rašė, kad Prancūzijoje „nėra vietos smurtui“. Centristinė E. Macrono vyriausybė ir kraštutinės dešinės lyderė prezidento rinkimų lenktynėse Marine Le Pen smurtu kaltina, jų žodžiais, „ultrakairiąsias“ grupes. Premjeras Sébastienas Lecornu pareiškė, kad vyriausybė „nebus įbauginta“, o neramumus suvertė „ultrakairiesiems“ ir nusikaltėliams.
Opozicijos politikai kritikuoja vyriausybės policijos taktiką ir kalba apie žvalgybos informacijos stoką. Radikaliųjų kairiųjų kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Mélenchonas, šeštadienį dalyvavęs taikiose eitynėse Paryžiuje, kaltino vyriausybę organizacinėmis klaidomis, kurios „atvėrė duris chaosui“. S. Lecornu socialiniuose tinkluose atsakė: „Atsakomybės už smurtą suvertimas policijos vadovams yra pavojingas ir ciniškas atsakomybės apvertimas.“ Apie protestų bangą kitose Europos šalyse 77.lt rašė straipsnyje apie protestus Italijoje.
Dažniausi klausimai
Kodėl Prancūzijos vyriausybė rengė krizinius pasitarimus?
Po šeštadienio riaušių, per kurias buvo padegti viešieji pastatai, apiplėšta daugiau nei 1 500 parduotuvių ir sulaikyta daugiau nei 2 000 žmonių.
Ką sakė Limožo meras?
G. Guérinas teigė, kad rotušę užpuolė „žmonės, organizuoti karui“, o savivaldybės policijai baigėsi šaudmenys. Tai jis pavadino „kolosaliu valstybės žlugimu“.
Kas reikalauja ministro atsistatydinimo?
„The Guardian“ duomenimis, kairiųjų ir dešiniųjų politikai reikalauja vidaus reikalų ministro L. Nuñezo atsistatydinimo.
Ką vyriausybė sako apie smurto kaltininkus?
Premjeras S. Lecornu ir M. Le Pen kaltina „ultrakairiąsias“ grupes, o S. Lecornu taip pat mini nusikaltėlius.
Kiek žmonių sužeista?
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, apie 600 policininkų, ugniagesių ir medikų. Sent Etjene 17-mečiui granata nutraukė plaštaką.
Šaltiniai
- The Guardian: French government in crisis talks after ‘colossal failure of the state’, 2026-10-18
- Al Jazeera: Cost of living protests hit Belgium, Italy, Portugal and France, 2026-10-17
- BFMTV: Guillaume Guérin, maire LR de Limoges se dit „révolté“ par l'incendie de la mairie, 2026-10-18
- Wikimedia Commons: Paris riots, 17 October 2026 - Firefighter approaching a burning car - JJxFile 0029 (Jorge Jaramillo, CC BY-SA 4.0)




Prisijunk, kad komentuotum
Dar niekas nekomentavo. Būk pirmas.