Judit Polgár atsisakė prezidento posto, nes nesijaučia galinti prisiimti atsakomybę vienyti susiskaldžiusią Vengriją
Šachmatų didmeistrė Judit Polgár atsisakė Vengrijos ministro pirmininko Péterio Magyaro pasiūlymo tapti kita šalies prezidente. Sprendimą ji paskelbė pirmadienį, praėjus vos parai po to, kai P. Magyaras viešai pareiškė ketinantis siūlyti pasaulinio garso šachmatininkę į valstybės vadovo pareigas.
J. Polgár paaiškino, kad pasiūlymą vertina kaip didelę garbę, tačiau nesijaučia turinti pakankamai jėgų prisiimti „istorinę atsakomybę vienyti susiskaldžiusią tautą“. Ji kartu pareiškė esanti pasirengusi kitais būdais remti būsimą nepriklausomą ir gerbiamą Vengrijos prezidentą.
Jos sprendimas tapo netikėtu smūgiu P. Magyaro planui į prezidentūrą pasiūlyti nuo partijų nepriklausomą ir tarptautinį autoritetą turinčią asmenybę. P. Magyaras po atsisakymo padėkojo J. Polgár už jos nuopelnus Vengrijai ir pareiškė tikintis, kad valstybė ateityje vis tiek galės pasinaudoti jos patirtimi kitose srityse.
P. Magyaras viešai paskelbė J. Polgár kandidatūrą dar prieš galutinį jos sutikimą
Sekmadienį P. Magyaras paskelbė ketinantis susitikti su J. Polgár ir pasiūlyti jai prezidento pareigas. Jis argumentavo, kad Vengrijai reikia vienybės, ramybės ir valstybės vadovo, kuriuo galėtų didžiuotis skirtingų politinių pažiūrų žmonės, o J. Polgár vardą siejo su talentu, atkaklumu ir tarptautiniu pripažinimu.
Valdančiosios „Tisza“ parlamentinė frakcija vėliau viešai parėmė šią kandidatūrą. Tačiau pasiūlymo pateikimo būdas sulaukė kritikos, nes anksčiau valdantieji buvo žadėję platesnes konsultacijas dėl naujo valstybės vadovo, o J. Polgár pavardė viešai paskelbta dar prieš galutinai išsiaiškinant, ar pati šachmatininkė sutiktų kandidatuoti.
Idėja J. Polgár pasiūlyti į prezidento postą neatsirado vien P. Magyaro aplinkoje. „The Guardian“ duomenimis, anksčiau ją viešame laiške iškėlė 16 žinomų Vengrijos visuomenės veikėjų, tarp kurių buvo ir Rubiko kubo kūrėjas Ernő Rubikas. Tokia kandidatūra turėjo simbolizuoti bandymą prezidentūrą atitolinti nuo tradicinės partinės politikos.
J. Polgár pasirinkimas buvo siejamas su bandymu prezidento postą atskirti nuo partinės politikos
J. Polgár niekada nebuvo profesionali politikė ir nėra žinoma kaip kurios nors Vengrijos partijos veikėja. Būtent ši aplinkybė buvo laikoma vienu pagrindinių jos privalumų – P. Magyaras ieškojo kandidato, kuris nebūtų tiesiogiai tapatinamas nei su jo „Tisza“ partija, nei su ankstesne Viktoro Orbáno valdžios sistema.
Vengrijos prezidento pareigos daugiausia reprezentacinės, tačiau valstybės vadovas turi konstitucinių galių: pasirašo įstatymus, gali juos grąžinti parlamentui arba kreiptis dėl jų konstitucingumo. P. Magyaras parlamente pabrėžė, kad prezidentas turi saugoti tautos vienybę ir konstitucinę santvarką.
Valdančioji „Tisza“ yra deklaravusi siekį ateityje keisti prezidento rinkimo tvarką ir leisti valstybės vadovą rinkti tiesiogiai piliečiams. Dėl to dabar parlamento išrinktas prezidentas gali tapti pereinamojo laikotarpio valstybės vadovu, kurio kadencija baigtųsi įsigaliojus planuojamai naujai Konstitucijai, arba truktų daugiausia penkerius metus.
Vengrija naujo prezidento ieško po prieštaringai vertinto T. Sulyoko pašalinimo
Prezidento postas atsilaisvino po to, kai Tamáso Sulyoko kadencija buvo nutraukta konstitucijos pataisa, kurią priėmė dviejų trečdalių daugumą turinti P. Magyaro „Tisza“. T. Sulyokas į prezidento pareigas buvo išrinktas 2024 metais, dar V. Orbáno valdymo laikotarpiu. Naujoji valdžia jį kaltino nepakankamai priešinęsis demokratinių institucijų silpninimui ankstesnės vyriausybės metais.
T. Sulyokas atsisakė savo noru pasitraukti, todėl parlamentas priėmė konstitucinę pataisą, tiesiogiai užbaigusią jo kadenciją. Pats buvęs prezidentas tokį sprendimą kritikavo ir pareiškė, kad jo pašalinimo būdas pažeidžia valdžių atskyrimo, teisės viršenybės ir demokratijos principus.
Žmogaus teisių organizacijos taip pat kritikavo skubų procesą. „Human Rights Watch“ perspėjo, kad konstitucinės pataisos, leidžiančios politinei daugumai anksčiau laiko nutraukti prezidento kadenciją, kelia grėsmę institucijų nepriklausomumui ir primena metodus, dėl kurių anksčiau buvo kritikuojama V. Orbáno valdžia.
Parlamentas turi tik 30 dienų išrinkti kitą prezidentą, o valstybės vadovo pareigas laikinai eina Á. Forsthoffer
T. Sulyoko kadencijai pasibaigus, prezidento pareigas laikinai perėmė parlamento pirmininkė Ágnes Forsthoffer. Pagal galiojančią tvarką Vengrijos parlamentas naują valstybės vadovą turi išrinkti per 30 dienų, todėl J. Polgár atsisakymas valdantiesiems paliko ribotą laiką rasti kitą kandidatą.
P. Magyaro „Tisza“ turi dviejų trečdalių daugumą parlamente, todėl techniškai gali užsitikrinti savo pasirinkto kandidato išrinkimą be opozicijos paramos. Vis dėlto J. Polgár kandidatūros idėja buvo paremta kitu principu – prezidentu siekta pasirinkti žmogų, kurio autoritetas peržengtų partinių stovyklų ribas.
Po J. Polgár atsisakymo naujas kandidatas kol kas viešai nepaskelbtas. P. Magyarui dabar teks spręsti, ar vėl ieškoti plačiai žinomos nepartinės asmenybės, ar prezidento postą patikėti politikos, teisės ar valstybės tarnybos patirties turinčiam kandidatui. Pats faktas, kad parlamentui nustatytas 30 dienų terminas, reiškia, jog sprendimas turės būti priimtas artimiausiomis savaitėmis.
J. Polgár yra vienintelė moteris, patekusi į absoliutų pasaulio šachmatų reitingo dešimtuką
J. Polgár laikoma stipriausia moterimi šachmatininke istorijoje. Ji yra vienintelė moteris, perkopusi 2700 Elo reitingo ribą, o karjeros viršūnėje pasiekė 2735 reitingą ir aštuntą vietą bendrame pasaulio reitinge. Ji taip pat vienintelė moteris istorijoje pateko į bendrą geriausių pasaulio šachmatininkų dešimtuką.
1991 metais, būdama 15 metų ir keturių mėnesių, J. Polgár tapo didmeistre ir tuo metu pagerino Bobby Fischerio jauniausio didmeistrio rekordą. Vėliau ji įveikė daugelį pasaulio čempionų, tarp jų Garį Kasparovą, ir 2005 metais dalyvavo absoliučiame pasaulio čempionato finaliniame turnyre.
Profesionalią karjerą J. Polgár baigė 2014 metais ir vėliau daugiausia dėmesio skyrė šachmatų edukacijai, vaikų ugdymui ir tarptautiniam šachmatų populiarinimui. Jos nepartinis statusas ir pasaulinis autoritetas buvo pagrindinės priežastys, dėl kurių jos vardas trumpam tapo vienu ryškiausių variantų Vengrijos prezidento poste.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Chess legend Judit Polgar rejects offer to become Hungary’s president
https://www.euronews.com/my-europe/2026/07/20/chess-legend-judit-polgar-rejects-offer-to-become-hungarys-president
Reuters. (2026). Hungarian chess legend Judit Polgar declines nomination for president
https://www.reuters.com/world/hungarys-tisza-party-backs-chess-legend-judit-polgar-president-2026-07-20/
Associated Press. (2026). Hungary’s president signs a constitutional amendment ending his term
https://apnews.com/article/hungary-president-amendment-term-sulyok-magyar-b720492c8e007468e6a97519f8809394
