Šildymo kompensacija: jei savivaldybei pritrūks pinigų, valstybė žada skirti papildomai

Savivaldybėms pritrūkus pinigų šildymo kompensacijoms, valstybė skirs papildomą finansavimą. Taip, kaip rašo Delfi, paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tai reiškia, kad išmokų neturėtų stabdyti vien dėl to, kad vietos biudžete baigėsi skirtos lėšos. Šiemet prašymų daugėja, nes šildymas brangsta.

Delfi cituoja ministerijos paaiškinimą:

„Savivaldybėms, kurioms nepakaks skirtų lėšų šiai paramai teikti vykdant savarankiškąją funkciją, bus skiriamas papildomas finansavimas piniginei socialinei paramai teikti“

Kiek papildomų lėšų gali prireikti, ministerija, kaip nurodoma, neįvardijo. Taip pat neaišku, ar kuri nors savivaldybė jau yra pritrūkusi pinigų. Todėl galutinai pasakyti, ar išmokos kur nors vėluos, kol kas negalima.

Kas moka ir kodėl lėšų gali pritrūkti

Kompensaciją skiria ir išmoka savivaldybė, o pinigus joms perveda valstybė. Paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją funkciją, todėl joms skiriamos lėšos yra ribotos. Jei prašymų daugiau, nei planuota, pinigų gali pritrūkti.

Šiemet tokios rizikos priežasčių yra. Delfi duomenimis, šildymo kainos prognozuojamos maždaug 20 proc. didesnės nei pernai: brangsta dujos ir biokuras, o lengvatinis PVM tarifas sezono pradžioje nebetaikomas.

171 tūkst. gavėjų ir 94 mln. eurų: ministerijos prognozė

Ministerija prognozuoja, kad 2026–2027 m. sezonu kompensaciją gaus apie 171 tūkst. žmonių. Jei šilumos kaina augs 20–30 proc., išlaidos gali siekti 94 mln. eurų. Palyginimui:

• 2024–2025 m. sezonu vidutiniškai per mėnesį kompensaciją gavo apie 161,2 tūkst. žmonių;
• 2025–2026 m. sezonu – apie 165 tūkst., tai 2 proc. daugiau;
• 2025–2026 m. kompensacijoms išleista 69 mln. eurų.

Taigi prognozuojamos išlaidos yra maždaug 25 mln. eurų didesnės nei pernai. Tai matyti iš ministerijos pateiktų skaičių. Ankstesniame mūsų tekste minėta kiek kitokia prognozė (apie 170,6 tūkst. gavėjų ir daugiau nei 80 mln. eurų), tad skaičiai gali būti tikslinami.

Vilniuje – 17,6 tūkst. prašymų, Kaune – 5874

Didžiuosiuose miestuose prašymų daugiau nei pernai:

• Vilnius: nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 11 d. gauta 17,6 tūkst. prašymų. Savivaldybės atstovė Indrė Naureckaitė Delfi sakė: „Šiuo metu išnagrinėta apie pusė prašymų.“
• Kaunas: nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 10 d. pateiktos 5874 paraiškos, dalis jau išnagrinėta.
• Klaipėda: iki straipsnio publikavimo dienos gauta 3 tūkst. prašymų, tikslios datos nenurodyta.

Vilniaus ir Klaipėdos prašymų palyginimas su praėjusiais metais ne visur pateiktas už tą patį laikotarpį, todėl augimo dydžio įvertinti negalima. Klaipėdos administracijos atstovė Regina Grabauskė Delfi teigė: „Gyventojų susidomėjimas būsto šildymo išlaidų kompensacijomis yra ženkliai didesnis. Vertinant viešoje erdvėje skelbiamą informaciją apie biokuro kainų augimą, tikėtina, kad šį šildymo sezoną prašymus dėl šildymo kompensacijų pateiks daugiau gyventojų nei praėjusiais metais.“

Kada prašyti ir kiek laukti sprendimo

Prašymą pateikus nuo rugsėjo 1 d. iki sezono pabaigos, kompensaciją galima gauti visam sezonui. Pavėlavus ji skiriama tik už paskutinius du mėnesius. Šildymo sezonas baigiasi balandžio 30 d., tačiau laukti nereikia: kuo anksčiau pateiktas prašymas, tuo daugiau mėnesių apima.

Nagrinėjimo trukmė priklauso nuo dokumentų. Pasak R. Grabauskės: „Prašymo nagrinėjimo trukmė priklauso nuo šeimos sudėties ir veiklos pobūdžio, prašyme pateiktos informacijos ir pridėtų dokumentų išsamumo. Sprendimas dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos skyrimo priimamas per mėnesį laiko nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų pateikimo dienos“.

Prašymą galima pateikti per socialinės paramos informacinę sistemą SPIS (www.spis.lt) arba savivaldybėje. Dar prieš kreipiantis verta pasitikrinti ministerijos skaičiuokle, o kaip tai daryti, rašėme čia.

Kam priklauso ir ką vertina savivaldybė

Principas toks: nepasiturinčių gyventojų šildymo išlaidos negali viršyti 10 proc. pajamų, viršijančią dalį kompensuoja valstybė. Ministerija primena: „Skiriant kompensacijas, vertinamas asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas (nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, finansinis ir kitas vertingas turtas), gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį“.

Skaičiuojant taikomi normatyvai: vienam gyvenančiam asmeniui – 50 kv. m, šeimoje pirmam nariui – 38 kv. m, antram – 12 kv. m, trečiam ir kiekvienam paskesniam – po 10 kv. m. Nuo nedarbo socialinio draudimo išmokos 20–40 proc. į vidutines pajamas neįskaitoma, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus.

Nuomininkams svarbi sąlyga: ministerijos žodžiais, „jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre“.

Pagal ministerijos pavyzdį, vienas senjoras, gaunantis 810 eurų pensiją, už 50 kv. m normatyvą per mėnesį mokėtų ne daugiau kaip 11,1 euro. Dviejų senjorų šeima, gaunanti 1620 eurų bendrą pensiją, tokio pavyzdžio negavo. Pajamų dalims skaičiuoti naudojami 2026 m. valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai: 2 VRP yra 466 eurai, 3 VRP – 699 eurai.

Jei neseniai atsiėmėte lėšų iš antrosios pensijų pakopos, jos gali būti įskaičiuotos į pajamas, apie tai skaitykite atskirame tekste.

Ko dar nežinoma

Ministerija nepaskelbė, kada ir kokią sumą papildomai skirs savivaldybėms, ir kokiais atvejais tai bus daroma. Kol to nėra, gyventojams geriausia kuo greičiau pateikti prašymą ir vėliau pasitikrinti savivaldybės socialinės paramos skyriuje, ar sprendimas priimtas ir kada pervedama išmoka. Šią informaciją Delfi skelbia kol kas vienas, todėl patvirtinimo iš kitų šaltinių dar laukiame.