Pensijų fondai atskleidė rezultatus: per metus gyventojams uždirbta 854 mln. eurų

Pensijų fondų rezultatai stebina: sukauptas turtas toliau auga

Lietuvių pensijų fonduose sukauptos sumos jau skaičiuojamos milijardais eurų, o naujausi rezultatai rodo, kad gyventojų senatvei atidedami pinigai šiemet toliau augo. Per pirmuosius devynis metų mėnesius II pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža siekė 10,2 proc., III pakopos – 11,9 proc. Tačiau už įspūdingų skaičių slypi ir gerokai skaudesnė Lietuvos senjorų realybė – atotrūkis tarp atlyginimų ir pensijų išlieka didelis.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, trečiojo ketvirčio pabaigoje II pakopos pensijų fonduose gyventojai buvo sukaupę 5,9 mlrd. eurų, o III pakopoje – dar 720 mln. eurų.

Bendra šiose dviejose pakopose sukaupto turto vertė siekė apie 6,62 mlrd. eurų.

LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas teigia, kad net ir metų pradžioje fiksuoti finansų rinkų svyravimai nesutrukdė pensijų fondams išlaikyti teigiamos krypties.

„Šių metų rezultatai rodo, kad pensijų fondai ir toliau sėkmingai augina kaupiančiųjų turtą, tačiau dar daugiau pasako ilgesnio laikotarpio skaičiai. Pavyzdžiui, per pastaruosius dvylika mėnesių II pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža siekė 13,9 proc., III pakopos – 15,7 proc. Pensijų kaupimas yra ilgalaikis procesas, todėl svarbu matyti ne tik tai, kiek fondai uždirbo šiemet, bet ir kokią grąžą jie sukūrė per penkerius, dešimt ar daugiau metų“, – sako V. Rūkas.

Per devynis mėnesius – daugiau nei pusė milijardo eurų investicinio prieaugio

LIPFA duomenimis, per visą II pakopos pensijų kaupimo laikotarpį fondų valdytojai dalyviams iš investicijų uždirbo apie 4,6 mlrd. eurų.

Vien per pastaruosius 12 mėnesių investicinis prieaugis siekė apie 854 mln. eurų, o per pirmuosius devynis šių metų mėnesius – 542,3 mln. eurų.

Ilgesnio laikotarpio rezultatai taip pat išsiskiria. Nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios 2019 metais jų vidutinė grąža pasiekė 111,5 proc.

Tuo metu 1982–1988 metais gimusiems dalyviams skirtų fondų grąža per šį laikotarpį viršijo 135,3 proc.

Vis dėlto šie procentai nereiškia, kad kiekvieno gyventojo asmeninėje pensijų sąskaitoje sukaupta suma padidėjo tiek pat. Galutinis rezultatas priklauso nuo įmokų dydžio, kaupimo trukmės, pasirinkto fondo ir investavimo laikotarpio.

Pasak V. Rūko, metų pradžioje patirtus rinkų svyravimus vėliau pakeitė augimas, todėl fondų investicijos sukūrė papildomą vertę šalia gyventojų ir valstybės pervedamų įmokų.

Vienų fondų vertė augo, kitų – mažėjo

Nors bendri pensijų fondų rezultatai buvo teigiami, ne visi fondai uždirbo vienodai.

Liepos–rugsėjo mėnesiais II pakopos gyvenimo ciklo fondų rezultatai svyravo nuo 1,9 proc. nuostolio iki 2,5 proc. prieaugio.

Tokius skirtumus lemia investavimo strategijos ir dalyvių amžius.

Jaunesniems žmonėms skirti fondai paprastai daugiau investuoja į akcijas, kurių vertė gali sparčiau augti, tačiau kartu patirti ir didesnius svyravimus.

Artėjant pensiniam amžiui, investavimo rizika palaipsniui mažinama, daugiau dėmesio skiriant jau sukaupto turto išsaugojimui.

„Jaunesnių žmonių lėšos gali būti investuojamos į didesnį augimo potencialą turintį, tačiau kartu ir labiau svyruojantį turtą. Iki pensijos likus daug metų, yra daugiau laiko atlaikyti rinkų svyravimus ir sulaukti jų atsigavimo. Artėjant pensiniam amžiui, rizika palaipsniui mažinama, vis daugiau dėmesio skiriant jau sukaupto turto vertei išsaugoti“, – aiškina V. Rūkas.

Svarbu nepamiršti, kad ankstesni investavimo rezultatai negarantuoja tokios pat grąžos ateityje.

III pakopos turtas per metus išaugo beveik perpus

Augimas fiksuotas ir savanoriško pensijų kaupimo, arba III pakopos, fonduose.

LIPFA duomenimis, per metus III pakopos dalyvių turto vertė dėl naujų įmokų ir investicijų grąžos padidėjo 48,8 proc.

Tačiau atskirų fondų rezultatai gerokai skyrėsi.

Didesnę akcijų dalį turintys fondai per metus uždirbo 19,3 proc., mišraus investavimo fondai – 8,1 proc., o mažesnės rizikos fondų grąža buvo neigiama ir siekė minus 0,8 proc.

Per penkerius metus III pakopos fondų vidutinė grąža sudarė 42,5 proc.

LIPFA vadovo teigimu, skirtingi rezultatai atspindi fondų prisiimamą riziką.

Daugiau į akcijas investuojantys fondai turi didesnį ilgalaikio augimo potencialą, tačiau jų vertė taip pat gali smarkiau svyruoti.

Tuo metu mažesnės rizikos fonduose siekiama labiau apsaugoti jau sukauptą turtą.

III pakopa nuo II skiriasi tuo, kad tai yra savanoriškas papildomas kaupimas. Gyventojai gali patys nuspręsti, kiek lėšų skirti savo pensijai, o papildomas įmokas darbuotojo naudai gali mokėti ir darbdavys.

Kiek galėjo sukaupti vidutinį atlyginimą gavęs gyventojas?

LIPFA pateikia ir konkretų pavyzdį, leidžiantį geriau suprasti, kokią sumą per ilgesnį laikotarpį galėjo sukaupti pensijų sistemos dalyvis.

Asmuo, kuris nuo pat II pakopos sistemos pradžios 2004 metais uždirbo šalies vidutinį darbo užmokestį ir nuosekliai kaupė maksimaliai, trečiojo ketvirčio pabaigoje būtų sukaupęs apie 23,6 tūkst. eurų.

Asociacijos skaičiavimu, tokia suma išėjus į pensiją leistų papildomai gauti mažiausiai po 94 eurus per mėnesį.

Vis dėlto tai yra iliustracinis skaičiavimas, o ne visiems gyventojams garantuojama išmoka. Reali papildomų pajamų suma priklausytų nuo sukaupto turto, išmokėjimo sąlygų ir kitų aplinkybių.

„Kaupiant laikas dirba žmogaus naudai – kuo ilgiau pinigai investuojami, tuo daugiau gali uždirbti grąža. Todėl po 20 ar 30 metų sukaupta suma gali būti kelis kartus didesnė nei po penkerių. Svarbu nepasiduoti trumpalaikėms emocijoms ir neskubėti priimti sprendimų, kai rinkos svyruoja“, – pabrėžia V. Rūkas.

Pensija ir atlyginimas – skirtumas siekia apie 850 eurų

Nors pensijų fonduose sukauptas turtas auga, Lietuvos senjorų finansinė padėtis išlieka jautri.

LIPFA pateiktais duomenimis, 2025 metais ties skurdo riba buvo 43,3 proc. senatvės pensininkų.

Tuo metu 2026 metų rugpjūtį vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekė apie 747 eurus.

Palyginimui, naujausias nurodomas vidutinis darbo užmokestis po mokesčių sudarė apie 1,6 tūkst. eurų.

Skirtumas tarp šių sumų siekia maždaug 850 eurų per mėnesį.

Tai reiškia, kad žmogui, kuris iki pensijos gyveno iš vidutinio darbo užmokesčio, pasitraukus iš darbo rinkos gali tekti gerokai sumažinti išlaidas.

Vis dėlto vidutinio atlyginimo ir vidutinės pensijos palyginimas nėra tiesioginis konkretaus žmogaus pajamų sumažėjimo įvertinimas – šie rodikliai apibūdina skirtingas gyventojų grupes.

Pasak LIPFA vadovo, būtent dėl šios priežasties papildomai sukauptos lėšos gali tapti svarbiu pajamų šaltiniu senatvėje.

„Kalbant apie pajamas senatvėje, nėra vieno šaltinio, kuris turėtų „atlikti visą darbą“. „Sodros“ pensija sudaro pagrindą, o II ir III pakopose sukauptos lėšos ją papildo“, – teigia V. Rūkas.

Nepaisant pensijų sistemos pokyčių, gyventojai toliau sudaro sutartis

LIPFA duomenimis, per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius II pakopos pensijų kaupimo sutartis sudarė 35,1 tūkst. naujų dalyvių.

III pakopoje naujų dalyvių skaičius siekė 7,5 tūkst.

Pasak asociacijos vadovo, šie duomenys rodo, kad dalis gyventojų ir besikeičiant pensijų kaupimo sistemos taisyklėms renkasi papildomą kaupimą.

Vis dėlto vien naujų sutarčių skaičius neatskleidžia bendro sistemos dalyvių skaičiaus pokyčio – tam būtina įvertinti ir kaupimą nutraukusių ar kitus sprendimus priėmusių žmonių duomenis.

LIPFA praneša, kad susistemintą informaciją apie trečiąjį ketvirtį gautus su II pakopos pensijų reforma susijusius prašymus planuoja paskelbti spalio viduryje.

Tai turėtų suteikti daugiau aiškumo, kaip gyventojai reaguoja į pensijų kaupimo sistemos pokyčius.

Kol kas naujausi duomenys rodo, kad pensijų fonduose sukaupto turto vertė toliau auga. Tačiau gyventojams svarbu vertinti ne tik skelbiamą fondų grąžą, bet ir savo asmeninę finansinę padėtį, kaupimo laikotarpį bei investavimo riziką.